Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta arešto bausmė 50 parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant arešto bausme pagal BK 65 str. nustatytas taisykles, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų.

Į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d., įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. birželio 27 d. iki 2013 m. birželio 28 d. (dvi dienos).

Iš V. B. priteista I. D. 676,90 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, jog 2012 m. sausio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaulės būdu neatlygintinai įsigyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, realiai neketindamas vykdyti prievolės, interneto portale www.skelbiu.lt patalpino skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „HTC Desire HD“, nukentėjusiajam I. D. mobiliuoju telefonu susisiekus su juo, melagingai pažadėjo I. D. už gautus pinigus atsiųsti mobilų telefoną „HTC Desire HD“, su nukentėjusiuoju I. D. sutarė, kad mobilų telefoną „HTC Desire HD“ nukentėjusysis I. D. gaus, kai pinigus – 500 Lt nukentėjusysis I. D. persiųs autobusu į Zarasų autobusų stotį. 2012 m. sausio 31 d., apie 15.20 val., Zarasų m., Savanorių g. 7, prie Zarasų autobusų stoties atsiėmė nukentėjusiojo I. D. atsiųstus pinigus, tačiau turtinės prievolės neįvykdė – mobilaus ryšio telefono „HTC Desire HD“ nukentėjusiajam I. D. neišsiuntė ir pinigų negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam I. D. priklausantį turtą – 500 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam 500 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis V. B. bei jo gynėja advokatė L. B. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Tenkinama nuteistojo V. B. apeliacinio skundo dalis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas V. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertinęs, padarė pagrįstą išvadą, jog V. B. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Iš nuteistojo V. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka, jog jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis V. B. neigia, kad dalyvavo darant šį nusikaltimą. Tačiau tokie nuteistojo parodymai neįtikinami, paneigtini byloje esančiais objektyviais duomenimis ir kolegijos vertinami tik, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Vis tik nuteistojo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais objektyviais duomenimis – nukentėjusiojo I. D., liudytojų A. G. ir D. V. parodymais, daikto apžiūros protokolu, Sim kortelės priklausomybės nustatymu, rašysenos specialisto išvada bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kurių teismui pakako ir jis juos pagrįstai pripažino įrodymais, o jų visuma objektyviai pagrindė nuteistojo V. B. kaltę bei leido atmesti apelianto pasirinktą jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstą gynybos versiją. M. B. kaltė dėl sukčiavimo I. D. atžvilgiu įrodyta nukentėjusiojo parodymais - jis persiuntė siuntą (500 Lt) į Jonavą, tikslu gauti mobiliojo ryšio telefoną, siuntą adresavo V. B.; daikto apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuotos I. D. mobiliajame telefone gautos dvi žinutės su tekstu „Vladislav begleshov“ ir (duomenys neskelbtini) jos išsiųstos iš abonementinio numerio +37060983105, kuris registruotas V. B. vardu (1t. b.l. 55-56, 58); liudytojos D. V. parodymais, kad į Zarasų autobusų stotį siuntos atsiimti buvo atėję du jaunuoliai, atsiimdamas siuntą jaunuolis pasirašė siuntos kvite; rašysenos specialisto išvada, kad UAB „Jonavos autobusai“ 2012-01-31 siuntos kvite Nr. 021240, eilutėje „GAVAU kliento pavardė, parašas“ rankraštinį įrašą „V. B.“ parašė V. B., o nustatyti, ar šalia rankraštinio įrašo „V. B.“ pasirašė V. B., nebuvo galima (1 t. b.l. 130-132). V. B. kaltę dėl sukčiavimo I. D. atžvilgiu įrodo ne tik nukentėjusiojo parodymai, liudytojos D. V. parodymai, daikto apžiūros protokolas, Sim kortelės priklausomybės nustatymas, rašysenos specialisto išvada, bet ir liudytojo A. G. parodymai. Nors liudytojas A. G. teismo posėdžio metu negalėjo prisiminti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir jų nepatvirtino, tačiau negalėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti savo parodymų nenuoseklumo priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo A. G. parodymus, kurie iš esmės atitinka kitais bylos įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu A. G. parodė, kad su V. B. keletą kartų važiavo į Zarasų autobuso stotį, autobusų stotyje gautus pinigus išleisdavo bendrai, t. y. alkoholiui, maistui, automobiliui. Taip pat V. B. dažnai keisdavo nešiojamus kompiuterius, kuriuos naudodavo skelbimų talpinimui (1 t. b.l. 120-121).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai yra pakankami V. B. kaltei dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagrįsti, jie buvo tinkamai ištirti ir įvertinti teisiamajame pirmosios instancijos teismo posėdyje ir išsamiai išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje.

Nors nuteistasis skunde abejoja siųstoje siuntoje buvusia pinigų suma, tačiau kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad jis 2012 m. sausio 31 d. skelbimų portale www.skelbiu.lt rado skelbimą apie parduodamą naują mobilųjį telefoną „HTC Desire HD“ už 550 Lt. Susidomėjęs skelbimu, paskambino skelbime nurodytu telefonu ir su atsiliepusiu vyriškiu suderėjo, kad telefoną jam parduos už 500 Lt ir jis tokią pinigų sumą įdėjęs į voką išsiuntė telefono pardavėjui. Skunde nuteistasis nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl apylinkės teismo pagrįstais pripažinti nukentėjusiojo parodymai turėtų būti įvertinti kaip nepatikimi ir atmesti.

Skundo argumentai dėl rašysenos specialisto išvados klastojimo, kolegijos vertinimu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Iš byloje esančios rašysenos specialisto išvados matyti, kad specialistai buvo įspėti dėl atsakomybės pagal BPK 163 str. ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str., o tyrimo išvadoje nurodyta, kad UAB „Jonavos autobusai“ 2012-01-31 siuntos kvite Nr. 021240, eilutėje „GAVAU kliento pavardė, parašas“ rankraštinį įrašą „V. B.“ parašė V. B., o nustatyti, ar šalia rankraštinio įrašo „V. B.“ pasirašė V. B., nebuvo galima (1 t. b.l. 130-132). Tai, kad nebuvo galima nustatyti, ar šalia rankraštinio įrašo „V. B.“, kurį neginčijamai įrašė apeliantas, jis ir pasirašė, nepaneigia nuteistojo atsakomybės dėl padarytos jam inkriminuotos veikos.

Nors V. B. skunde teigia, kad policijos pareigūnai jam grasino, tačiau jie taip pat kolegijos vertinimu laikytini deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi nėra duomenų, kad nuteistasis dėl neva neteisėtų pareigūnų veiksmų kreiptųsi į atitinkamas institucijas. Be to, pažymėtina, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, nurodydamas, kad juos duos teisme (2 t. b.l. 5-6). O duomenų, kad teismo posėdžio metu ar prieš teismo posėdį V. B. būtų grasinta byloje taip pat nėra.

BPK 311 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąsias bylas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apeliacine tvarka nagrinėja apygardų teismai kaip apeliacinė instancija ir Lietuvos apeliacinis teismas. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų steigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo 6 str. numatyta, kad Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorija apima Zarasų rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijas. Todėl V. B. prašymas apeliacinį skundą nagrinėti pagal jo gyvenamąją vietą - Vilniaus apygardos teisme yra nepagrįstas ir atmestinas.

Nuteistasis V. B. apeliacinio teismo posėdžio metu taip pat kėlė ir bausmės individualizavimo klausimą, teigdamas, kad jam paskirta per griežta bausmė. Nagrinėjamu atveju, Zarasų apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad V. B. nusikalto būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą. Veikos, už kurių padarymą nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, yra analogiškos. Apelianto sistemingai daromi savanaudiški turtiniai nusikaltimai rodo jo pelnymąsi iš šių nusikaltimų, pasirinktą nusikalstamą gyvenimo būdą ir nenorą jį keisti. Teismas apeliantui už nusikaltimą skyrė sankcijoje numatytą arešto bausmę, savo trukme trumpesnę už šios bausmės, skyriamos už nusikaltimus, vidurkį. Taigi, tenkinti jo skundą ir mažinti jam paskirtą bausmę šiuo atveju kolegija nemato pagrindo. Vertinant bylos duomenis, aukščiau paminėtas aplinkybes, V. B. paskirta – 50 parų arešto – bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nustatyta (LITEKO duomenys), jog Vilniaus apygardos teismo 2014-05-07 nutartimi buvo atmestas V. B. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-18 nutarties, kuria V. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-10 nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė iš dalies pridėta prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendžiu paskirtos 25 parų arešto bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu, paskirta bausmė taip pat, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., buvo subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant arešto bausme pagal BK 65 str. nustatytas taisykles, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų. Akivaizdu, jog šiuo atveju, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-18 nutartimi subendrindamas bausmes paskirtas pagal 2012-06-21 ir 2013-10-10 nuosprendžius neatsižvelgė į tai, jog Zarasų rajono apylinkės teismas 2014-02-18 nuosprendžiu jau buvo subendrinęs bausmes. Tačiau visiškai aišku, jog ir Zarasų rajono apylinkės teismas bendrindamas bausmes su 2013-10-10 nuosprendžiu neatsižvelgė į tai, kad 2012-06-21 nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo atlikta ir šios bausmės nesubendrino.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad pagal BPK 346 str. 1 d. įsiteisėję teismų nuosprendžiai <...> turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Keisti ar naikinti įsiteisėjusį teismo nuosprendį galima tik įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą kasacine tvarka arba bylą atnaujinus ir ją peržiūrėjus dėl naujų paaiškėjusių aplinkybių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 str., kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Tai reiškia, kad BPK 347 str. pagrindu yra ne tik bendrinamos neįvykdytais nuosprendžiais paskirtos bausmės, o ir nustatoma jų vykdymo tvarka.

Kita vertus, akivaizdu, kad ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-08 nutartimi, ir Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-02-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės nuteistajam buvo subendrintos su tuo pačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-10 nuosprendžiu paskirta bausme. Taigi yra atliktas dvigubas bausmių bendrinimas, kuris įstatymo taip pat nėra leidžiamas. Tokia situacija yra pakankamai dažna teismų praktikoje, ją dažniausiai lemia užsitęsiantys bylų procesai, kol galutinai įsiteisėja teismų nuosprendžiai. Tačiau tam ir yra BPK 347 str., kuomet teismas, nežinojęs apie kitus iš dalies ar visiškai neįvykdytus nuosprendžius, šios teisės normos pagrindu turi teisę nuteistajam nustatyti jam tokiais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo tvarką (tame tarpe – ir galutinę bausmę nuteistajam), be intervencijos į jau įsiteisėjusius ir vykdomus nuosprendžius. Skundą nagrinėjančio teismo teisėjų kolegijos nuomone čia ir yra BPK 347 str. esmė. Todėl, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėta situacija turi būti ištaisyta. Esant paminėtoms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-18 nutartimi nustatyta galutine bausme – areštu 90 parų areštu, kuri nustatyta subendrinus bausmes paskirtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-10 nuosprendį ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendį.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas V. B. bendrindamas bausmes pagal BK 63 str. 9 d. neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą neįskaitydamas į bausmės laiką laiko visiškai ar iš dalies atlikto pagal ankstesnius nuosprendžius, nors tai padaryti įpareigoja BK 63 str. 9 d.

Esant visoms paminėtoms aplinkybėms, Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-02-18 nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir bausmės įskaitymo keičiama (BPK 328 str. 1 p.) ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-18 nutartimi nustatyta galutine bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. nuostatomis, ir V. B. paskiriama galutinė subendrinta bausmė, į kurios atlikimo laiką įskaitoma atlikta bausmė pagal visus ankstesnius nuosprendžius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

N. V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį dėl V. B. subendrintos bausmės pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – areštą 50 parų – subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį, ir V. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 parų.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012-04-13 iki 2012-04-14 (dvi dienos), nuo 2013-06-27 iki 2013-06-28 (dvi dienos) ir bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-21 nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės 2013-04-11, 2013-07-10, 2013-10-10 nuosprendžius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.