Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2018-10-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1603-1036/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
A5.-1603-1036/2018
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00367-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Pažeidėjas
J. N.
Advokatai
Tadas Blažys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1603-1036/2018Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00367-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Rasai Drabutaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. N., jo atstovui advokatui Tadui Blažiui, Valstybinės darbo inspekcijos atstovui Tomui Valeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. N., (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu, laikotarpiu nuo 2017-10-10 nuo 13.30 val. iki 2017-10-12 11.05 val. įmonės gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, leido Ukrainos Respublikos piliečiui S. K., kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, Lietuvos Respublikos piliečiams Ž. Z., G. K. dirbti pagalbinius darbus teisės aktų nustatyta tvarka, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalis, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu nesutinka, nes mano, kad jis nebuvo atsakingas už tinkamą darbuotojų dokumentų sutvarkymą. Šios funkcijos buvo pavestos gamybos vadovui B.. Be to, dėl dokumentų tvarkymo buvo sudaryta sutartis su advokatu K.. Bendrovės direktoriumi yra jo tėvas P. N., kuris jam suteikė įgaliojimą vadovauti bendrovei. Mano, kad įgaliojimo pagrindu jis buvo faktiniu bendrovės vadovu. Lietuvoje galiojančio teisinio reguliavimo dėl darbuotojų įdarbinimo tvarkos nežino, tuo tikslu buvo samdomas advokatas. Apie protokole nurodytų konkrečių asmenų darbą įmonėje paaiškinti nieko negali.

Dėl faktinių duomenų pripažinimo įrodymais

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylą nagrinėjant teisme atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas T. Blažys nurodė, kad byloje surinkti faktiniai duomenys, kuriais Institucija grindžia atsakomybėn patraukto asmens kaltę, surinkti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, todėl jie negali būti pripažinti įrodymais. Bylą nagrinėjantis teismas su tokiais argumentais nesutinka. Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-334 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau Taisyklės) 20.2 punkte numatyta, kad neplaniniai ūkio subjektų patikrinimai gali būti atliekami vykdant nelegalaus darbo kontrolę pagal gautą informaciją, nepaisant jos rūšies, bei reaguojant į visuomenės informavimo priemonėse publikuotą ar kitaip paviešintą informaciją dėl viešojo intereso pažeidimo teisės aktų vykdymo klausimais. Tai reiškia, kad neplaninį patikrinimą Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai gali atlikti gavę bet kokio, net ir anoniminio pobūdžio informaciją. Kartu teismas pažymi, kad Taisyklių 24 punkte aiškiai nurodyta, kad neplaninio patikrinimo trukmė priklauso nuo faktinių tyrimo eigos aplinkybių, todėl ta aplinkybė, kad Nelegalaus tyrimo aktas Nr. NDA 1015-0248 baigtas rašyti 2018 m. rugpjūčio 2 d. (vėliau nei nurodyta pavedimuose atlikti patikrinimą), nesudaro pagrindo pripažinti, kad pats aktas, ar negalaus darbo tyrimo metu atlikti procesiniais veiksmai (paimti asmenų paaiškinimai) yra atlikti neteisėtai, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus). Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu pavedimų atlikti patikrinimus (b. l. 17, 18) turinys atitinka Taisyklių 32 punkte įtvirtintus reikalavimus, jie surašyti įgaliojimus turinčių subjektų, todėl juos pripažinti neteisėtais taip pat nėra pagrindo. Nustatytos aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą pripažinti, kad Institucijos teismui pateikti faktiniais duomenys, gauti atliekant galimo nelegalaus darbo tyrimą, gauti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl teismas priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje jais vadovaujasi.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

J. N. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kur numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad 2017 m. spalio 10 d. atliekant patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose rasti atliekantys darbą trys asmenys Lietuvos Respublikos piliečiai Ž. Z., G. K. ir Ukrainos Respublikos pilietis S. K., apie kurių įdarbinimą nebuvo pranešta atsakingos institucijoms įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 5, 19-23). 2017 m. spalio 12 d. Ž. Z., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, pateikė paaiškinimą raštu, kuriame nurodė, kad nuo 2017 m. spalio 12 d. dirbo be sutarties dažytojo pareigose (b. l. 7). G. K., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, paaiškino, kad bendrovėje dirba 4 metus, sutartį yra pasirašęs (b. l. 9), tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba apie jo įdarbinimą buvo informuota tik 2017 m. spalio 16 d. (bandymas informuoti buvo 2017 m. spalio 13 d), t. y. jau po patikrinimo atlikimo. Nors Ukrainos Respublikos pilietis, teikdamas paaiškinimus neigė darbo teisinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jo pateikti paaiškinimai, jog neva padėjo vežti atraižas privačiam asmeniui (2017-10-10 tikrinimo metu), ar kad užsuko į bendrovės patalpas pakrauti akumuliatoriaus (2017-10-12 tikrinimo metu) prieštarauja anksčiau paminėtų asmenų paaiškinimais, yra nelogiški. Be to, faktas, kad užsienio šalies pilietis, nuolat būna juridinio asmens patalpose, kuriose vykdomas gamybinis procesas, patvirtina, jog tarp jo (S. K.) ir bendrovės yra susiklostę tęstiniai santykiai, kuriuos vertinant bendrame kontekste su kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, galima kvalifikuoti kaip darbo teisnius santykius. A. B., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, duodamas paaiškinimus (b. l. 10, 11) taip pat pripažino, kad 2017 m. spalio 10 d. K. G. bendrovėje dirbo pagalbinio darbininko pareigose, o Ž. Z. buvo leista dažyti siekiant įsitikinti jo tinkamumu darbui. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad analogišką išvadą dėl faktinių aplinkybių vertinimo (Ž. Z., G. K. ir S. K. nelegalaus darbo) padarė ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartyje (b. l. 36-41).

Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybėn gali būti traukiamas specialus subjektas – darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Bylos medžiaga (b. l. 25-26) nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2002 m. rugsėjo 16 d. yra P. N.. 2008 m. balandžio 24 d. įgaliojimo pagrindu P. N. įgaliojo J. N. atlikti visus veiksmus, reikalingus bendrovės įprastai veiklai koordinuoti ir organizuoti. Įgaliojimas galioja 10 metų nuo jo išdavimo dienos, t. y. iki 2018 m. balandžio 24 d. Kitaip tariant, nustatytu Ž. Z., G. K. ir S. K. nelegalaus darbo momentu J. N. turėjo visus bendrovės vadovo įgaliojimus veikti bendrovės ir/ar jos vadovo vardu. Aptartų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad būtent J. N., būdamas įgaliotu atstovauti UAB(duomenys neskelbtini) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje subjektu. Kartu teismas pažymi, kad J. N. aiškinimas, jog jis nežinojo Lietuvos Respublikoje galiojančio teisinio reguliavimo, neatleidžia jo nuo atsakomybės.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad J. N., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu, laikotarpiu nuo 2017-10-10 nuo 13.30 val. iki 2017-10-12 11.05 val. įmonės gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, leido Ukrainos Respublikos piliečiui S. K., kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, Lietuvos Respublikos piliečiams Ž. Z., G. K. dirbti pagalbinius darbus teisės aktų nustatyta tvarka, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalis, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus. J. N. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos individualizavimo

ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Byla nagrinėjant teisme nenustatyta J. N. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių. ANK 34 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas pažymi, kad J. N. padarytas teisės pažeidimas sukelia neigiamas pasekmes ne tik nelegaliai dirbantiems socialiai pažeidžiamiems asmenims, bet kenkia visos valstybės socialinės apsaugos ir mokesčių sistemai. Teismas įvertina ir tai, kad J. N. savo neteisėta veika sudarė galimybes nelegaliai dirbti trims asmenims, kad jo veiką daro pavojingesnę. Nenustačius J. N. atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad nėra duomenų apie jo anksčiau padarytus administracinius nusižengimus ir kitus teisės pažeidimus, jam skirtina administracinė nuobauda – bauda, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

J. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 18089634242.

J. N., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas