Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Trečiasis asmuo RUAB „Klaipėdos keliai“, kuriai atsakovė yra skolinga už transporto paslaugas, taip pat prašo atsakovei iškelti bankroto bylą. Administratore prašo paskirti UAB „Tamtamas“. Į teismo posėdį neatvyko.

Trečiasis asmuo KRAH PIPES OU įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Palaiko ieškovės reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, kad atsakovė jai skolinga 17 088,80 EUR.

Dėl ieškovės reikalavimo teisės sumokėti skolą nurodė, kad ieškovė nėra baigusi atlikti ir perduoti visų darbų, todėl jos reikalavimo teisė yra abejotina. Ieškovė 2014-06-09 raštu pati nurodė, jog dokumentacijos nėra sutvarkiusi. Tik pabaigus visus darbus, ieškovė galės gauti visą atsiskaitymą. Teigia, jog ieškovė, tai žinodama ir teikdama ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, elgiasi nesąžiningai. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti paslėptas skolos išieškojimo būdas. Atsakovė galėjo į teismą kreiptis dėl skolos priteisimo ginčo teisenos tvarka.

Dėl kreditoriaus RUAB „Klaipėdos keliai“ nurodė, jog ji nėra atsakovės kreditorė. Priešingai, ši bendrovė yra skolinga atsakovei – skolos priteisimo klausimas yra sprendžiamas civilinėje byloje Nr. L2-10060-793/2014. Atsakovė taip pat nesutinka ir su trečiojo asmens UAB „Žemkasa“ reikalavimu, jis teisme taip pat yra ginčijamas. Nurodo, kad būtent UAB „Žemkasa“ yra atsakovei skolinga ir dėl skolos yra užvesta civilinė byla. Dėl trečiojo asmens KRAH PIPES OU nurodė, jog bus atsiskaityta, kai gaus mokėjimus iš bažnyčios už atliktus darbus iki 2015-01-01. Pažymėjo, jog KRAH PIPES OU tai žino ir kol kas jokių pretenzijų nereiškia.

Atsisakytina kelti bankroto bylą.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pateikė kaip jos kreditorė. Tretieji asmenys taip pat reikalavimą iškelti bankroto bylą pareiškė kaip atsakovės kreditoriai. Atsakovė nurodė, kad tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys RUAB „Klaipėdos keliai“, UAB „Žemkasa“ neturi neginčijamos reikalavimo teisės į atsakovę. Nepaisant šių faktų turi būti svarstomas bankroto bylos iškėlimo klausimas, nes ginčo tarp ieškovės ir atsakovės dėl prievolių egzistavimo faktas per se nėra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tuo tarpu teisės į teisminę gynybą realizavimo būdą renkasi patys ieškovai, kurie (nagrinėjamu atveju ieškovė) siekia patenkinti savo reikalavimą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje ir, tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).

Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad bankroto byla keliama, jeigu nustatoma, kad įmonė yra nemoki. To paties įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovė yra moki. Nustatyta, kad atsakovės turimas turtas 2014 m. iš viso sudarė 10 071 973 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso sudaro 5 872 382 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 231 029 Lt, po vienerių metų – 3 641 353 Lt. Įmonės ilgalaikis turtas sudaro 7 291 031 Lt (materialusis turtas – 7 290 854 Lt) (t. 3, b. l. 56). 2014 m. bendrovės grynasis pelnas – 30 830 Lt (t. 1, b. l. 67). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė neteisingai į balansą įtraukė turimą turtą, nėra nurodyta pradinė turto įsigijimo vertė, neteisingai nurodyta turto likutinė vertė.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų dėl atsakovės turto vertės matyti, kad: 4,63 ha ir 0,85 ha žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 830000 Lt (priedas Nr. 8); 7,79 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 3000000 Lt (priedas Nr. 9); buto su automobilių stovėjimo aikštele adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 501280 Lt (priedas Nr. 10); patalpos–grožio centro su automobilio stovėjimo aikštelės ir žemės sklypo dalimi adresu (duomenys neskelbtini) vertė – 905000 Lt (priedas Nr. 11). Atsakovės finansinė atskaitomybė už 2013 metus buvo patikrinta nepriklausomo auditoriaus, nenustatyta, kad finansinės ataskaitos neteisingai pateiktų atsakovės finansinės būklę, finansinės veiklos rezultatus ir kt., tai susiję ir su turimo turto apskaitos teisingumu. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovės reikšmingo turto dalis yra mažesnės vertės, nei yra nurodžiusi pati atsakovė, o jos teiginiai, kad turtas tiek nevertas, yra tik prielaidos. Byloje nepaneigta, kad pareiškėja savo veikloje naudoja daug transporto priemonių, mašinų ir įrenginių, kurios dėl nusidėvėjimo ir su tuo susijusios apskaitos politikos (žr. 12-ojo apskaitos standarto „Ilgalaikis turtas“ ir 23-as apskaitos standartas „Turto nusidėvėjimas“) yra apskaitomos nedidele likutine verte, tačiau jų tikroji vertė rinkoje yra žymiai didesnė, pavyzdžiui atsakovės valdoma transporto priemonė Mercedes Benz Actros 2641 (inventorinis numeris KTK-07, žr. ilgalaikio turto sąrašo 13 lapas) apskaitoma likutinė vertė yra 2831,30 Lt, tačiau ši transporto priemonė yra naudojama, techniškai tvarkinga, o jos tikroji rinkos vertė yra apie 31000 eurų (107000 Lt), traktorius Caterpillar (inventorinis numeris DM-17, žr. ilgalaikio turto sąrašo 9 lapas), apskaitoma likutinė vertė yra 1830 Lt, rinkos vertė yra nuo 17000–44000 eurų (58000­–154000 Lt), mini krautuvas Gehlmax (inventorinis numeris DM-20, žr. ilgalaikio turto sąrašo 8 lapas) apskaitoma likutinė vertė yra 4058,55 Lt, tačiau rinkos vertė yra nuo 7000–33000 eurų (25000–116000 Lt). Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė.

Šiuo metu atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2231029 Lt, tačiau visi šių mokėjimų terminai ieškovės ieškinio padavimo dienai nėra suėję. Šiuo metu mokėjimo terminai buvo suėję tik 1415071,3 Lt sumai (priedas Nr. 13). Tai liudija, kad atsakovė laiku ir tinkamai vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams. Šiuo metu atsakovė neturi skolų ir pirmesnės eilės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ar darbuotojams. Atsakovės mėnesinis darbo užmokesčio fondas yra apie 200 tūkst. Lt, todėl balanse nurodomi einamieji įsipareigojimai darbuotojams, balanse nurodytas ir einamasis įsipareigojimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, jiems mokėjimo terminai balanso sudarymo metu nebuvo suėję. Balanso eilutėje „Atidėjiniai“ nurodyti atsakovės įsipareigojimai darbuotojams dėl kasmetinių atostogų, jų mokėjimo terminas nėra suėjęs, įsipareigojimai bus įvykdyti darbuotojams einant kasmetinių atostogų (priedas Nr. 14).

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodyta išsiaiškinti, kodėl per trumpą laiką pasikeitė trumpalaikių įsipareigojimų dydis. Iš bylos duomenų matyti, kad toks pasikeitimas įvyko dėl to, kad atsakovės įsipareigojimas 1083009,20 Lt sumai pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. kreditavimo sutartį nuo šiol yra apskaitomas, kaip po vienerių metų mokėtinas įsipareigojimas, nes šis įsipareigojimas tęsiasi nuo 2008 m. metų, kiekvienais metais atsakovei tinkamai vykdant kreditavimo sutartį jis yra pratęsiamas dar vieneriems metams, tai patvirtina paskutinis pakeitimas (priedas Nr. 15) ir banko raštas (priedas Nr. 16), atsakovė ketina įsipareigojimą vykdyti vėliau nei po vienerių metų ir tam yra visi faktiniai ir teisiniai pagrindai, todėl vadovaujantis 18-uoju verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, toks įsipareigojimas savo esme atitinka ne trumpalaikį įsipareigojimą, o ilgalaikį įsipareigojimą ir tiksliau atspindi atsakovės finansinę būklė, atsakovė savo įsipareigojimus AB SEB bankas vykdo tinkamai; 346172,85 Lt reikalavimą iš buvusio atsakovės kreditoriaus „Sanistal“ įsigijo atsakovės direktorius A. Č. (priedas Nr. 17), kuris atsakovei atidėjo mokėjimo terminus ir šiuo metu šie įsipareigojimai mokėtini po vienerių metų. Atsakovė vykdė įsipareigojimus kreditoriams, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, pvz. grąžino savo kredito įstaigai pagal grafiką per 110000 Lt.

Trečiojo asmens UAB „Altarnaja“ reikalavimu atsakovė Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra pareiškusi reikalavimą trečiajam asmeniui dėl 88923,05 Lt skolos išieškojimo, ginčas nėra pasibaigęs (civilinės bylos Nr. 2-971-793/2015). Atsakovės skola trečiajam asmeniui UAB „Altarnaja“ yra žymiai mažesnė nei trečiojo asmens skola atsakovei, todėl patenkinus atsakovės reikalavimą atsakovė turės galimybę gauti iš trečiojo asmens daugiau, nei trečiasis asmuo iš atsakovės, t. y. ne trečiasis asmuo bus atsakovės kreditorius, bet atsakovė bus trečiojo asmens UAB „Altarnaja“ kreditoriumi.