Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-10-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-7563-738/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-23
Bylos Nr.
A2.6.-7563-738/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-06436-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Birutė Drozdienė
Pažeidėjas
G. K.
Kategorijos
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7563-738/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06436-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.;2.1.2.;2.14.3.;2.7.4.4.;2.7.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m.spalio 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2015-09-03, apie 15.50 val., Jonavos g., Kaune, vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė, apgadino abi transporto priemones.

Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu G. K. savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad įvažiuodamas į pagrindinį kelią, matė artėjantį nukentėjusiojo automobilį, kad A. P. vairuojamu automobiliu Audi A4 važiavo pirmąja eismo juosta, po to bandė persirikiuoti į antrąją, tačiau pastebėjęs jį, važiuojantį antrąja juosta, grįžo į pirmąją. Jokio smūgio ar kito kontakto su kita automašina jis nepajuto. Kitą dieną, po to, kai policijos pareigūnai apžiūrėjo jo vairuotą automobilį „Ford Focus“, jis jį grąžino nuomotojams, UAB „Kauno Melga“. Jokių naujų sugadinimų nuomotojai nerado, apie tai pažymėjo nuomos sutartyje.

Nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad jam važiuojant automobiliu Audi A4, važiuojant nuo Šv. Gertrūdos g. link Jonavos g., žiedinėje sankryžoje, prieš pat jo automobilį, iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis Ford Focus, kliudė jo automobilio kairės pusės galinę dalį ir nesustojęs nuvažiavo. Automobilių kontakto metu smūgio nejuto.

Šalies argumentai

V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji važiavo kartu su G. K., kuris vairavo automobilį „Ford Focus“. Kauno pilies žiedinėje sankryžoje, G. K. išvažiavus į pagrindinį kelią, ji sėdėdama priekinėje keleivio vietoje iš dešinės šalia jų automobilio pastebėjo kitą automobilį, perspėjo G. K., kuris pasuko vairą į kairę, padidino greitį, vėl grįžo į antrąją eismo juostą ir nuvažiavo link Vilijampolės tilto. Jokio automobilių kontakto ji nepajuto.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimo faktą ir G. K. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b.l.1), eismo įvykio schema (b.l.2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad pagal gautą pranešimą nuvykus į eismo įvykio vietą, rastas apgadintas a/m Audi A4, kurį vairavo A. P.. Jis paaiškino, kad prieš pat jo a/m išvažiavo a/m Ford Focus, kliudė jo automobilį ir nesustojęs nuvažiavo. Tą pačią dieną nustatytas pasišalinęs vairuotojas – G. K., kuris pakviestas atvykti į policiją, tačiau atvykti atsisakė teigdamas, kad vartojo alkoholio. Kitą dieną atvykęs G. K. neneigė, kad galėjo įvykti įvykis, bet teigė nepajutęs kontakto. Jam surašytas protokolas (b.l.3,4), paties G. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad vairuodamas automobilį jokio smūgio nejuto (b.l.5), A. P. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad vairuotojas, važiuodamas a/m Ford Focus kliudė jo automobilį ir nesustojęs nuvažiavo (b.l.6), nuotraukos (b.l.14-19), a/m Ford Focus apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ant a/m Ford Focus dešinės pusės priekinio bamperio ir sparno, apgadinimas, kuris galimai atsirado nuo kontakto su a/m Audi A4, kadangi abiejų automobilių apgadinimų aukštis ir pobūdis identiškas (b.l.20).

Nors G. K. teismui pateikė automobilio „Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties priėmimo- perdavimo akto nuorašą (b.l. 25), tačiau jame nepažymėti jokie nuomojamo automobilio apgadinimai nei automobilio nuomos pradžioje, nei pabaigoje. Pastraipoje „Nuomos pabaiga“ pažymėta, kad naujų defektų ant automobilio neaptikta“. Tačiau policijos pareigūnų to paties automobilio apžiūros metu, tą pačią, automobilio grąžinimo nuomotojams dieną, buvo užfiksuoti automobilio kėbulo sugadinimai (b.l. 15-20).

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Pažeidimo faktas patvirtintas byloje surinkta medžiaga, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis teismas nustatė, kad G. K. 2015-09-03, apie 15.50 val., Jonavos g., Kaune, vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė, apgadino abi transporto priemones.

Teismas laiko, kad G. K. veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinis teisės pažeidimas G. K. buvo inkriminuotas ir pagal LR ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis vairuodamas automobilį kliudė kitą automobilį, kurį apgadino, nedelsiant nesustojo, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2, 232 punktų reikalavimus.

Administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Byloje nustatyta, kad nukentėjęs apžiūrėjęs savo automobilį pamatė apgadinimus ir iškvietė policijos pareigūnus. Nors kvietimo duomenys (b.l.7) su jo parodymais sutampa, tačiau paties automobilių kontakto nepajuto nei nukentėjusysis, nei liudytoja, nei G. K.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Aptartos aplinkybės paneigia G. K. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasišalinimą ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.

Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato, jog jis apgadinimo kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) teismas sprendžia, kad G. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog G. K. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, nes jis nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį ir nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, automobilio iš eismo įvykio vietos nepatraukė, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Teismas konstatuoja, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. K. padarė tik LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, yra kaltas ir baustinas.

G. K. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nuobaudų galiojimo laikas pasibaigęs.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir konstatuoja, kad G. K. skirtina nuobauda LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 127 str. 2 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas

nutaria:

G. K. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti 40 eurų (keturiasdešimties eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Birutė DrozdienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).