- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-853-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- D. Ž.
Teisėja G.Butrimaitė Proc. sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.6.1; 75.8; 121.3; 121.9; 121.11;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. lapkričio 27 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo nutraukta ir padalintas santuokoje įgytas turtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas R. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė nutraukti santuoką sudarytą 1985 metais kovo 14 dieną Vilniaus civilinės metrikacijos (toliau-CM) skyriuje su atsakove D. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės kaltės; Butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje padalinti sekančiai: ieškovui pripažinti asmenine nuosavybe ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei asmeninės nuosavybės teise pripažinti ½ dalį buto esančio adresu (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras buto plotas 84,36 kv.m.; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b.l. 7,11). Patikslintu ieškiniu ieškovas reikalavo butą priteisti jam, o, atsakovei iš jo priteisti 300 000 litų kompensaciją, galutiniu reikalavimu prašė padalinti butą po ½ ginčo šalims, nurodant kokius kambarius paskirti naudotis ieškovui, ir kokius atsakovei (b.l.147-148), nesutiko atsakovei palikti pavardę ,,Ž.“.
Nurodė, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir tolimesnis šeimyninis gyvenimas tapo negalimas. Šeimos santykiai pablogėjo dėl atsakovės nuolatinių užgauliojimų ir įžeidinėjimų bei rietenų. Negalėdamas pakęsti užgauliojimo ieškovas 2004 metų spalio 8 dieną išsinuomojo dirbtuvę kurioje gyvena ir dirba šiuo metu. Su atsakove negyvena nuo 2004 metų lapkričio 8 dienos. Santuokoje ginčo šalys įsigijo nekilnojamąjį turtą, butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 84,36 kv.m., kurio rinkos vertė 920 000 litų (b.l.22, 51-76). Butas registruotas su atsakove per pusę ir turi būti padalintas lygiomis dalimis. Baldus ir kitus buitinius daiktus palieka atsakovei, išskyrus pianiną ,,Rosler“, kurį ieškovui padovanojo tėvas. Išlaikymo iš sutuoktinės nereikalauja. Santuokoje gimė du vaikai, G. Ž. 1985 metų liepos 13 dieną ir N. Ž. 1989 metų vasario 21 dieną. Vaikai pilnamečiai.
Atsiliepimas
Atsakovė D. Ž. atsiliepime į ieškinį prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo R. Ž. kaltės; po santuokos palikti pavardę ,,Ž.“; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai neturtinės žalos atlyginimui 5 000 litų; Santuokoje įgytą turtą, butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje priteisti atsakovei; iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 200 000 litų piniginę kompensaciją už tenkančią turto dalį ( b.l. 26-27).
Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas girtavo, laiką leisdavo su kitomis moterimis, buvo atsakovei neištikimas, pats išėjo iš namų, todėl jis negali pretenduoti į buto dalį. Atsakovė gyvena kartu su vaikais todėl jai turi būti atitekti 2/3, o ieškovui 1/3 buto dalies. Kadangi gyvenimas kartu yra negalimas atsakovė ieškovo naudai, už jo buto dalį sumokės 200 000 litų kompensaciją. Atsakovė turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Dėl atsakovės patirtų dvasinių išgyvenimų, pablogėjo jos sveikata.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Santuoka sudaryta 1985 metų kovo 14 dieną tarp R. Ž. ir D. Ž. nutraukta; santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką D. Ž. palikta ,,Ž.“ pavardė, R. Ž. -,,Ž.“ pavardė; pripažintos R. Ž. nuosavybės teisės į kilnojamąjį turtą – pianiną ,,Rosler“, nekilnojamąjį turtą- ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Raseinių r. (duomenys neskelbtini).; santuokoje bendrai įgytas nekilnojamasis turtas, butas adresu(duomenys neskelbtini), , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje padalintas ginčo šalims lygiomis dalimis po ½ dalį. Nustatyta naudojimosi butu tvarka: R. Ž. naudojasi bute kambariais, plane pažymėtais 4-2(10,94 kv.m. ploto) ir kambario 4-4 13,63 kv.m. dalimi iš bendro 22 kv.m. ploto; D. Ž. bute naudojasi kambariais plane pažymėtais 4-5 ( 16,20 kv.m. ploto) ir likusia 8.37 kv.m dalimi kambario plane pažymėto 4-4. Ginčo šalys bendrai naudojasi prieškambariu ( 12,88 kv.m.), plane pažymėto 4-1, 7,98 kv.m. koridoriumi , plane pažymėto 4-3, 9,47 kv.m. virtuve, plane pažymėta 4-6, 4 kv.m. vonia plane pažymėta 4-7, 0,94 kv.m. tualetą plane pažymėtą 4-8; iš ieškovo atsakovės naudai priteista 500 litų advokato atstovavimo išlaidų; ieškovui gražintas 281,80 litų dydžio žyminis mokestis (b.l. 205-208).
Teismas sprendė, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Konfliktai šeimoje kildavo ir dėl atsakovės impulsyvaus, valdingo charakterio, aktyvaus dominuojančio vaidmens šeimoje, konfliktų po bendrų išgertuvių, tiek dėl ieškovo polinkio į alkoholį.
Teismas sprendė, kad ieškovui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė Ž, o, atsakovei ,,Ž“. Atsakovė turi teisę pasilikti santuokinę pavardę, kadangi santuoka nutraukiama ne dėl jos vienos, o, abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atveju (CK 3.61 str. 3 d.).
Teismas sprendė, kad nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovei neturtinės žalos atlyginimo (LR CK 6.250 str.). Atsakovės patirtas pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti patirti nepatogumai neįrodyti. Atsakovė nepateikė sveikatos sutrikimų įrodymų, kuriuos patyrė gyvendama santuokoje su ieškovu.
Teismas sprendė, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinamas po ½ abiems ginčo šalims ir nustatoma naudojimosi butu tvarka. Ginčo šalių reikalavimai priteisti butą vienai iš šalių ir kompensuoti kitam sutuoktiniui pinigais pažeistų vieno iš sutuoktinių interesus ( CK 3.127 str.). Santuokoje įgytas butas ginčo šalims priklauso lygiomis dalimis po ½ kiekvienam. Jų lygios dalys įregistruotos nekilnojamojo turto registre (CK 3.117 str.). Nukrypti nuo lygių bendro turto dalių leidžiama atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str.). Tokie pat kriterijai taikomi ir sprendžiant bendro turto padalijimo klausimą. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, duomenų apie vieno iš sutuoktinių blogą sveikatą nėra, duomenų apie blogesnę vienos ginčo šalies turtinę padėtį taip pat nėra. Ieškovas mokėjo butui tenkančius mokesčius, prisidėjo prie jo gerinimo, kol jame gyveno. Pradėjęs gyventi atskirai jis mokėjo mokesčius už butą, rėmė šeimą pinigais. Sutuoktiniai vienas kitam nesiūlė buto, kurio rinkos vertė siekia 900 000 litų (CK 3.119 str.), priklausančios dalies, 450 000 litų kompensacijos, o, apsiribojo siūlydamos po 200 000-300 000 litų už ½ dalį buto, o atsakovės siūlymu ieškovui už 1/3 buto dalį. Ieškovas neįrodė, kad palėpė esanti virš buto priklauso jam, palėpė taip nėra registruota atskiru turtiniu vienetu, neįrodytos sutuoktinių teisės į palėpę.
Teismas sprendė, kad R. Ž. įregistruotos nuosavybės teisės į ½ žemės sklypo esančio Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), . Sklypo dalis ieškovo nuosavybėn perėjo atkūrus nuosavybės teises į žemę jam ir jo broliui. Atsakovė pretenzijų į sklypo dalį nereiškia, todėl sklypo dalies tarp šalių nedalino. Ieškovo nuosavybe paliktas ir pianinas ,,Rosler“, kadangi ieškovė jokių reikalavimų dėl jo nekėlė.
Teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį (CPK 93,98 str.). Įvertinus nepatenkintų ieškovo reikalavimų dalį, iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 500 litų bylinėjimosi išlaidų, kitas bylinėjimosi išlaidas paliko šalims.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė ( toliau-apeliantė) apeliaciniu skundu prašo sprendimo dalį pakeisti ir santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo apeliantės naudai 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą; santuokoje įgytą butą adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti apeliantei; iš apeliantės ieškovo naudai priteisti 300 000 litų kompensaciją už tenkančią turto dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos papildomus dokumentus, išrašus iš medicininių dokumentų, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ( b.l. 1-2, II T)
Teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas bei pažeidė procesinės teisės normas, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (toliau –LAT).
Nurodė, kad nagrinėjant ginčą dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei privalu atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas numatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to apeliantė jam reiškė priekaištus. Ieškovas dažnai laiką leisdavo su kitomis moterimis, dėl to apeliantė jam taip pat priekaištavo, tačiau tai nebuvo skandalas ar kito sutuoktinio žeminimas. Ieškovui nuolat girtaujant kildavo pavojus vaikų sveikatai ir turto išsaugojimui. Ieškovas nuo 2004 metų spalio 8 dienos nevykdo savo sutuoktinio pareigos, rūpintis vaikais, kitu sutuoktiniu, prisidėti prie šeimos turto išlaikymo bei išsaugojimo.
Teismas neįvertino CK 3.60 str. 3 dalyje nurodytos prezumpcijos, kad sutuoktinio kaltė preziumuojama, kai jis palieka šeimą. Ieškovas neįrodė, kad buvo išvarytas iš namų 2004 metais. Nepateikti įrodymai, kad ieškovas gyvena kūrybinėje dirbtuvėje. Ieškovas nepateikė nė vieno objektyvaus įrodymo dėl apeliantės kaltės, nors tai padaryti privalėjo ( CPK 178 str.). CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyta, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių, tam kad būtų laikoma jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. LAT ne kartą nurodė, kad vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį vertinama, jog labiau tikėtina, jog tam tikras faktas buvo, negu to fakto nebuvo, tokius faktus teismas pripažįsta nustatytais.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo elgesys daro neigiamą įtaką vaikų gyvenimui, trukdo jiems ruoštis mokslams ir turto padalinimas natūra yra negalimas.
Nurodė, kad buto padalinti tarp ginčo šalių nėra galimybės, todėl ieškovo naudai apeliantė išmokėtų 200 000 litų piniginę kompensaciją. Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dalinant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą prioritetas teikiamas turto dalybai natūra. Turtas natūra padalinamas, jei toks padalinimo būdas yra galimas. Galimybę padalinti turtą gali lemti ir objektyvios ir subjektyvios priežastys, komplikuoti sutuoktinių santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalintu turtu. Tokiu atveju turtas priteisiamas vienam iš sutuoktinių įpareigojant jį kitam sutuoktiniui priklausančią dalį kompensuoti pinigais (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-26/2006).
Nepagrįstas teismo argumentas, kad niekas iš šalių nesiūlė 450 000 litų kompensacijos. Teismas nustatęs turto dalis, galėjo pats priimti sprendimą ir padalinti turtą, vienam sutuoktiniui visą butą, kitam priteisti kompensaciją.
Nurodė, kad CK 3.127 str.3 d. nustatyta, kad turtas padalinamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių lygias turto dalis, jeigu galima tai padalyti, jei turto natūra padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu kitą sutuoktinį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-140/2007).
Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.70 ir 6.250 straipsnius.
Nurodė, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str.2 d.). Straipsnyje neapibrėžta neturtinė žala ir jos piniginis įvertinimas, todėl sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos susijusios su santuokos nutraukimu atlyginimu kartu taikomas ir CK 6.250 straipsnis. Šio CK straipsnio 1 dalyje yra apibrėžti neturtinės žalos kriterijai, o, 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir atsisakyti priimti naujus įrodymus byloje.
Nurodė, kad teismas sprendime tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei laikėsi LAT formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, o, atsakovė neįrodė, kad dėl ieškovo veiksmų patyrė pažeminimą, pablogėjo jos reputacija, sveikata, sumažėjo bendravimo galimybės. Atsakovė taip pat neatmetė galimybės, kad ieškovas gali gyventi ginčo bute. Ieškovas taip pat pateikė realų buto padalinimo siūlymą, bei prisiėmė pareigą įrengti pertvaras bute. Atsakovė prašomus prijungti įrodymus, išrašus iš medicininių dokumentų, galėjo pateikti pirmos instancijos teismui.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, todėl nepagrįstai nepriteisė atsakovei 5000,00 Lt neturtinę žalą, be teisinio pagrindo padalino natūra butą lygiomis dalimis.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimo dalis, kuria teismas konstatavo esant abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo, atitinka faktines bylos aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, spręsdamas kaltės klausimą, pagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais (CPK 177, 183, 185 str.), nes ginčo šalys subjektyviai vertina vienas kito elgesį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir iš naujo nebepasisako šiuo klausimu.
Dėl santuokoje įgyto turto – buto padalijimo.
Nagrinėjant atsakovės D. Ž. apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į jų ir atstovų išsakytas nuomones dėl ginčo buto pasidalijimo, rasti galimą santuokinio turto padalijimo būdą, tenkinantį abi šalis, atidėjo apeliacinio skundo nagrinėjimą.
Atnaujinus apeliacinio skundo nagrinėjimą iš esmės, apeliantė sutiko sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, pageidaudama, kad butas liktų jai. Teisminio nagrinėjimo metu apeliantės atstovas nurodė, jog ginčo butas yra pastate, kuris įrašytas į kultūrinių vertybių paveldo sąrašą, todėl bet koks, kaip nurodo ieškovas, buto perplanavimas yra negalimas.
Ieškovas atsakovės atstovo teiginio neginčijo, nurodė, kad jis galėtų atsakovei išmokėti piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo šalių nuomonę, tai, kad nepriklausomai nuo amžiaus ginčo šalių suaugę vaikai gyvena su atsakove, tai, kad sutinkamai su CK 3.117 str. pripažįstama santuokoje įgyto turto sutuoktinių dalių lygybė, nes priešingos aplinkybės neįrodytos (CPK 178 str.), tai, kad ieškovas iš esmės sutinka gauti 460000,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią buto dalį, sprendžia, kad toks ginčo šalių santuokinio turto padalinimo būdas yra tinkamiausias, todėl iš dalies keisdamas Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo sprendimą, priteisia iš atsakovės D. Ž. ieškovo R. Ž. naudai 460000,00 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią turto dalį.
Sutinkamai su CPK 98 str. bei atsižvelgiant į kiekvienos iš ginčo šalių patenkintų reikalavimų dydį, nei ieškovui, nei atsakovei išlaidos advokato pagalbai atlyginti nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., kolegija
nutarė:
Atsakovės D. Ž. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti ir ieškovo R. Ž. ir atsakovės D. Ž. santuokoje įgytą turtą – butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje padalinti sekančiai :
priteisti atsakovei D. Ž. Butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje;priteisti iš atsakovės D. Ž. ieškovo R. Ž. naudai 460000,00 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę dalintino turto – buto dalį.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.