Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t.y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo brolis J. P. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjo Ž. J. G. ir palikėjo J. P. motina V. P. mirė (duomenys neskelbtini), o palikėjo J. P. tėvas A. M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. P. mirties liko jo vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 3.0000 ha bendro ploto. Pareiškėjas nurodė, kad nors po J. P. mirties dėl teisinių žinių trūkumo niekas laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jis dar broliui esant gyvam ir po mirties nepertraukiamai rūpinosi brolio žemės sklypu – mišku, organizavo miško kirtimą. Tokias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas D. Z., nurodydamas, kad su J. P. susipažino būnant Norvegijoje ir J. jam pasakojo, kad turi mišką, kuriuo rūpinasi brolis. Po Jono mirties toliau bendravo su Ž., kalbėjosi apie miško pardavimą. Po mirusio brolio J. P. ir jo tėvų mirties pareiškėjui atiteko brolio asmeniniai bei žemės sklypo įsigijimo dokumentai ir J. P. priklausiusio žemės sklypo valdymas. Kadangi (duomenys neskelbtini) metais mirė V. P., o (duomenys neskelbtini) metais mirė A. M. P., tai minėtas žemės sklypas liko pareiškėjo Ž. J. G. žinioje. Pareiškėjas iš karto po brolio mirties iki pat šiol savo brolio J. P. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą valdo kaip savo turtą, rūpinasi juo ir jį prižiūri, jame organizavo miško kirtimą. 2006-12-01 testamentu V. P. visą savo turtą paliko Ž. J. G..

Byloje pateiktas pareiškimas, pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojo paaiškinimai teismo posėdyje bei kita rašytinė bylos medžiaga įrodo, kad pareiškėjas, po brolio J. P. mirties, prižiūrėjo jo žemės sklypą su mišku, jam liko visi brolio asmeniniai bei žemės sklypo įsigijimo dokumentai, kuriuos po brolio mirties jis priėmė ir naudojo kaip savus.

J. P. palikimas atsirado jo mirties momentu, t.y. 2005-07-10. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jo įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iš karto priėmė mirusio J. P. palikimą – prižiūrėjo jam nuosavybės teise priklausiusią žemę, tvarkė mišką, organizavo jo kirtimą, jam atiteko brolio asmeniniai ir žemės sklypo dokumentai. Taigi, nors jis palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad Ž. J. G. per nustatytą trijų mėnesių terminą tokiu būdu faktiškai priėmė J. P. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Paveldėjimo byla po J. P. mirties neužvesta. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjo Ž. J. G. priteistinos 3,27 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad Ž. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo Ž. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,27 Eur (tris eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.