Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-12 · Civilinė byla Nr. 2S-2304-653/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-12
Bylos Nr.
2S-2304-653/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32678-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Suinteresuotas asmuo
E. Š., J. R.
Pareiškėjas
AB DNB bankas
Civilinė byla Nr. 2S-2304-653/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32678-2014-2 (S) Teismo sprendimo kategorija: 2.3.4.5; 3.4.4.1; 3.3.2.1.
VILNIAUS MIESTO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto suinteresuoto asmens E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2358-558/2015 pagal pareiškėjo AB DNB bankas pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Š., J. R. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Užtikrinant E. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) iki 2010-07-07 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070021192, 2007-08-03 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, AB DnB NORD bankui įkeistas J. R. (a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamas turtas -

- 6,7500 ha (dab. 6,7721 ha) ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 1,9200 ha (dab. 1,9402 ha) ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 5,8500 ha (dab. 5,9040 ha) ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,1506 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 3,8300 ha (dab. 3,9563 ha) ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 4,3700 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 3,3900 ha (dab. 3,4763 ha) ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 7,1900 ha (dab. 7,3919 ha) ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2010 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi Nr. I-972/2010 minėtas įkeistas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas. Nutartis skolininkui E. Š. įteikta 2010-07-28, o įkeisto turto savininkei J. R. įteikta per jos atstovą advokatą P. B. 2014-08-01 (civilinė byla Nr.2-31215-861/2014, b.l. 5).

2014-08-14 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje, kuri buvo iškelta ginčijant Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2A-619/2014, priėmė nutartį Nr.3P-1716/2014, kuria pritaikė laikinąją apsaugos priemonę- iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka pabaigos uždraudė Bankui, be kita ko, pradėti priverstinį išieškojimą iš Banko naudai įkeisto turto. 2014-09-08 raštu Bankas, informavo Vilniaus miesto apylinkės teismą apie tai, kad pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto Bankas pateiks teismui, kai bus panaikinta aukščiau nurodyta Lietuvos Auščiausiojo Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė. 2015-05-22 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2015 priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistą 2014-06-03 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2A-619/2014, todėl nustojo galioti Lietuvos Auščiausiojo Teismo nutartimi Nr.3P-1716/2014 pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė visų nepasibaigusių procesinių terminų (kreditoriui pareikšti pakartotinį pareiškimą, teismui šį pareiškimą išnagrinėti) eiga buvo sustabdyta (CPK 76 str.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodoma, jog hipoteka užtikrinta prievolė –2007-07-05 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. K-4200-2007-198 suėjus skolos grąžinimo terminui, – iki šiol neįvykdyta. Skolą sudaro: 2 017 260,83 EUR nesumokėtų palūkanų, 421 314,23 EUR nesumokėti delspinigiai, iš viso: 2 438 575,06 EUR skolos, 38,23 EUR (132 Lt) žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, skaičiuojant palūkanas nuo šio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo. Kreditorius taip pat prašo išieškoti 5 proc. dydžio įstatyminių palūkanų nuo visos negrąžintos sumos (2 438 575,06 EUR) nuo pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi patenkino pareiškėjo pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nutarė: išieškoti iš E. Š. AB DNB banko naudai skolą: 2 017 260,83 EUR nesumokėtų palūkanų, 421 314,23 EUR nesumokėtų delspinigių, iš viso: 2 438 575,06 EUR skolos, 38,23 EUR žyminio mokesčio išlaidų, bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo visos negrąžintos sumos (2 438 575,06 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2015-06-25, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamus daiktus. Priverstinai parduoti iš varžytynių J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini)., -

- 6,7500 ha (dab. 6,7721 ha) ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 1,9200 ha (dab. 1,9402 ha) ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 5,8500 ha (dab. 5,9040 ha) ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,1506 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 3,8300 ha (dab. 3,9563 ha) ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 4,3700 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 3,3900 ha (dab. 3,4763 ha) ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- 7,1900 ha (dab. 7,3919 ha) ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pardavus įkeistą turtą iš varžytynių, išieškotas lėšas skirsto išieškojimą vykdęs antstolis savo patvarkymu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo E. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir AB DNB banko 2015-06-16 pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo netenkinti (b.l. 92-93). Nurodo, jog teismas privalėjo įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo teismo priimtą 2015-05-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2015, kuri buvo pagrindas šios bylos sustabdymui ir kurioje konstatuoti atitinkami apelianto ir banko santykiai dėl skolos, atsiradusios iš banko pateiktų skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių. Kadangi kreditorius netinkamai paskaičiavo priteistiną sumą iš skolininko, pirmosios instancijos teismas negalėjo jokio kreditoriaus pareiškimo tenkinti.

Banko siūlytas ir platintas SASO produktas buvo apskritai neteisėtas, ką yra konstatavusi tiek vertybinių popierių komisija, tiek Lietuvos Bankas, tiek galiausiai Lietuvos teisėsaugos institucijos. Dėl paminėtų aplinkybių banko pateiktos į šią bylą Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartys, Obligacijų pasirašymo sutartys yra neteisėtos ir negaliojančios. Iš neteisėtumo bankui platinant produktą, pasinaudojus silpnesniais fiziniais asmenimis, negali atsirasti jokia reikalavimo teisė, kurią teismas visiškai nepagrįstai skundžiama nutartimi patvirtino.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti su atskirojo skundo nagrinėjimu susijusias bylinėjimosi išlaidas (b.l. 99-104). Nurodo, jog apeliantas klaidingai nurodo neva skundžiama nutartimi buvo leista išieškoti iš apelianto 2 017 630,41 EUR kredito, bei nuo šios sumos priskaičiuotus delspinigius. Skolininkui suteiktas kreditas buvo grąžintas SASO išpirkimo dieną ir bankas nereikalauja skolininko grąžinti kredito, priešingai – bankas reikalauja skolininko sumokėti už kreditą priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius, kurie buvo priskaičiuoti skolininkui laiku nesumokėjus palūkanų.

Skolininkas nepagrįstai sutapatina savo prievolę bankui pagal Kreditavimo sutartį su Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-03 nutarties pagrindu kylančia banko prievole skolininkui. Skolininko prievolė bankui yra sutartinė ir kyla kreditavimo sutarties pagrindu. Kreditavimo sutarties pagrindu skolininkas už 5,15 proc. metinių palūkanų iš banko pasiskolino 13 032 900,00 EUR kreditą, kuris buvo grąžintas 2010-07-07, tačiau skolininkas iki šiol nėra padengęs už kreditą mokėtinų palūkanų. Skolininkas nei savo pareigos mokėti palūkanas/delspinigius, nei kreditavimo sutartyje įtvirtinto palūkanų /delspinigių dydžio, nei pačios Kreditavimo sutarties niekada neginčijo ir šiuo metu neginčija, dėl ko Skolininko prievolė Bankui grąžinti susidariusią skolą yra galiojanti.

Banko prievolė skolininkui kyla ne pagal Kreditavimo sutartį, o pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-619/2014, kuri buvo palikta galioti nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-05-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2015, kuriomis, be kita ko, iš banko skolininko naudai buvo priteistas 3 482 599,10 Lt nuostolių atlyginimo. Nei vienas iš teismų nekonstatavo, jog skolininko naudai iš banko priteistų nuostolių suma turėtų būti mažinama skolininko prievolė bankui pagal kreditavimo sutartį.

Tai, kad skolininkas po Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-03 nutarties priėmimo sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, perleisdamas suinteresuotam asmeniui J. R. reikalavimo teisę į visą iš banko priteistą sumą, taip pat iliustruoja, kad skolininkas pripažino banko teisę reikalauti iš skolininko visos įsiskolinimo sumos, t. y. pripažino, kad skolininkui iš banko priteista suma nėra automatiškai sumažinamas skolininko įsiskolinimas bankui.

Ieškinio dėl nuostolių iš banko priteisimo pareiškimas nesudaro nei įstatyminio nei sutartinio pagrindo, atleidžiančio skolininką nuo prievolės tinkamai ir laiku sumokėti bankui palūkanas pagal kreditavimo sutartį, o šių nemokant – ir delspinigius. Skolininko prievolė bankui pagal kreditavimo sutartį atsirado 2010-07-07, tuo tarpu banko prievolė skolininkui dėl nuostolių atlyginimo atsirado tik beveik po penkerių metų, t.y. 2015-05-22. Nuo skolininko mokėtini delspinigiai banko buvo paskaičiuoti dar iki tol, kol teismų sprendimais buvo patvirtintas priešpriešinis banko įsipareigojimas skolininkui, dėl ko jų apskaičiavimo metu delspinigiai buvo skaičiuojami teisingai, nuo tinkamos sumos.

Tariamas SASO neteisėtumas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl ko su SASO teisėtumu susiję Skolininko argumentai apskritai teismo neprivalo būti vertinami.

Pats skolininkas atskiruoju skundu ginčija tik tariamai netinkamai apskaičiuotą delspinigių sumą, bet ne bankui leistą išieškoti 2 017 260,83 EUR palūkanų sumą. Tokiu būdu skolininkas faktiškai pripažįsta savo pareigą mokėti palūkanas pagal Kreditavimo sutartį, tuo iš esmės pripažindamas ir banko reikalavimo teisėtumą bei paneigdamas priešingus savo argumentus.

Skolininko teiginiai dėl tariamų VPK, Lietuvos banko bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išaiškinimų apie SASO neteisėtumą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliantas atskirame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi banko reikalavimas skaičiuojamas nuo visos sumos 2 017 260,83 EUR, tačiau atsižvelgus į tai, kad kasacinis teismas civilinėje byloje konstatavo, kad bankas padarė žalą pusei kredito sumos, banko reikalavimas turėtų būti skaičiuojamas nuo 1 008 630,41 EUR. Be to, apeliantas teigia, kad apskritai bankas neturi reikalavimo teisės, kadangi Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartys, Obligacijų pasirašymo sutartys yra neteisėtos ir negaliojančios.

Byloje nustatyta, kad skolininkas E. Š. trijų 2007-07-05 sudarytų obligacijų pasirašymo sutarčių pagrindu įsigijo banko platintas su akcijomis susietas obligacijas. Skolininkas nuosavų lėšų Obligacijų pasirašymo sutarčių apmokėjimui neskyrė – šios sutartys buvo apmokėtos bankui ir Skolininkui sudarant 2007-07-05 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-4200-198, kurios pagrindu Skolininkas už 5,15 proc. metinių palūkanų iš banko pasiskolino 13 032 900 EUR kreditą. Kreditavimo sutartimi šalys susitarė, kad kreditas bus grąžinamas ir palūkanos sumokamos Skolininko įsigytų obligacijų išpirkimo dieną, t.y. 2010-07-07, o tuo atveju, jei mokėtinų sumų Skolininkas laiku negrąžins, Skolininkui kils pareiga mokėti delspinigius. Skolininko įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas suinteresuotam asmeniui J. R. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Skolininkui laiku nesumokėjus pagal Kreditavimo sutartį priskaičiuotų palūkanų 2010-07-10 bankas kreipėsi dėl priverstinio Skolininko skolos išieškojimo iš Banko naudai įkeisto turto. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-07-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. I-972/2010 areštavo Banko naudai įkeistą suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą.

Byloje taip pat nustatyta, kad Skolininkas kartu su kitais ieškovais kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su patikslintu ieškiniu bankui, prašydami teismo priteisti ieškovams iš banko nuostolių ir įskaityti ieškovams priteistas sumas kaip ieškovų mokėtinas palūkanas pagal atitinkamas ieškovų su banku sudarytas skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis. Panevėžio apygardos teismas 2013-05-22 sprendimu ieškovų patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovų prašytas sumas nuostolių atlyginimui, tačiau dalyje dėl priteistų sumų įskaitymo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-03 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2013-05-22 sprendimą pakeitė iš dalies – sumažino teismo sprendimu priteistus nuostolius ieškovams per pusę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-22 nutartimi civilinėje byloje 3K-3-164-378/2015 Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-03 nutartį paliko nepakeistą.

Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad bankas teikdamas investicines paslaugas ieškovams, pažeidė teisės aktuose jam nustatytas įstatymų pareigas, nesurinko informacijos apie investuotojo finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, suteikė investavimo rekomendaciją, neįsitikinęs siūlomos finansinės priemonės tinkamumu skolininkams. Dėl tokių banko veiksmų skolininkai patyrė nuostolių dėl sudarytų sutarčių. Teismai nenagrinėjo ir nevertino tokių sutarčių negaliojimo pagrindų, todėl apelianto argumentai, jog Obligacijų sutartys yra neteisėtos negaliojančios yra atmetami. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog bankas savo reikalavimą (dėl delspinigių ir palūkanų) turėjo skaičiuoti nuo pusės skolos, nes bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad bankas padarė žalą skolininkui pusei kredito sumos (1 008 630,41 EUR). Bylą nagrinėję teismai nekeitė ir nemažino skolininko prievolės dydžio, o tik nustatė patirtų nuostolių dydį remiantis skolininko prievolės bankui dydžiu. Sutiktina su banko argumentais, jog skolininkas nei savo pareigos mokėti palūkanas ar delspinigius, nei Kreditavimo sutartyje įtvirtinto palūkanų ir delspinigių dydžio, nei pačios kreditavimo sutarties niekada neginčijo ir šiuo metu neginčija, dėl ko skolininko prievolė bankui grąžinti susidariusią skolą yra galiojanti ir turi būti vykdoma. Pažymėtina, kad hipotekas teisėjas nesprendė ginčų dėl prašomos priteisti skolos ir netesybų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-131/2002, Nr. 3K-3-201/2007), todėl jei skolininkas nesutinka su kreditoriaus pareiškime nurodytu skolos dydžiu, jis turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ieškininės teisenos tvarka ginčyti priteistiną palūkanų bei delspinigių dydį. Byloje tokių duomenų nėra. Panevėžio apygardos teismas 2013-05-22 sprendimu nustatė, kad įskaitymas bus galimas vykdymo procese ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo padaryta teisinga išvada.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais pagrindais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina