Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-120-1066/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-29
Bylos Nr.: eI3-120-1066/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02916-2018-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Sigita Fomičiova, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Topplastas“
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: viešajai įstaigai ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-120-1066/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02916-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Topplastas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja UAB „Topplastas“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 36 (toliau – Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėja užsiima didmenine prekyba kompozicinių medžiagų gamybos žaliavomis. Pareiškėja produkciją importuoja / parduoda supakuotą metalinėse pakuotėse.

Pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą (toliau – PPATĮ) yra laikoma gamintoju-importuotoju ir turi pareigą dalyvauti organizuojant pakuočių atliekų, kurios susidarė pareiškėjai Lietuvos vidaus rinkai tiekiant supakuotus gaminius, tvarkymą ir finansuoti šių atliekų tvarkymą. Ši pareiga pagal valstybės sukurtą teisinį reguliavimą gali būti vykdoma tik per licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas, sutarčių pagrindu pavedant joms vykdyti PPATĮ gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Pareiškėja, vykdydama minėtas pareigas, sudarė sutartį su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – PTO) ir jai pavedė pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą bei kitų PPATĮ ir kitais teisės aktais nustatytų pareigų gamintojams ir importuotojams vykdymą 2013–2015 metais. PTO organizavo pakuočių atliekų sutvarkymą 2013–2015 m. bei, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, išdavė pareiškėjai 6,75 tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1314VI0074-5513-2111 už 2013 metus, 5,94 tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1414VI0001-5513-2111 už 2014 metus ir 5,831 tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1514VI0001-5513-2111 už 2015 metus (toliau – Patvirtinimai), grindžiamus licencijuoto atliekų perdirbėjo UAB „Metrail“ išrašytais atliekų perdirbimą įrodančiais dokumentais.

Tvirtina, kad pareiškėja buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) 5 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – Mokestis) už tą pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos pakuotės atliekų perdirbimo užduoties daliai, jei pateikia tokį perdirbimą pagrindžiančius dokumentus.

2.2. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Vilniaus RAAD) atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir surašė 2018 m. birželio 27 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-59 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad nesant galiojančių Patvirtinimų apie atliekų sutvarkymą / perdirbimą, pareiškėjai nebegali būti taikoma Mokesčio lengvata bei padaryta išvada, kad pareiškėja nepagrįstai neapskaičiavo ir nesumokėjo Mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 m. išleistą iš viso 33,237 t apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį.

Atsakovas skundžiamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtiną 35 919,05 Eur Mokestį (13 434,69 Eur – už 2013 m., 10 869,46 Eur – už 2014 m. ir 11 614,89 Eur – už 2015 m.).

Šalies argumentai

2.3. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, mano, kad jis turi būti panaikintas kaip nepagrįstas, nes nurodyti Sprendimo pagrindai nėra pakankami apskaičiuoti pareiškėjai papildomai mokėtiną Mokestį:

2.3.1. Pareiškėjos patikrinimas atliktas neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatytas pakartotinių patikrinimų apribojimo taisykles. Ankstesnio pareiškėjos patikrinimo metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, nors Vilniaus RAAD UAB „Metrail“ įrodančius dokumentus jau buvo panaikinusi. Taigi, nesant paaiškėjusių naujų aplinkybių (galimai neteisėta UAB „Metrail“ veikla negali būti laikoma tokia naujai paaiškėjusią aplinkybe, nes ji atsakovui jau buvo žinoma) pakartotiniam to paties laikotarpio patikrinimui nebuvo pagrindo, todėl tokio neteisėto pakartotinio patikrinimo rezultatai negali būti tvirtinami.

Paaiškina, kad 2018 m. patikrinimas, kurio rezultatai patvirtinti skundžiamu Sprendimu, laikytinas pakartotiniu. Pagrindo pakartotiniam patikrinimui nebuvo, nes aplinkybės, lėmusios papildomų mokesčių apskaičiavimą, t. y. galimai neteisėta UAB „Metrail“ veikla, mokesčių administratoriui buvo žinomos jau pirminio patikrinimo metu, nes pats panaikino šios įmonės išduotus įrodančius dokumentus, ir tuo pačiu patvirtino, kad pareiškėja laikėsi visų su Mokesčio lengvatos taikymu susijusių teisės aktų reikalavimų.

2.3.2. Tvirtina, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir įvykdė visus su Mokesčio lengvatos taikymu (MUATĮ 5 straipsnio 6 dalis) susijusius reikalavimus. Dėl to pareiškėja negali būti įpareigota sumokėti mokestį dėl galimai neteisėtų kitų asmenų veiksmų, kurių pareiškėja negalėjo kontroliuoti ir apie kuriuos pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti. Tai prieštarautų bendriesiems sąžiningumo, teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principams. Tuo labiau, kad atliekos galimai nebuvo tinkamai sutvarkytos dėl aplaidžių valstybės institucijų veiksmų, t. y. nevykdant tinkamos už atliekų tvarkymą atsakingų asmenų kontrolės, o Patvirtinimai panaikinti, nesant tam teisinio pagrindo.

Paaiškina, kad vienintelis pareiškėjai apskaičiuotų mokesčių faktinis pagrindas – Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti Patvirtinimai. Dėl jokių kitų aplinkybių nei skundžiamame Sprendime, nei Patikrinimo akte nepasisakyta, vadinasi, patvirtinti faktai, kad pareiškėja deklaravo teisingus Lietuvoje pagamintų, į Lietuvą įvežtų ir išleistų į vidaus rinką gaminių metalinių pakuočių kiekius ir tuo pačiu pareiškėja laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos užduoties 54 proc. rodiklio (pagal turėtus PTO patvirtinimus).

Pareiškėja laikėsi Mokesčio lengvatos taikymo reikalavimų, tvarkos ir procedūrų. Aplinkos apsaugos pareigūnai nenustatė PTO ar jos pavedimo davėjų, tarp jų – ir pareiškėjos, veikloje jokių pažeidimų. Pareiškėja nėra padariusi nei vieno teisės akto pažeidimo, susijusio su pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu 2013–2015 metais, ir savo, kaip gamintojo-importuotojo pareigas, nustatytas PPATĮ ir kituose pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdė ir tebevykdo nepažeisdama įstatymų nuostatų. Be to, pareiškėjos manymu, pačios valstybės institucijos aplaidžiai vykdė savo pareigą kontroliuoti už atliekų tvarkymą atsakingus asmenis (šiuo atveju – UAB „Metrail“) ir savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie situacijos, kai sąžiningai savo pareigą vykdę gamintojai-importuotojai, tarp jų ir pareiškėja, yra verčiami antrą kartą susimokėti už pakuočių atliekų tvarkymą.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad mokestinę lengvatą suteikiantys Patvirtinimai panaikinti nesant įstatyminio pagrindo. Nei vienas įstatymas nesuteikia teisės aplinkos apsaugos pareigūnams panaikinti PTO gamintojams ir importuotojams išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus.

2.3.3. Nurodo, kad Mokestis pareiškėjai apskaičiuotas ne dėl to, kad objektyviai nebuvo sutvarkytos pareiškėjos pakuotės atliekos, tačiau dėl to, kad panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai, „loterijos“ būdu susieti su pareiškėjai išduotais Patvirtinimais. Be to, 2013–2014 m. Patvirtinimų panaikinimas grindžiamas Patvirtinimo ir įrodančių dokumentų, kurie su pareiškėja apskritai nėra susiję, panaikinimu. Kitaip tariant, Mokestis pareiškėjai skaičiuojamas, nesant jokių objektyvių įrodymų, kad buvo nesutvarkytos būtent pareiškėjos atliekos. Tokia situacija pažeidžia viešojo administravimo reikalavimus, nes tampa neaiškus Sprendimo faktinis pagrindas, taip pat ir MAĮ įtvirtintą mokesčių mokėtojų lygybės principą, nes vienodai lengvatos sąlygas išpildžiusios įmonės, mokesčių tikslais vertinamos skirtingai, bei neatitinka teisminės praktikos, draudžiančios „loterijos“ principo taikymą.

2.3.4. Teigia, kad ginčijamame Sprendime nurodytos tik abstrakčios (bendrosios) taikytinos teisės aktų nuostatos dėl to, kad gamintojai ir eksportuotojai turi pareigą mokėti Mokestį nustatyta tvarka, nenurodant jokios konkrečios šios tvarkos nuostatos, kurią pareiškėja būtų pažeidusi, o atsakovo nurodomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17 punktas skundžiamo Sprendimo priėmimo metu apskritai negaliojo, todėl nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas nesudaro pagrindo Mokesčiui skaičiuoti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją:

3.1. Nurodo, kad pareiškėja, įvertinusi savo interesus, teises, pareigas bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti PTO. Pareiškėja, pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, turėjo ir galėjo žinoti apie išliekančią šiam pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nebūtų vykdomos Vyriausybės nustatytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.

3.2. Pažymi, kad Departamentas dar 2018 m. balandžio 30 d. informavo pareiškėją apie planinį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo už 2013–2015 m. mokestinus laikotarpius. Išanalizavus pareiškėjos patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, 2013–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 d., pagal kurią gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Gamintojai ir importuotojai (tame tarpe ir – pareiškėja), norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (šiuo atveju – Departamento) nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ir pakuotės atliekų perdirbimą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Pareiškėja, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, pateikė PTO išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo.

3.3. Tvirtina, kad Departamentas dar 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais ir būtent dėl šios priežasties ir pasiremiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punkto reikalavimais, pareiškėja privalėjo įvykdyti mokestinę prievolę – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013–2015 m. laikotarpiais, tikslinant deklaracijas.

Pareiškėja iki pat Departamento planinio patikrinimo, įvykusio 2018 m. birželio 27 d. (patikrinimo akto Nr. VR-17.7-59 data), deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo.

3.4. Nesutinka su pareiškėja, kad patikrinimas atliktas neteisėtai, pažeidžiant mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, kurios draudžia pakartotinai tikrinti už tą patį mokestinį laikotarpį. Priešingai nei teigia, pareiškėja, Departamentas iki 2017 m. gruodžio 18 d., kuomet buvo priimtas sprendimas patvirtinti PTO patikrinimo aktą, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad gamintojams ar importuotojams (tame tarpe ir – pareiškėjai) išduoti patvirtinimai yra negaliojantys. Būtent tuomet, kai buvo patvirtintas PTO 2017 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. VR-17.5-82 ir atsirado (paaiškėjo) nauja aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma mokesčių administratoriui (Departamentui) ir kuri turėjo ir galėjo turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams.

3.5. Mano, kad Departamentas, atlikdamas patikrinimą, įvykdė visus teisės aktų, reglamentuojančių ūkio subjektų patikrinimų atlikimo tvarką, reikalavimus ir teisės aktų nustatytas informavimo procedūras.

3.6. Tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad PTO 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. VR-17.5-82 dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra teisėtas ir galiojantis, o iš jo sekę mokestiniai gamintojų ar importuotojų patikrinimai (tame tarpe ir pareiškėjos) vykdomi laikantis teisės aktų. Kiti skundo argumentai kildinami iš kitų administracinių bylų, susijusių su PTO patikrinimu Nr. VR-17.5-82, dėl kurio šiuo metu ir vyksta teisminiai ginčai ir yra už šios administracinės bylos ribų.

Atsiliepimas

3.7. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos pateikė, atnaujinus bylos nagrinėjimą po bylos sustabdymo, nurodo, kad tokie paaiškinimai teikiami po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 priėmimo. Pagal minėtoje teismo nutartyje padarytas išvadas buvo atliktas mokesčio perskaičiavimas už 2013–2015 metus. UAB „Topplastas“ ginčijamu Sprendimu patvirtinta 35 919, 05 Eur mokesčio suma perskaičiuota į 35 381,66 Eur mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013–2015 metus. Atsižvelgiant į tai, bendra perskaičiuota mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma už 2013–2015 metus – 35 381,66 Eur, todėl, anot atsakovo, pareiškėjai vis dar išlieka pareiga sumokėti 35 381,66 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo PTO, atstovaujama UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas Departamento Sprendimo, kuriuo patvirtinta 35 919,05 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis 2013–2015 metais suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Vykdydama Atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ), Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2013-2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai PTO vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, sudarydama sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja iki 2018 m. birželio 27 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013–2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį, nors PTO išduoti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjai apskaičiuotas 35 919,05 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus.

Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, nes nustatė, jog pareiškėjai priskaičiuotinas 35 919,05 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis dėl to, kad pareiškėja pažeidė PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį, nes nevykdė Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Pareiškėja 2013–2015 metais, kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos PTO gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą (2013 m. metalinės pakuotės kiekis – 0,125 t., 2014 m. metalinės pakuotės kiekis – 0,227 t., 2015 m. metalinės pakuotės kiekis – 0,209 t.), todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Šiuos patvirtinimus pareiškėjai PTO išdavė UAB „Metrail“ jai išduotų patvirtinimų pagrindu (už 2013 m. – 1314VI0001-4994-553, už 2014 m. – 1414VI0003-4994-5513, už 2015 m. – 1415VI0003-4994-5513). Tačiau Vilniaus RAAD 2017 m. 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO mokesčio mokėtojui išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, todėl jie nuo Vilniaus RAAD sprendimo priėmimo dienos yra netekę galios.

7. Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8).

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios PTO, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, skundą atsakovui Departamentui, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, t. y. panaikino atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu.

Taip pat pakeitė atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio.

Likusią atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-927-525/2022), t. y. paliko galioti sprendimą pripažinti netekusiais galios likusius patvirtinimus, kurie buvo išrašyti gamintojams ir importuotojams.

8. Pareiškėja mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2013–2015 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, tačiau pareiškėja pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes pavedė PTO organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos PTO gavo Patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje.

9. Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-05-20 įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.

MUATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.). Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog ji neturėjo pareigos nagrinėjamu atveju tikslinti deklaracijų yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Remiantis ATĮ 32 str. 1 d. ir 38 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 4 p., 3 d., MUATĮ 4 str. 3 d., gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 d. 1 p. nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 str. 5 d. numato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).

PPATĮ 7 str. 3 d. nustato, jog gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.

ATĮ 34-25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-35956 (toliau – ir Dokumentų aprašas) 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.

9. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti licenzijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašyti patvirtinimai: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0074-5513-2111 metalinės pakuotės kiekis 0,125 t., 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513-2111 metalinės pakuotės kiekis 0,227 t., 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-5513-2111 metalinės pakuotės kiekis 0,209 t. Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas iki 2018 m. balandžio 20 d. bei susimokėti mokestį už į Lietuvos Respublikos vidaus rinką tiektas pakuotes. Todėl Departamentas nuo 2018 m. balandžio 20 d. pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2013 m. paliekamas galioti dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio (UAB „Metrail“ patvirtinimas Nr. 1314VI0014-4994-5513 ir PTO patvirtinimas pareiškėjai Nr. 1314VI0074-5513-2111 dėl 0,213 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo), o PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2014 m. (patvirtinimai Nr. 1414VI0002-4994-5513 ir Nr. 1414VI-001-5513-2111 dėl 5,940 t metalinės pakuotės kiekio) paliekamas panaikintas. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai atsakovas atliko Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimą ir nustatė, kad pareiškėja turi mokėti 35 381,66 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 metus (už 2013 m. 12 897,30 Eur, už 2014 m. 10869,47 Eur, už 2015 m. 11614,89 Eur). Dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo pareiškėja pastabų nepateikė.

11. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Dokumentų aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.

Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje, dėl tos dalies, kurios patvirtinimai buvo panaikinti.

12. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Todėl, atsižvelgęs į LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 išaiškinimus, Departamentas atliko paskaičiavimus, kad pareiškėjai privalu sumokėti 35 381,66 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m., vietoje 35 919,05 Eur. Departamentas informaciją apie atliktus perskaičiavimus pateikė išvados 1 priede. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013–2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį.

Bankrutuojanti PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos 2013–2015 metais pakuotės.

Pareiškėja ir skunde nebuvo nurodžiusi jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji PTO perdavė pakuotes ir jai buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata.

13. Pareiškėja dar akcentuoja, kad atsakovas nevykdė pareigos užkirsti kelią pažeidimams, laiku nenustatė UAB „Metrail“ pažeidimų, nesiėmė reikiamų priemonių ir pan. Šie pareiškėjos teiginiai labiau yra deklaratyvūs, nei turintys realų pagrindą. Visų pirma, pabrėžtina, kad nepagrįsta būtų reikalauti iš atsakovo visus galimus pažeidimus prevenciškai užkardyti. Akivaizdu, kad pažeidimai nustatomi atliekant atitinkamus patikrinimus, tuomet ir imamasi atitinkamų priemonių. Kaip matyti iš bylos, dėl UAB „Metrail“ 2013 m. išrašytų dokumentų patikrinimas buvo atliktas 2015 m., atitinkamai buvo priimti sprendimai, kurie buvo skundžiami teismui. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas kitais metais, t. y. 2016 m., vėl atliko UAB „Metrail“ 2015 m. patikrinimą. Atlikus patikrinimą paaiškėjo minėtos įmonės padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams, todėl teismas nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio.

14. Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas neatitiko esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimų, nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas apskaičiuodamas pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Be to, Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

15. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendime nurodyta sumokėti pareiškėjui 35 919,05 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės suma keistina, t. y. pareiškėja turi sumokėti 35 381,66 Eur mokesčio už į vidaus rinką metais išleistą apmokestinamosios pakuotės.

16. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Byloje pateiktas prašymas priteisti iš viso: 833,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. už skundo parengimą 498,52,00 Eur, už pasiruošimą bylos nagrinėjimui – 312,20 Eur, žyminis mokestis 22,50 Eur (taip pat pridėti tai patvirtinantys įrodymai).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi skundas surašytas 2018 m. rugsėjo mėn., tai nagrinėjamu atveju aktualus 2018 m. I ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 895,2 Eur. Matyti, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už parengtą skundą ir pasirengimą bylai neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto paslaugos dydžio.

Pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, tačiau ginčijamas voisas Sprendimas nėra panaikinamass, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja įgijo teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tokiu atveju prašymas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai priteistina 100,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą, taip pat 20 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui.

17. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Topplastas“ skundą patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 36 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, t. y. sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 35 919, 05 Eur mokesčio sumą iki 35 381,66 Eur sumos.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Topplastas“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita FomičiovaIndrė Pukanasytė-BiekšėGediminas Užubalis