Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus atstovui,

išnagrinėjo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2016-08-17 nutarimo Nr. 45N-69128747-16 administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2 – ojo poskyrio tyrėja I. B. 2016-08-17 išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą nustatė, kad V. J. 2016-08-11, apie 23.00 val. savo gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė šunį nepririštą ir neuždarytą voljere, dėl ko, šuo išbėgęs iš gyvenamojo namo kiemo į gatvę, įkando kitam šuniui, kurį tuo metu vedžiojo su pavadžiu A. J., tuo padarydama žalą kitam šuniui. Todėl A. J. nubausta 144 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 10 d. padarymą (b.l. 4).

Nesutikdama su Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus nutarimu, administracinėn atsakomybėn traukiama V. J. pateikė skundą teismui. Skundą V. J. motyvuoja tuo, kad kaltę pripažino dėl pasimetimo, tačiau kiek pagalvojus, iškilo abejonės dėl galimo pažeidimo padarymo, nes A. J. 2016-08-12 atsisakė parodyti sužalotą šunį, 2016-08-17 pateikė veterinarijos gydytojos sąskaitą faktūrą, tačiau iš jos negalima daryti išvados, jog būtent A. J. šuo buvo gydomas, o 2016-08-19 apžiūrint kaimynės šunį, jokių sužalojimų nesimatė. Nurodė, kad daugelis A. J. išdėstytų aplinkybių neatitinka rašytinių įrodymų, kaip ir tai, kad incidento metu policiją iškvietė pro šalį važiuojantis automobilis, tačiau paaiškėjo, kad policiją kvietė pati A. J.. Taip pat pažymėjo, jog neneigia, kad šuo palaidas vakare lakstė po kiemą, tačiau jis į gatvę neišbėgo, praeityje jokių panašių įvykių nėra buvę. Dėl išdėstytų argumentų nemano, kad padarė minėtą pažeidimą, todėl prašo panaikinti Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2016-08-17 nutarimo Nr. 45N-69128747-16 arba skundžiamą nutarimą pakeisti ir taikyti švelnesnę nuobaudą (b.l. 2-3).

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su pareikštu skundu, mano, kad 2016-08-17 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (b.l. 9-10).

V. J. nagrinėjimo teisme metu palaikė skundą, neneigė, jog minėtą vakarą buvo išleidusi šunį į kiemą be pavadėlio, girdėjo moters- kaimynės šūkavimą, tačiau policijos pareigūnai tą vakarą pas ją atvykę nebuvo, kas atsitiko nežino. Akcentavo, kad nuėjus pas kaimynę, ji jokios informacijos nesuteikė, nurodė kreiptis į veterinarijos kliniką. Kad būtų sukandžiotas kaimynės šuo nematė, jai kaimynė jo nerodė, neaiškino, liepdama kreiptis pas vet. gydytoją. Pažymėjo, kad tik paprašius advokatės pagalbos, gavo veterinarijos klinikos kvito išrašą už suteiktas neaišku kokias veterinarines paslaugas, todėl su žala nesutinka.

V. J. skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublik?s administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 110 str. 10 d. numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Tuo tarpu ATPK 110 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimus. Akivaizdu, kad ATPK 110 str. 1 d. norma yra blanketinė, todėl norint veiką kvalifikuoti pagal ATPK 110 str. 10 d., būtina nustatyti ne tik žalą asmens sveikatai ar turtui, bet ir teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad tarp veikos ir kilusių padarinių turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys, t.y., kad konkretūs teisės aktus pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas buvo būtina asmens ar turto sužalojimų sąlyga.

Skundžiamame nutarime konstatuojama, kad V. J. pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2013-07-30 įsakymo Nr. A-738, gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietovės taisyklių 38 p., 40p., 42 p. reikalavimus, teigiant, jog dėl šių pažeidimų buvo sužalotas A. J. šuo ir tokiu būdu A. J. atsirado žala.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. A-738 patvirtintų gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietovės taisyklių 38 p. teigiama, kad voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Galiausiai 39 p. nurodoma, kad patalpos, voljero, narvo ar kitos laikymo įrangos, kuriuose laikomi šunys ar katės, plotas turi atitikti taisyklių priede nustatytas normas. Tuo tarpu 40 p. numato, kad kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos.

Iš prie skundo prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, kad A. J. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2016-08-11, apie 23.00 val. kaimynės J. kovinis šuo sukandžiojo jos šunį (pažeidimo bylos 22 l.), už tai A. J. 2016-08-17 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (pažeidimo bylos 26-27 l.) ir jo pagrindu 2016-08-17 nutarimas Nr. 45N-69128747-16 (b.l. 4), kuriuo už minėto pažeidimo padarymą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., A. J. nubausta 144 Eur bauda.

Teismui kyla pagrįstų abejonių, kad A. J. šunį sužalojo V. J. šuo, kadangi šią aplinkybę neigia ir pati pažeidėja, be to, iš pateikto veterinarijos klinikos kvito neaišku, kokiam gyvūnui ir dėl kokių sužalojimų buvo suteikta paslauga, kokia konkrečiai procedūra buvo atlikta. Be to, kvitas už vet. gydymo paslaugas surašytas rugpjūčio 17 d., kai tuo tarpu protokole nurodoma, jog šuo apkandžiotas buvo 2016m. rugpjūčio mėn. 11d., kitų įrodymų dėl veikos, dėl kurios atsirado žala asmens turtui, taip pat nepateikta. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 110 str. 10 d. galima tik tuomet, kai tarp asmens veikos ir atsiradusios žalos, nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys. Vertinant administracinės teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad V. J. veika nesukėlė jokių A. J. turtui – t.y. jos šuniui, padarinių.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad A. J. buvo kreiptasi į privatų veterinarijos gydytoją ir už suteiktas veterinarines paslaugas A. J. vardu išrašyta sąskaita faktūra 150 Eur sumai (b.l. 7-8), tačiau teismui nėra aišku, už kokias paslaugas konkrečiai yra išrašytas kvitas 150 Eur, kadangi kvite nėra nurodyta detali informacija, be to, pažeidėja nematė A. J. šuns, pati A. J. apie įvykį ir jos šuns sukandžiojimą jai neaiškino, ji apie padarytą pažeidimą sužinojo tik vėliau, iš policijos, todėl šiuo atveju teismas Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjos I. B. ištirtas pažeidimo aplinkybes, byloje esančią medžiagą, vertina, kaip nepatikimus ir neginčijamus įrodymus.

Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuotina, kad V. J. veika, paleidus šunį bėgioti be pavadžio ir antsnukio, pažeidė Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono taisyklių 38 p., 39 p., 40 p. reikalavimus, perkvalifikuotina iš ATPK 110 str. 10 d. į 110 str. 1 d.

ATPK 302 str. 1 d. 3 p. nurodoma, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priima sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą.

Pažeidimo padarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijos 110 str. 1 d. už šį pažeidimą buvo numatyta įspėjimas arba bauda iki penkiasdešimt septynių eurų.

Todėl teismas ištyręs visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į V. J. asmenybę, į jos prisipažinimą, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 1 d., , sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str. ir 30² str., teisingumo ir protingumo kriterijais, V. J. skirtina Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Taip pat konstatuotina, kad perkvalifikavus V. J. veiką iš ATPK 110 str. 10 d. turtinio nuostolio atlyginimo klausimas šioje byloje negali būti sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Nr. tyrėjos I. B. 2016-08-17 nutarimą Nr. 45N-69128747-16 administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti –V. J., padariusiai pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d., paskirti nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.