Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. B., gim. (duomenys neskelbtini)( asmens kodo nėra) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 kl. išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, išsituokęs, teistas 1996-01-18 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 104 str. 8 m. laisvės atėmimo. Remiantis LR įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. neatlikta bausmė sumažinta 1 m. 6 mėn. Pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p. paskirta bausmė sumažinta 2 m., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. B. 2007 m. gegužės 11 d., apie 3 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. A. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame laikinai gyveno J. K., gyvenamajame kambaryje tarpusavio konflikto metu ne mažiau kaip du kartus smogė J. K. kumščiu į galvą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to vieną kartą peiliu smogė į nugarą, padarydamas durtinę – pjautinę kiaurinę krūtinės ląstos užpakalinės sienos dešinės pusės žaizdą įpjaunant dešinįjį IX šonkaulį ir pažeidžiant dešiniojo plaučio apatinę skiltį, tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į dešinės krūtinplėvės ertmę, šoku po nukraujavimo, tai yra padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio nukentėjusioji maždaug po valandos mirė, tai yra tyčia ją nužudė

Kaltinamasis P. B. dėl jam pareikšto kaltinimo iš esmės kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2000 m. jis gyveno kartu su J. K. jos bute. 2007 m. balandžio mėnesį jis dirbęs pas ūkininką. Gegužės mėnesio pradžioje, grįžo namo. Vakare atėjo J. draugas G.. Jam tai nepatiko. Jis kartais miegodavo ūkiniame pastate, kartais kambaryje. Su J. dažnai pykdavosi, jis yra jai grasinęs. Kartais paimdavo į rankas ir peilį, tačiau niekada nėra juo smogęs. Gegužės 10 d. vakare, jis, J. ir G. gėrė alų, vėliau degtinę. Išgėrė du butelius naminės degtinės. Jie kalbėjosi apie tai su kuriuo J. norėtų gyventi. J. pasakė, kad dabar gyvens su G.. Jis prašė, kad ši priimtų jį gyventi ir susitaikytų, tačiau moteris nesutiko. Tada jis supykęs nuėjo miegoti į ūkinį pastatą, tačiau vėliau grįžo ir rado J. miegančią su G. Jis norėjo pasikalbėti, tačiau jie vėl susipyko, susistumdė, ir jis jai sudavė, nes ir J. jį mušė. Kur ir kiek kartų sudavė nežino. Jis virtuvėje nuo spintelės paėmė peilį, nes norėjo J. pagąsdinti, nes ji stūmė jį iš kambario. Paėmęs peilį įrėmė J. į šoną, o kai ši stumdama jį iš kambario pasisuko, peilis nuslydo ir jis jai dūrė. Kaip galėjo įdurti į nugarą, negali paaiškinti. G. tuo metu miegojo kambaryje ir net nebuvo atsibudęs. Smogęs peiliu jis metė peilį ir nuėjo atgal į ūkinį pastatą, laukė policijos, nes žinojo, jog J. dukra buvo išėjusi pas jos mamą kviesti pagalbos. Girdėjo, kad J. to prašė dukters. Nužudyti nenorėjo, pats nesuvokia kaip tai atsitiko. Galvojo, kad J. nenužudė, o tiktai sužalojo. Taip pasielgė todėl, kad nenorėjo prarasti žmogaus su kuriuo gyveno.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytoja A. K. patvirtino tas aplinkybes, kad naktį ji pabudusi nuo triukšmo, kuris buvo kambaryje. Barėsi jos mama su kaltinamuoju, kuris pasakęs mamai, kad ją užmuš, kalbėjo apie peilį. Tada ji išbėgusi pas močiutę, kad pasakytų apie tai, kas vyksta. Teigė, kad mama labai dažnai pykdavosi su kaltinamuoju. Jis pas juos būdavo, kartais išeidavo, o pareidavo tada, kai norėdavo.

Nukentėjusioji B. B. patvirtino liudytojos A. K. parodymus ir nurodė, kad nuėjusi pas dukrą rado ją jau mirusią gulinčią ant lovos. Ji taip pat patvirtino, kad kaltinamasis dažnai naudodavo smurtą tiek prieš jos dukrą, tiek prieš anūkę. Prašo tenkinti civilinį ieškinį, kuriame turtinę žalą prašo padidinti 10200 Lt, nes tiek kainuos užsakytas antkapinis paminklas. Nurodė, kad po dukters mirties jai labai pablogėjo sveikata.

Nukentėjusioji V. Š. patvirtino, kad jos mama nenorėjo, jog kaltinamasis pas ją gyventų, jie dažnai pykdavosi, jis naudojo fizinį smurtą, mama dažnai būdavo sumušta. Prašo priteisti jai padarytą moralinę žalą. Po mamos mirties jai pablogėjo sveikata, kilo bendravimo problemų.

Iš 2007-05-11 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad kambaryje ant lovos rastas J. K. kūnas. Virtuvėje ant spintelės rastas peilis, ant kurio matosi kraujo dėmės. Šis peilis paimtas (b. l. 7-19 ).

Iš 2007-05-14 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad peilis apžiūrėtas (b. l. 20-22) ). Tai patvirtina, kad kaltinamasis nurodė teisingas įvykio aplinkybes.

Iš 2007-05-22 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad kaltinamasis parodė kokioje vietoje ir kokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes ( b. l. 90-96).

Iš 2007-05-11 specialisto išvados M 85/07 (07) nustatyta, kad J. K. mirė nuo durtinės – pjautinės kiaurinės krūtinės ląstos užpakalinės sienos dešinės pusės žaizdos įpjaunant dešinį devintą šonkaulį ir dešinio plaučio apatinę skiltį, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, šoku po nukraujavimu. Kiti tuo pačiu metu po ne mažiau kaip dėl dviejų suduotų smūgių padaryti kūno sužalojimai gyvam asmeniui būtų sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą ( b. l. 25-27 ).

Surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Nors kaltinamasis ir teigia, kad nenorėjęs nužudyti nukentėjusiosios, nežino kaip tai atsitiko, tačiau tai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Kaltinamojo versija, kad jis buvo įrėmęs nukentėjusiajai peilį į šoną ir tuomet kai ji pasisuko, peilis nuslydo ir jai įdūrė, neatitinka tikrovei, nes slysdamas peilis turėjo padaryti sužalojimus, kurių pas nukentėjusiąją nebuvo. Kolegija šią kaltinamojo teisme iškeltą versiją vertina, kai siekimą palengvinti savo padėtį.

Kadangi kaltinamasis tyčia smogė peiliu nukentėjusiajai į nugarą, padarydamas sužalojimus, nurodytus nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis smogdamas peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą-nugarą, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, ir norėjo atimti gyvybę. Taigi nužudymas padarytas tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama nei kaip nužudymas padarytas labai susijaudinus, nei kaip nužudymas, padarytas peržengus būtinosios ginties ribas. Šios aplinkybės byloje nenustatytos. Kad kaltinamasis naudojo smurtą namuose vienareikšmiškai patvirtina liudytoja ir nukentėjusiosios. Aplinkybė, jog naktį mažametė žuvusiosios dukra bėgo pas močiutę kviesti pagalbos, įrodo, kad padėtis buvo rimta ir kaltinamojo grasinimai nužudyti – realūs. Kaltinamasis po pirmojo konflikto nuėjo miegoti, o vėliau, kaip jis pats aiškina, jau pamiegojęs vėl atėjo į namus aiškintis. Tai įrodo, kad jis į namus grįžo turėdamas blogus ketinimus ir patvirtina, kad nužudymas padarytas tyčia. Pats kaltinamasis parodo, kad peilį pasiėmė iš virtuvės, taigi jis nebuvo padėtas kambaryje, kur kilo konfliktas. Todėl nustatyti, kad jis tyčia nužudė žmogų labai susijaudinęs, nėra jokio teisinio pagrindo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nukentėjusiosios B. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, nes jis pagrįstas. Nukentėjusiųjų B. B. ir V. Š. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies.

Nukentėjusiosios prašo dėl J. K. mirties padarytos neturtinės žalos atlyginimui priteisti po 100000 litų. Teigia, kad dėl dukters ir mamos mirties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 str. numatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiosios dėl tragiškos dukters ir mamos netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo atimta žmogaus gyvybė. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiosios pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėja daro išvadą, kad ieškovių pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Kaltinamasis P. B. neturi turto ar didesnių pajamų, todėl realių galimybių atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą nėra. Dirbdamas bausmės atlikimo vietoje, nuteistasis galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, besiformuojančia teismų praktika, ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosioms po 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo priteistinos ir proceso išlaidos (BPK 103 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. P. B. anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą. Turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą jis vėl padarė labai sunkų nusikaltimą, todėl remiantis BK 20 str. 2 d. 1 p. jis pripažintinas pavojingu recidyvistu.. Tai rodo, kad jis ypatingai pavojingas visuomenei. Išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė. Padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmės yra negrįžtamos, buvo nužudyta moteris, dukros ir sūnus liko našlaičiais. Atsižvelgiant į visas aplinkybes jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima maksimaliai numatytai BK 129 str. 1 d. sankcijoje ( 2000-09-26 Įstatymo redakcija Nr. VIII-1968).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str.1 d., ir nuteisti keturiolikai metų laisvės atėmimo, pirmuosius penkerius metus bausmę atliekant kalėjime, likusią bausmės dalį atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo 2007 m. gegužės 11 d. į bausmės laiką įskaitant sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką.

Kardomosios priemonės nekeisti.

Remiantis BK 20 str. 2 d. 1 p. P. B. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Iš P. B. nukentėjusiajai V. Š. priteisti 50 000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, nukentėjusiajai B. B. – 50 000 Lt neturtinės ir 12082,60 Lt turtinės žalos, o valstybei - 66 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - peilį ir J. K. rūbus - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.