Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė išnagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Galmino pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, devynių klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokyklos pirmame kurse, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, ir nesunkiai sužalojo žmogų.

2012 m. balandžio 16 d., apie 17.00 val., viešoje vietoje – Brožynų g. 11 namo kieme, Klaipėdoje, kaltinamasis S. B. matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išprovokavo muštynes, kurių metu spyrė M. L. į pilvą, bei iš kumščio sudavė į nosį, tuo padarydamas pastarajam nosies kaulų lūžimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kada ir kodėl išprovokavo nukentėjusįjį M. L. muštis ir sulaužė pastarajam nosį. Kodėl jis pats pradėjo muštis su M. L. nežino, paaiškinti negali. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. (b. l. 83-84)

Nukentėjusysis M. L. parodė, kad 2012 balandžio mėnesį, dienos tiksliai neatsimena, apie 16.00 val., buvo kartu su A. Š., A. ir I., jų pavardžių nežino. Jie visi buvo Brožynų gatvėje, prie A. namo, kuriame ji gyvena. Pradžioje susitikę kalbėjo laiptinėje, o vėliau išėjo į kiemą, nes I. gavo SMS žinutę iš S., kad pastarasis nori pasikalbėti. Jie visi išėjo iš laiptinės, kur lauke I. susitiko S. ir T., bei liko su jais pasikalbėti, o jis su A., A. nuėjo iki šalia esančios „Rimi“ parduotuvės. Parduotuvėje užtruko iki 10 minučių. Išėję iš parduotuvės dar pasivaikščiojo po rajoną ir tada jau nutarė nueiti prie A. namo. Netrukus, I. vėl gavo SMS žinutę, kad nori pasikalbėti. A. ruošėsi eiti į sporto treniruotes, bet jam užėjus už namo, ten jo laukė S. su T.. A. su T. pradėjo kalbėtis, tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko nežino, nes prie jų nėjo arti. To žodinio konflikto metu, T. su A. susimušė, pirmą smūgį sudavė T. A., o po to, jie tarpusavyje apsistumdė. Jie apsistumdė dviese. Kai baigė muštis, prie A. atėjo S. ir pasakė jam eiti kartu pasimušti. Jis matė, kad A. išsigandęs, todėl pradėjo juos skirti, pasakė, kad nebesimuštų. T. S. pradėjo jam sakyti, kad tada jie mušis. Jis pasakė, kad nenori muštis, nereikia. T. S. pradėjo mosikuoti rankomis, šūkauti, kviesti jį muštis, keiktis ir tada, jis jam pasakė, kad pasimušame. S. pradėjo eiti link jo rodydamas kovinius karate veiksmus ir atėjęs jam užsimojo trenkti į veidą, bet jis tą smūgį atmušė uždengdamas ranka ir jam nepataikė. T. S. spyrė jam iš kojos į pilvą ir, tada vėl trenkė iš kumščio ir pataikė į nosį. Toliau S. mosikavosi rankomis ir tada jis susinervinęs, kad jam sudavė į nosį, jis S. spyrė iš kojos kelio, kur pataikė neatsimena, bet nuo to smūgio S. nugriuvo nuo bordiūro ir trenkėsi galva į žemę. Tada, jis užgriuvo ant gulinčio S. ir jam sudavė į veidą apie keturis – penkis kartus. Tuomet juos kažkas išskyrė ir tuo viskas baugėsi. Nurodė, kad konfliktą išprovokavo S., jis pirmas sudavė smūgius ir jis jam atgal sudavė tik gindamasis.(b. l. 14-15).

Liudytoja A. O. parodė, kad 2012 m. balandžio mėnesį, dienos neatsimena, apie 16.00 val., ji Brožynų g. 11 namo kieme, buvo su draugais A., M. L. ir I. Kieme stovėjo, kalbėjosi. Tuo metu I. į jos mobiliojo ryšio telefoną pradėjo rašyti SMS žinutes jos buvęs draugas S. Pastarajai parašė, kad nori susitikti ir pakalbėti su A. ir M.. I. atrašė, kad susitikti nereikia. Kodėl jie norėjo pasikalbėti su A. ir M., nežino. Tada jie visi nutarė eiti iki parduotuvės „Rimi“, bet tuo metu už Brožynų g. 11 namo kampo sutiko S. ir T. S. ir T. pradėjo kabinėtis žodžiais, dėl kažkokių grasinimų, net nežino dėl ko. To žodinio konflikto metu, T. primas sudavė A. Jie tarpusavyje susimušė, bet mušėsi neilgai. T. T. pasakė S., kad einame namo. T. S. pasakė, kad Tomui, kad jei jis mušėsi, tai ir jis turi muštis, nes nenori likti silpnas. T. S. pradėjo sakyti Mantui, kas eitų muštis. M. L. pasakė, kad neis muštis, tačiau S. pradėjo provokuoti muštynes ir priėjęs pirmas sudavė M. į veidą. T. M. sudavė atgal S. smūgį, kur pataikė nematė, tačiau nuo smūgio S. nugriuvo ant žemės. Mano, kad S. daugiau nugriuvo ne nuo smūgio, o nuslydo nuo šaligatvio bordiūro, nes stovėjo ant jo krašto. S. nugriuvo aukštielninkas ir tuo metu, kiek ji matė, M. L. gulinčiam S. dar spyrė, bet kur pataikė, nematė. M. L. tuo metu iš nosies bėgo kraujas. Ji pamačiusi, kad S. nesikelia nuo žemės, iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino greitosios pagalbos numeriu. N. S. atsistojo, norėjo eiti namo, bet Tomas jam neleido eiti, pasakė, kad turi laukti greitosios. Atvykę greitosios pagalbos darbuotojai S. išsivežė. Mantas išėjo namo dar iki atvyko greitosios pagalbos darbuotojams. Kaip ir parodė, pirmus smūgius sudavė M. L. S.. M. L. tik gindamasis sudavė atgal S.(b.l.38-39).

Liudytojai I. K., T. K. ir A. Š. davė parodymus, analogiškus liudytojos A. O. parodymams. (b. l. 36-37), (b. l. 40-41), (b. l. 43-44).

Liudytoja R. L. parodė, kad 2012 m. balandžio mėnesį, dienos neatsimena, gali būti 16 diena, apie 18.00 val., į namus grįžo sūnus M. L.. Sūnus grįžo ištinusia ir kruvina nosimi, jam iš nosies bėgo kraujas. Sūnus visas drebėjo, buvo, kaip po nervinio streso. Ji paklausė sūnaus, kas jam atsitiko, sūnus pasakė, kad jį išprovokavo muštis S. dėl merginos. Sūnus pasakė, kad pirmas jam smūgį sudavė S., bet sūnui pavyko užblokuoti tą smūgį, t.y. jam nepataikė, tačiau S. jam sudavė dar kartą ir jau tada pataikė sūnui į nosį. Po to smūgio sūnus supyko ir jau gindamasis pradėjo muštis su S. Ji tą vakarą apžiūrėjo sūnaus nosį, ji nebuvo kreiva, ji tik buvo patinusi. Sūnui pasakė, kad tai gal tik sumušimas, davė vaistų ir prašė nurimti bei liepė eiti pagulėti. Kitą dieną į gydytojus nesikreipė. Sūnui skaudėjo nosis, jis sunkiai kvėpavo per nosį, bet manė, kad nuo patinimo. Tačiau sūnui nosis vis nepraėjo skaudėti, todėl 2012 m. balandžio 27 d. kreipėsi į polikliniką, pas sūnaus gydytoją. Buvo nustatyta, kad sūnui yra lūžusi nosis. (b. l. 9-10).

2012 m. birželio 7 d. specialisto išvada nustatyta, kad M. L. buvo padarytas nosies kaulų lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 51).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. B. viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, spyrė M. L. į pilvą, bei iš kumščio sudavė į nosį. Dėl suduotų smūgių M. L. patyrė nosies kaulų lūžimą, buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Kaltinamasis S. B. visiškai be jokios dingsties, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, spyrė į pilvą bei iš kumščio sudavė į nosį nukentėjusiajam M. L.. Kaltinamojo S. B. nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik M. L. sveikatos sutrikdymas, bet ir viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymas. Kaltinamasis S. B. suprato, kad įžūliais veiksmais – mušdamas nukentėjusįjį M. L. – demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo. Kaltinamojo S. B. veika kvalifikuojama kaip dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo S. B. padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai, sudarantys idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, tačiau 2010 m. sausio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylika mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą. S. B. itin jauno amžiaus, administracine tvarka nebaustas, yra nepilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini), pirmame kurse.

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino, gailisi dėl nusikalstamos veikos pasekmių, kritiškai vertina savo elgesį, visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsniu, bei atsižvelgdamas į S. B. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę - kaltinamajam diognozuotas hiperkinezinis elgesio sutrikimas (b. l. 91, 97, 98), ir socialinę brandą, į ankščiau jam taikytas auklėjamojo poveikio priemones, jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. B. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalyje numatytos šios bausmės vidurkis.

Kaltinamajam S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama (b. l. 85).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – šešerių mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu S. B. įpareigoti per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės apribojimu, įpareigojant šiuo laikotarpiu mokytis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu S. B. įpareigoti per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę šešerių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, ir S. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu S. B. įpareigoti per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis.

Kaltinamajam S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išaiškinti, kad išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.