Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš, jo teigimu, neteisėtų Lietuvos valstybei atstovaujančios Marijampolės PN ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų (neveikimo), nuo 2019-01-15 iki 2021-02-09 neišduodant vaistinio preparato diagnozuotai ligai gydyti, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis nustato, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. BVK 174 straipsnio redakcijos, galiojusios nuo 2019-07-06 iki 2020-01-01, 1 dalis nustatė, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugą reglamentuojančius įstatymus. Pagal šio straipsnio 2 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą, pareigybių skaičių ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras. Šio straipsnio 4 dalis numatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Pagal BVK 174 straipsnio redakcijos, įsigaliojusios nuo 2020-01-01, 1 dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Minėto straipsnio 6 dalis nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama, be kita ko, ir nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija su pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Nuostatai), Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes ir teikiant ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto ar laisvės atėmimo bausmė (toliau – suimtieji ir nuteistieji) (1 punktas). Laisvės atėmimo vietų ligoninė, siekdama nustatyto veiklos tikslo asmens sveikatos priežiūros srityje, užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems būtinąją medicinos pagalbą visą parą (8.1 punktas); teikia suimtiesiems ir nuteistiesiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos Laisvės atėmimo vietų ligoninei išduotoje licencijoje (8.2 punktas); užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrą ir kontrolę (8.3 punktas); užtikrina lygias suimtųjų ir nuteistųjų teises į teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (8.7 punktas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte numatyta, kad įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Aprašo 19-20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašo redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2020 m. vasario 20 d., 3 punktas nustatė, kad šiuo aprašu privalo vadovautis Ligoninė, organizuodama savo veiklą ir pacientams teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas, laisvės atėmimo įstaigos, užtikrindamos pacientams reikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikdamos asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose <...>. Šio aprašo 15 punktas nustatė, kad Ligoninėje veikia ligoninės vaistinė, kuri yra įstaigos padalinys, aprūpinantis šią įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis, reikalingomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims užtikrinti. Ligoninės vaistinės pareigybių skaičių ir darbuotojų darbo vietą nustato Ligoninės direktorius

Ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 8 d.) 3 punktas nustatė, kad Ligoninės Pirminio asmens sveikatos priežiūros skyriaus padaliniai veikia tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose. Pagal šių nuostatų 7.1 punktą vienas Ligoninės veiklos tikslų – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis organizuoti ir teikti pirminio ir antrinio lygio ambulatorines bei pirminio ir antrinio lygio stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą ir nepažeidžiant šių asmenų sveikatos interesų viršenybės prieš kitus Laisvės atėmimo vietų ligoninės tarnybinės veiklos interesus principo.

Taigi, iš aptartų teisės aktų nuostatų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu subjektu, atsakingu už nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, aprūpinimą vaistais, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimą buvo atsakingi ne tik Marijampolės PN, bet ir Ligoninė.

Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pataisos įstaigų Sveikatos priežiūros skyriai, organizuodami savo veiklą, turėjo užtikrinti, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje, t. y., kad nuteistieji ir suimtieji būtų laiku aprūpinti reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis, LAVL privalėjo apsirūpinti vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovo atstovų veiksmų neteisėtumą iš esmės sieja su tuo, kad jis nebuvo laiku aprūpintas būtinais vaistais (preparatu „Maviret“) pagal jam gydytojo diagnozuotą ligą.

Teismų praktikoje yra ne vieną kartą nurodyta, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos yra atsakingos už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje pareiškėjui 2018-02-15 atlikta kepenų biopsija ir nustatyta diagnozė lėtinis virusinis (duomenys neskelbtini). 2019-06-27 ir 2020-03-12 pareiškėjas lankėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir konsultavosi su gydytoja infektologe. Tiek pirmo, tiek antro vizito metu gydytoja infektologė nurodė pareiškėją gydyti vaistais Maviret po 3 tabletes/dienai 8 savaites. Marijampolės PN pareigūnai pripažįsta, kad šis nurodymas nebuvo įgyvendintas, t. y., pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės gydytis vaistais Maviret, nes dėl lėšų trūkumo jų nebuvo nupirkta. Pareiškėjas buvo informuotas, kad gydymą gaus, kai bus gautos lėšos ir nupirkta jo gydymui reikalingų vaistų.

Pareiškėjas nurodė, kad 2019-01-15 jam buvo paskirtas gydymas medikamentu Maviret 100/40 mg, tačiau savalaikio gydymo šiuo vaistu atsakovo atstovai jam neužtikrino.

Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus veiklos adresu Marijampolės pataisos namai, šeimos gydytojo 2022-02-18 pažyma „Dėl duomenų apie nuteistojo S. S. sveikatos būklę“ Nr. MPN-23, pirmą kartą pareiškėjui rekomenduota pradėti gydymą medikamentu Maviret, 2019-06-27. Marijampolės PN neginčija aplinkybės, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019-06-27 iki 2019-10-01 nebuvo išduotas gydytojo paskirtas vaistas „Maviret“. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo gydymas vaistais „Maviret“ buvo pradėtas tik 2021-02-09.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019-08-29 prašymu kreipėsi į Marijampolės PN dėl jo aprūpinimo gydytojo paskirtais vaistais, tačiau pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas.

Marijampolės PN nurodė, jog taip įvyko dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, užtrukusios jo įgyvendinimo tvarkos priėmimo, be to, neužteko lėšų visiems (duomenys neskelbtini) sergantiems nuteistiesiems gydyti. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog pacientas buvo pastatytas į eilę asmenų laukiančių finansavimo gavimo iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos lėtinių virusinių hepatitų gydymui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Kadangi gydymas labai brangus susidarė apie 200 laukiančių gydymo asmenų eilė. Buvo planuota, kad nuo 2020 m. pradžios visi nuteistieji bus draudžiami sveikatos draudimu ir lėtinių hepatitų ir AIDS gydymas bus finansuojamas PSDF lėšų. Dėl nesutarimų taip Valstybinės ligonių kasos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai ir teisingumo ministerijoms, kompensuojamų medikamentų reali kompensacija prasidėjo tik nuo 2020-09-01. Taigi, Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyrius laikotarpiu nuo 2019-06-27-2019-10-01 neaprūpino pareiškėjo gydytojo paskirtais vaistais dėl objektyvių aplinkybių - finansavimo ribojimo ir teisinio reglamentavimo pasikeitimų bei su tuo susijusių procedūrų. Marijampolės PN atsiliepime nurodomas argumentas, teismo vertinimu, yra nepagrįstas, nes Marijampolės PN ginčo laikotarpiu privalėjo užtikrinti lygias suimtųjų ir nuteistųjų teises į teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

LAVL nurodė, kad nuo 2020-01-01 įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymui, pagal kurį Ligoninė užkrečiamosiomis ligomis sergantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems paskirtus medikamentus, tame tarpe ir priešvirusinius Maviret, gali įsigyti išrašant kompensuojamų vaistų receptus. Tačiau, kad tai įgyvendinti Ligoninė turėjo atitikti ir įvykdyti reikalavimus kurie privalomi, siekiant užtikrinti tokių medikamentų įsigijimą ir tiekimą suimtiesiems ir nuteistiesiems, todėl tik įvykdžius numatytus reikalavimu, dėl kurių vyko derinimas tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos, ko pasėkoje šis procesas užsitęsė. Šiuo metu tokių medikamentų išdavimas užtikrinamas taip kaip numato teisės aktai. LAVL atsiliepime nurodomas argumentas, teismo vertinimu, yra nepagrįstas ir pažeidžia LAVL Nuostatų 8.7 punktą, pagal kurį LAVL privalo užtikrinti lygias suimtųjų ir nuteistųjų teises į teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad Marijampolės PN ir LAVL netinkamai vykdė Aprašo 19-20 punktuose numatytą pareigą apsirūpinti vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus ir nesudarė būtinų sąlygų Sveikatos priežiūros skyriaus uždaviniams įgyvendinti, dėl ko pareiškėjas laiku nebuvo aprūpintas gydytojo paskirtais vaistas. Teismo vertinimu, Marijampolės PN ir LAVL turėjo pareigą iš anksto planuoti savo veiklą ir apsirūpinti reikiamų preparatų atsargomis, ypač žinant, kad jų poreikis yra didelis, jog esant reikalui, nuteistieji būtų laiku aprūpinti reikalingais vaistais, o ypač tais, kurie skirti itin pavojingų ligų (konkrečiu atveju virusinio (duomenys neskelbtini)) gydymui.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019-06-27 iki 2019-09-30, o LAVL laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-02-08 pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes minėtu laikotarpiu Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnyba (iš viso 3 mėnesius ir 4 paras), LAVL (iš viso 4 mėnesius ir 8 paras) neaprūpino jo reikiamais vaistais, t. y. pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus), t. y. kilti neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. tarp padaryto atsakovės atstovo pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, atsakovei kyla viešoji civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme (žr., pvz., 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nežmoniškų dvasinių išgyvenimų, stresą, žinodamas, kad serga mirtina liga ir negauna gydymo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie nustatyto pažeidimo (neaprūpinimo vaistais) poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl netinkamų įkalinimo sąlygų įtakos pareiškėjo sveikatai, į bylą nebuvo pateikta.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl jam neišduotų medikamentų lėtinėms ligoms gydyti galėjo patirti tam tikrų išgyvenimų ir neigiamų padarinių jo sveikatos būklei, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Teismas nenustatė, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, tačiau atsižvelgdamas į pažeidimo ilgą trukmę (reikiami medikamentai nebuvo išduoti 7 mėnesius ir 12 parų), ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz., 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. TA-715-556/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. TA-1047-415/2021) sprendžia, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas viso 1550 Eur - 660 Eur suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir 890 Eur priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2071-1062/2019). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymu jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).

Nagrinėjamu atveju yra aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2022-01-13, administracinė byla teisme buvo iškelta 2022-02-15 nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2022-02-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad 6 proc. dydžio procesinės palūkanos priteistinos tik tuomet, kai šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 str.).

Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui jokių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Atsižvelgus į tai, kad asignavimų valdytojas sutampa (Teisingumo ministerija), prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį Nr. A-2160-261/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 660 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022-02-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui S. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 890 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022-02-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.