Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-10-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-3567-1054/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-17
Bylos Nr.
e2YT-3567-1054/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
P. B., Valstybės įmonė Turto bankas
Civilinė byla Nr. e2YT-3567-1054/2022Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00475-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 17 d.Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. B., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad 2020 m. spalio 27 d. mirė pareiškėjo mama S. B.. Jos palikimą mirties dieną sudarė ½ dalis 0,1500 ha ploto namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), taip pat po ½ dalį šiame žemės sklype esančių statinių: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (pavėsinės, šulinio, laiko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be to, 26/30 dalys 0,3000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) S. B. testamento nebuvo sudariusi, jos turto paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta. Mirus mamai, pareiškėjas, kaip įpėdinis pagal įstatymą, nesikreipė į Skuodo rajono notarų biurą su pareiškimu dėl mamos palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą, tačiau jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Dar tėvams gyviems esant pareiškėjas su šeima gyveno panaudos pagrindu tėvams priklausiusio gyvenamojo namo antrame aukšte, pirmame aukšte gyveno patys tėvai. Mirus mamai, tęsė gyvenimą name, nuolat rūpinuosi namo būkle, jį prižiūri, naudojasi visais kambariais ir kitomis namo patalpomis, kurie yra tiek pirmame, tiek antrame aukšte, valdo mamai priklausiusius namų apyvokos ir apstatymo daiktus, moka su namo eksploatavimu susijusius mokesčius, prižiūri ir tvarko namo aplinką, apdirba žemės sklypus: tiek namų valdos, tiek prie jos esantį, taip pat teikia paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius ir deklaruoju ne tik nuosavybės teise priklausančią žemę, bet ir mamos palikimą sudarančią žemę.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir P. B. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo reikalavimų tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl juridinio fakto nustatymo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, nes per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas po jo mamos mirties išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į jos paveldimą turtą, pareiškėjas šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismas abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais neturi pagrindo, taigi pripažįsta, kad pareiškėjas po jo mamos S. B. mirties (duomenys neskelbtini). atliko aktyvius veiksmus, siekiant įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, ir priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjas priėmė S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė