Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-702-350/2010

Teisėjas Virginija Jurkštienė Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00421-2009-4

2010 m. rugsėjo 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010-07-30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-11 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikotarpis nuo 2010-02-25 iki 2010-07-30 ir bausmės laikas, atliktas pagal 2010-05-11 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 20 d., apie 11 val., Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, turėdamas vieningą tyčią pagrobti turtą, ištraukęs durų užrakto metalinę kilpą, per du kartus įsibrovė į A. B. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė butelį aliejaus ”Perla” už 2 litus, tris naktines užuolaidas už 60 litų, lovatiesę už 25 litus, antklodės užvalkalą už 25 litus, 1,5 kg bulvių už 2 litus, 1 kg svogūnų už 1,50 Lt dujų balioną už 100 Lt, padarydamas nukentėjusiajam 215,50 Lt turtinę žalą.

Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir neišspręsto daiktinių įrodymų likimo. Prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti A. K. veiką iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir skirti jam bausmes: pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams, pagal LR BK 178 str. 2 d., (dujų baliono vagystė) laisvės atėmimą 2 metams, Vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2010-05-11 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

2009-11-20 įvykio vietos apžiūros metu paimtą dujinės viryklės guminės žarnos dalį, 2009-11-22 A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu paimtą polietileninį maišelį, vadovaujantis LR BPK 94 str., sunaikinti kaip menkaverčius. 2009-11-04 nukentėjusiajam A. B. atiduotus saugojimui daiktus: virtuvinį peilį, dujų balioną su reduktoriumi, lovatiesę, antklodės užvalkalą, aliejaus butelį, palikti savininkui.

Nurodo, kad teismas neteisingai konstatavo, kad A. K. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, esant vieningai tyčiai ir jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 78 str. 2 d.. A. K. buvo pareikšti kaltinimai, kad jis 2009-10-20 apie 11.00 val. įsibrovė į A. B. gyvenamą namą ir pagrobė iš ten maisto produktus, užuolaidas, lovatieses, bendros 115,50 Lt vertės.

Be to, jis, 2009-10-20 apie 15.00 val., įsibrovė į A. B. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė 100 Lt vertės dujų balioną.

A. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pirmą kartą įsibrovęs į A. B. namą ir vogdamas svetimą turtą matė, kad name yra dujų balionas, tačiau pirmojo įsibrovimo metu jam nekilo sumanymas jį pagrobti. Tik išėjęs iš apvogto namo ir po kurio laiko sutikęs V. B., atsiminė matytą dujų balioną ir jie sutarė, kam jį galima būtų realizuoti. Antrą kartą į A. B. namą A. K. įsibrovė tik po 4 valandų.

Atsižvelgiant į šiuos nuteistojo aiškinimus matyti, kad jis padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas realiąja sutaptimi, o ne vieną tęstinį nusikaltimą, nes jo tyčia pagrobti dujų balioną, susiformavo ne jam būnant nusikaltimo vietoje pirmą kartą, t.y. 2009-10-20 apie 11.00 val., o vėliau, jau išėjus iš A. B. namų ir sutikus V. B.. Abi veikas A. K., padarė skirtingu laiku, kiekvienu atveju susiformavus savarankiškai tyčiai. Atsižvelgiant į tai A. K. veika turi būti perkvalifikuotina iš BK 178 str. 2 d., į BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d..

Be to, nurodo, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neišsprendė daiktinių įrodymų likimo dėl 2009-11-20 įvykio vietos apžiūros metu paimtos dujinės viryklės guminės žarnos dalies ir 2009-11-22 A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu paimto polietileninio maišelio.

Nuteistasis A. K. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo švelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad kaltu prisipažino, gailisi nusikaltęs, bylos eigai netrukdė. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis serga tuberkulioze ir augina mažametį sūnų. Dėl šių minimų aplinkybių prašo sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą nors keliais mėnesiais.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Prokurorė skunde teigia, kad A. K. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas esant realiajai sutapčiai, o ne vieną tęstinį nusikaltimą, nes jo tyčia pagrobti dujų balioną, susiformavo jau išėjus iš nukentėjusiojo namų, praėjus kelioms valandoms po pirmosios vagystės. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Pagal teismų praktikoje suformuotą nuostatą, tęstiniu nusikalstamu turto grobimų bylose pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. pagrindinis požymis turto pagrobimo pripažinimą tęstine veika visada lemia kaltininko vieningos tyčios buvimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2009-10-20 d., apie 11 val., A. K. įsibrovė į A. B. gyvenamą namą ir iš ten pagrobė rastus maisto produktus, patalynę, užuolaidas. Išėjęs iš apvogto namo ėjo namo, pakeliui sutikęs pažįstamą V. B. pastarajam pasakė, kad turi parduoti dujų balioną. V. B. suradus pirkėją, tą pačią dieną, apie 15.00 val., A. K. dar kartą nuėjo į A. B. gyvenamąjį namą ir iš ten paėmęs dujų balioną pardavė jį V. B. rastam pirkėjui.

Iš nuteistojo parodymų matyti, kad pirmą kartą įsibrovęs į namą, jis matė ten esantį dujų balioną, tačiau jo nevogė, nes nežinojo kur galės jį realizuoti. Radus pirkėją savo sumanymą pagrobti balioną A. K. įgyvendino. Tai, kad apie „turimą parduoti“ dujų balioną A. K. pasakė V. B. iš karto po dalies A. B. turto vagystės, kai dujų baliono dar realiai užvaldęs nebuvo ir juo dar nedisponavo akivaizdu, kad A. K. tyčia pagrobti dujų balioną susiformavo iš karto balioną pamačius ir šią savo tyčią A. K. visiškai realizavo iš karto kai tik buvo surastas asmuo, kuriam galima pagrobtą turtą parduoti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. K. padarė vieną tęstinį nusikaltimą.

Iš byloje esančių dokumentų- 2009-10-20 įvykio vietos apžiūros protokolo, 2009-10-21 daiktų pateikimo protokolo, 2009-11-22 A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad iš įvairių vietų buvo paimta daiktų, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo pažiūrėti pagal BPK 207 str. numatytas taisykles kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Dalis daiktų ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinti nukentėjusiajam, kita dalis perduota į teismą kartu su byla. Šių daiktų likimas nebuvo išspręstas skundžiamu nuosprendžiu kaip to reikalauja BPK 307 str. 6 d. 2 p.

Kolegija sutinka su prokuroro skunde išsakyta nuomone, jog reikia imtis priemonių išspręsti daiktinių įrodymų likimą, tačiau mano, jog šis teismo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra itin mažareikšmis, formalus ir dėl jo nuosprendžio apeliacine tvarka keisti netikslinga, o daiktinių įrodymų likimą galima ir reikia išspręsti nuosprendį priėmusiame teisme BPK 462 str. tvarka sutinkamai su BPK 461 str. 2 d. nuostata, taip pašalinant padarytą pažeidimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, prokurorės skundas atmetamas.

Nuteistasis A. K. neginčija kaltės padarius jam inkriminuotą veiką, prašo švelninti bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs veiką, gailisi nusikaltęs, bylos eigai netrukdė, augina mažametį vaiką ir serga tuberkulioze.

BK 56 str. 1 d. taisyklė numato, jog asmeniui, kuriam teistumas neišnykęs ar įstatymų nustatyta tvarka yra nepanaikintas, t.y., recidyvistui, jei jis padaro tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. A. K. nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, todėl nusikalto būdamas recidyvistas. Už tyčinį nusikaltimą jis nuteistas jau vienuoliktą kartą, nusikalto neišnykus teistumui. Tai rodo, jog reikiamų išvadų iš teistumų jis nepadarė ir sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė jam skirta pagrįstai. Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į visumą BK 54 str. 2 d. numatytų padarytą veiką bei apelianto asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Į skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jog apeliantas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi, teismas atsižvelgė bei tai nurodė nuosprendyje. Į skunde nurodomas aplinkybes – kad jis serga tuberkulioze, augina vaiką, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgti neturi pagrindo, nes tai apeliantui nesutrukdė padaryti veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir tai negali būti pagrindu švelninti bausmę. Be to byloje yra duomenys, kad savo sūnumi jis visiškai nesirūpina (b.l.109) Pažymėtina ir tai, kad A. K. turint jo nurodomų sveikatos problemų, nuteistiesiems užtikrinamas tokio pat lygio bei kokybės gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tačiau specialia nustatyta tvarka.

BK 178 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. A. K. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgus į visumą aplinkybių, apibūdinančių padarytą veiką bei nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo laikyti, kad paskirta bausmė yra per griežta, todėl švelninti bausmę nėra pagrindo.

Dėl šių priežasčių nuteistojo skundas taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus atmesti.