- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- e2-11742-1019/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06473-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- L. R.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daivai Musneckaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą suinteresuotam asmeniui L. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė teismui ieškinį (prašymą), kuriuo prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią L. R. vaiko M. B. atžvilgiu. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. R. laikinai apribota motinos valdžia, o A. B. neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio vaiko M. B. atžvilgiu. Laikinai motinos valdžią sūnaus M. B. atžvilgiu, toliau buvo teikiamos socialinės paslaugos ir pagalba. Su socialinio darbuotojo pagalba suinteresuotam asmeniui buvo sudarytos sąlygos pakeisti savo gyvenimo būdą ir siekti galimybės pačiai auginti sūnų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Širvintų rajone gavo L. R. socialinės atvejo vadybininkės Olgos Nikitinos informaciją apie L. R., kurioje nurodoma, kad suinteresuotas nepriima teikiamų socialinių paslaugų, nekeičia gyvenimo būdo, nesistengia susigrąžinti sūnaus, nepalaiko su juo ryšio. Teismo sprendimu motinos valdžią apribojus laikinai, L. R. turėjo beveik vienerių metų laikotarpį pakeisti savo gyvenimo būdą ir susigrąžinti sūnų, tačiau jokių realių aktyvių veiksmų taip ir neatliko. Per nurodytą laikotarpį L. R. išėjo iš darbo, gauna nedarbo išmoką, tačiau priteisto išlaikymo sūnui neteikia. Suinteresuotas asmuo ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, nesistengia turėti pastovaus darbo, nepalaiko ryšio su sūnumi. Nuo pat vaiko M. B. gimimo L. R. neatsakingai vykdė motinos pareigas, nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, neprižiūrėjo vaiko. Padėtis nepasikeitė iki šiol, L. R. nėra motyvuota pakeisti savo gyvenimo būdo. Suinteresuotas asmuo neneigia vartojanti alkoholinius gėrimus. Pasak L. R., šiuo metu susigrąžinti sūnaus į šeimą ir savarankiškai juo rūpintis ji neturinti galimybės ir neplanuoja. Remiantis L. R. socialinės atvejo vadybininkės pateikta informacija, suinteresuotas asmuo per visą laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpį nerodė iniciatyvos, nesiėmė konkrečių veiksmų susigrąžinti sūnaus, neišreiškė noro dalyvauti vaiko auklėjime, rūpintis juo, atkurti emocinį ryšį su sūnumi. Suinteresuotam asmeniui buvo siūloma psichologo pagalba sprendžiant priklausomybės alkoholiui problemą, dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių grupėse, tačiau Suinteresuotas asmuo siūlomos pagalbos atsisakė, motyvuodama, kad neįžvelgia prasmės.
Suinteresuotam asmeniui L. R. ieškinys įteiktas tinkamai (asmeniškai) (el. bylos priedas, b. l. 1), atsiliepimo į ieškinį suinteresuotas asmuo nepateikė.
Suinteresuotam asmeniui L. R. teismo šaukimas įteiktas tinkamai (asmeniškai) (el. bylos priedas, b. l. 4). Suinteresuotas asmuo į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios prašymo atidėti bylos nagrinėjamą iš suinteresuoto asmens teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, taip pat vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos atstovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas CPK 231 straipsnio 5 dalies pagrindu perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės suinteresuotam asmeniui L. R. nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad SOS vaikų kaimas patvirtino, jog niekas L. R. šeimoje nepasikeitė nuo paskutinio rašto išsiuntimo dienos. L. R. nepriima pagalbos, nesprendžia alkoholio problemų. Nuo 2018 m. balandžio 9 d. situacija nepasikeitė, laikino tėvų valdžios apribojimo tikslas – skatinti suinteresuotą asmenį pakeisti gyvenimo būdą, tačiau jokių teigiamų pokyčių neįvyko. Suinteresuotas asmuo nekeičia gyvenimo būdo. Paaiškino, kad L. R. turėjo galimybę per 1 metų terminą pakeisti gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau ji išėjo iš darbo ir piktnaudžiauja alkoholiu, nepalaiko ryšio su sūnumi. Suinteresuotam asmeniui buvo siūloma psichologo pagalba bei pozityvios tėvystės kursai, šios pagalbos ji atsisakė. Ryšys su vaiku toks, koks buvo laikino motinos valdžios apribojimo metu, nepasikeitė. Nurodė, kad motina negali auginti vaiko. Epizodiniai susitikimai negali būti laikomi motinos valdžios įgyvendinimu. Suinteresuotas asmuo į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl vaiko susigrąžinimo nesikreipė.
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, paaiškinimais nustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. R. yra nepilnamečio M. B. motina (el. b. l. 5). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. R. laikinai apribojo motinos valdžią nepilnamečio sūnaus M. B. atžvilgiu, priteisė iš suinteresuoto asmens išlaikymą sūnui periodinėmis kasmėnesinėmis 82,66 Eur dydžio išmokomis (el. b. l. 6-9). Iš byloje esančio 2019-02-22 rašto „Dėl informacijos pateikimo apie L. R. šeimą“ nustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. R. sūnaus nebuvo lankiusi kelis mėnesius, paskutinės susitikimo datos įvardinti negalėjo. Rašte nurodyta, kad, L. R. teigimu, ji susigrąžinti sūnaus į šeimą ir savanoriškai juo rūpintis neturi galimybės ir neplanuoja, išlaikymo sūnui neteikia. L. R. per visą laikotarpį nerodė iniciatyvos, nesiėmė veiksmų susigrąžinti sūnaus bei nereiškia noro dalyvauti vaiką auklėjant, rūpintis jo priežiūra, sveikata, nesiekia atkurti tarpusavio santykių. L. R. siūlomos pagalbos atsisako, motyvuodama, kad nenori savęs ir vaiko skaudinti retais susitikimais bei neįžvelgia prasmės (el. b. l. 15).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu suinteresuotam asmeniui laikinai buvo apribota motinos valdžia sūnaus M. B. atžvilgiu, t. y. taikyta prevencinė priemonė, kad motina pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą. Tačiau, kaip nustatyta socialinių darbuotojų raštuose, suinteresuoto asmens L. R. šeimoje situacija nesikeičia, nuo laikino motinos valdžios apribojimo L. R. nesugebėjo pakeisti savo gyvenimo būdo, neišsprendė piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, su sūnumi santykių iš esmės nepalaikė, sūnaus neišlaikė, neparodė noro susigrąžinti vaiką. Akivaizdu, kad toks motinos elgesys daro vaikui žalą. Suinteresuoto asmens kaip motinos pareigų savo sūnaus atžvilgiu neįgyvendinimas, suinteresuoto asmens siekio su sūnumi bendrauti, susigrąžinti jį į šeimą, domėjimosi jo kasdiene buitimi, sveikata stoka, daroma žala vaikui, vertintinas kaip L. R. veikimas priešingai vaiko interesams. Suinteresuotas asmuo nesinaudojo jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jai geriau suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti sūnaus poreikius ir galimybes juos tinkamai tenkinti. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, dirbti. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.
Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius pareiškėjo atstovės paaiškinimus, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo atsiribojo nuo savo vaiko M. B., vengia atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu, juo nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti Tarnybos reikalavimą neterminuotai apriboti suinteresuotam asmeniui motinos valdžią sūnaus M. B. atžvilgiu (pakeisti iš laikino motinos valdžios apribojimo į neterminuotą). Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio sūnaus M. B. atžvilgiu neužkerta suinteresuotam asmeniui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.
Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikas be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Nuolatinės globos, gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti su tuo susiję klausimai išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4051-1045/2018, taip pat civilinėje byloje Nr. e2YT-16751-1045/2018, todėl teismas dėl šių klausimų pakartotinai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Kadangi pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), pareiškimą patenkinus visiškai, iš L. R. į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 75 Eur už reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir 6,77 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso iš L. R. priteistina 81,77 Eur (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 81,77 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 77 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.