Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. balandžio 9 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2YT-5060-1204/2024 pagal pareiškėjos V. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl pareiškėjos atskirojo skundo

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad V. T. po savo motinos K. J. mirties, faktiškai valdydama 1/2 dalį nekilnojamojo turto, priėmė savo motinos palikimą.

10. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui konstatavęs, kad pareiškimo trūkumų, nurodytų 2024 m. kovo 20 d. nutartimi, pareiškėja neištaisė. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti abi pirmosios instancijos teismo nutartis. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjos pateiktas teismui pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka visus įstatymo procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir jo pagrindu gali būti iškelta civilinė byla.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

12. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas (pareiškėjas) pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas). Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą. Nesant pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą, teismas patikrina, ar nėra pareiškimo formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111-114 straipsnių ir jam keliamus specialiuosius reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13. Akcentuotina ir tai, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnis), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2 straipsnis). Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, taip pat nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį (pareiškimą) nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

15. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartimi nutarta pareiškėjos V. T. pareiškimui neduoti eigos ir nustatyti terminą iki 2024 m. balandžio 4 d. pašalinti visus nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Teismas pažymėjo, jog pareiškime nurodyta, kad po pareiškėjos motinos mirties niekas jos palikimo nepriėmė, tačiau teismui įrodymų, kurie patvirtintų šiuo pareiškėjos teiginius, nepateikta; teismui nenurodyta ir nepateikta įrodymų, ar pareiškėjos mama nebuvo sudariusi testamento; iš pareiškimo turinio neaišku, ar pareiškėja yra vienintelė galima mirusiosios paveldėtoja, kadangi esant daugiau įpėdinių, šie asmenys turėtų būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis; pateiktą pareiškimą pasirašė ne pati pareiškėja, o jos įgaliotas asmuo, ir šiuo atveju teismui nepaaiškinta, kodėl pareiškimo negalėjo pasirašyti pati pareiškėja.

16. Pažymėtina, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 444-448 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 13 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį, ypatingos teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose, t. y. toks pareiškimas turi atitikti ir bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111-114 straipsniuose, ir specialiuosius pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis).

17. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Iš esmės tokie patys reikalavimai numatyti ir pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 447 straipsnis). Tačiau vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (pareiškime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011), todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą, kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne)pakankamumas įvertintinas tik nagrinėjant bylą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Šių išaiškinimų turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos pareiškimo priėmimo.

19. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog kartu su pareiškimu pareiškėja yra pateikusi įrodymus, jos nuomone, pagrindžiančius pareiškime nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškimo trūkumai dėl įrodymų nepakankamumo gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Būtent pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas atlieka procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme, t. y. išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, imasi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, įrodymų, pagrindžiančių pareiškime nurodytas aplinkybes, susijusias palikimo priėmimu, testamento sudarymu, nepateikimą nepagrįstai laikė pareiškimo trūkumais ir nustatė terminą jiems pašalinti.

20. Minėta, kad teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017). Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013 ir kt.).

22. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, privalu nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos arba pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus. CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Taigi šiuo atveju teismas, spręsdamas, kad nagrinėjama byla gali būti susijusi su kitų asmenų (kitų galimų įpėdinių) teisėmis ir pareigomis, šiuos klausimus, taip pat ir tai, kodėl pateiktą pareiškimą pasirašė ne pati pareiškėja, o jos įgaliotas asmuo, gali išspręsti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu.

23. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjai iš esmės nepagrįstai pareiškimas buvo grąžintas nustatytu terminu nepašalinus pareiškimo trūkumų.

24. Kaip jau minėta, pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų ir 2024 m. balandžio 9 d. nutartį dėl pareiškėjos pareiškimo grąžinimo pareiškėjai.

25. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti tuo atveju, jei: 1) tai numato CPK arba 2) teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartis priimta dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo. Tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 115 straipsnio 5 dalis), taigi jos apskundimo galimybė įstatyme nenumatyta, o tai reiškia, kad dėl jos panaikinimo paduotas atskirasis skundas negali būti nagrinėjamas teisme. Atsižvelgiant į nurodytą, procesas, pradėtas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutarties panaikinimo, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria pareiškėjos pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, iš esmės yra neteisėta, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos V. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutarties.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos V. T. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.