Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2-1414-516/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2-1414-516/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00243-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „TDS Group“
Atsakovas
D. Š., I. Š.
Trečiasis asmuo
UAB „Adampolis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1414-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00243-2020-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17; 3.3.2.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TDS Group“atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2663-656/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TDS Group“ ieškinį atsakovams D. Š. ir I. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Adampolis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TDS Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. Š. ir I. Š., kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 130 780 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams D. Š. ir I. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, 130 780 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, kitas privalomąsias įmokas ir atsiskaityti su ieškove.

3. Nurodė, kad ieškinio suma – 130 780 Eur atsakovams yra laikytina didele, nes jie yra fiziniai asmenys, neturi pakankamai turto, kuriuo galėtų būti užtikrinamas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

4. Ieškovės manymu, vien pats ginčo pobūdis, t. y. kad ieškiniu siekiama iš atsakovų prisiteisti avansinį mokėjimą, kurį atsakovai nesąžiningaiįgijo neįvykdę preliminariosios sutarties nuostatų ir kurio atsakovai negrąžina ieškovei jau daugiau negu metus, rodo atsakovų nesąžiningumą.

5. Atsakovo D. Š. atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės svetimo turto iššvaistymas), BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas), D. Š. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu (byla dalyje dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo nutraukta dėl senaties termino). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra atlikęs į ne tik nesąžiningus, bet ir sistemingus nusikalstamus veiksmus svetimo turto atžvilgiu, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti atsiskaitymo su ieškove, jis gali turtą perleisti ar paslėpti.

6. Ilgą laiką ir pakartotinai ieškovės bei trečiųjų asmenų atžvilgiu pasireiškiantis atsakovų nesąžiningumas pagrindė, kad atsakovai civilinės bylos nagrinėjimo metu tikėtinai perleis visą savo turtą tretiesiems asmenims, taip panaikindami visas galimybes ieškinio tenkinimo atveju vykdyti išieškojimą iš atsakovų turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 22d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

8. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

9. Konstatavo, kad ieškovė, prašydama areštuoti atsakovų turtą, nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl būtina atsakovų turtui uždėti areštą, nepateikė įrodymų, leidžiančių teismui manyti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Ieškovė nurodė, kad atsakovai negrąžino skolos, tačiau neatsiskaitymas nėra įstatymu nustatytas savarankiškas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Faktas, kad atsakovai neatsiskaito su ieškove, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie tai, kad atsakovai ėmėsi veiksmų ar ketina imtis veiksmų mažinant savo turtą, elgėsi nesąžiningai, siekdami, kad būtų sukliudyta ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Šalies argumentai

10. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo nuteisimą baudžiamojoje byloje dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo nesusijusios su šia civiline byla ir joje nagrinėjamais teisiniais santykiais tarp ieškovės ir atsakovų, ir savaime nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu šioje civilinėje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

11. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių sukelti abejones atsakovų mokumu, taip pat patikimų duomenų apie tai, kad atsakovai gali perleisti savo turtą kitiems asmenims, kitaip pabloginti savo turtinę padėtį, todėl teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė neįrodžius grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė UAB „TDS group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai reikalavo iš ieškovės pateikti konkrečius faktinius įrodymus, dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų turtą siekiant perleisti ar sumažinti. Ieškovė neprivalo pateikti konkrečių įrodymų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą, tokios pareigos nenumato nei įstatymai, nei teismų praktika.

12.2. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, o ieškinio suma siekia 130 780,00 Eur. Ieškovė jai prieinamomis priemonėmis surinko ir pateikė į bylą įrodymus, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso tik vienas nekilnojamojo turto kompleksas – žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra įkeistas hipoteka kitiems atsakovų kreditoriams. Duomenų apie kitą atsakovų nekilnojamąjį ar didelės vertės turtą nėra. Atsakovų turimi vertybiniai popieriai – UAB „Baltic Transtrade“ akcijos – yra areštuotos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25271-1134/2020. Atsakovei yra įteiktas įsakymas dėl atleidimo iš užimamų pareigų nuo 2020 m. liepos 24 d. Todėl, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, ieškovė pateikė jai prieinamus duomenis, leidžiančius teigti, kad ieškinio suma atsakovams šiuo konkrečiu atveju gali būti laikoma didele, kas suponuoja grėsmės teismo sprendimo vykdymui buvimą.

12.3. Teismas atliko tik paviršutinį atsakovų elgesio vertinimą. Daugiau nei metus atsakovai vengia grąžinti jiems avansu sumokėtą pirkimo kainą už ieškovei taip ir neperleistą turtą (UAB „Adampolis“ akcijas). Atsakovės atžvilgiu yra priimtas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo, nes ji be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą ne vieną dieną. Be to, atsakovų atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-25271-1134/2020 dėl atsakovų sudarytos akcijų mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl jos apsimestinumo, o trečiasis asmuo šioje byloje pateikė paaiškinimus, kad D. Š. nepagrįstai savinasi UAB „Adampolis“ akcijų nuosavybės teisę. Ieškovės vertinimu, teismo nepagrįstai ignoruotos ir aplinkybės, kad atsakovo D. Š. atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla.Esami ar buvę teisiniai ginčai dėl nesąžiningų veiksmų ir sandorių sudaro prielaidą manyti, kad ir šiuo atveju atsakovai gali mėginti elgtis nesąžiningai siekdami išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo iš jų turimo turto.

12.4. Ginčijama nutartis taip pat pažeidė ir šalių pusiausvyros, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik reikalavimo sumos ribose, tačiau nutartimi atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas liko visiškai neužtikrintas, o atsakovams paliktos galimybės iššvaistyti, išslapstyti turtą.

Atsiliepimas

13. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Vilniaus apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje remdamasis konkrečiais teismų praktikos pavyzdžiais, įvardijo, kad apeliacinės instancijos teismo praktikoje egzistuoja suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl remdamasis šia taisykle, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovų nesąžiningumą.

Šalies argumentai

13.2. Ieškovė nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl ieškinio suma jiems yra didelė. Atsakovai nuosavybės teise turi žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal byloje pateikto aktualaus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 7.2 ir 7.4 punktus, žemės sklypui ir gyvenamajam namui yra registruota hipoteka. Pagal aktualų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašąžemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 84 800 Eur, gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 201 865 Eur, ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė – 12 280 Eur. Likusi nesumokėta kredito suma yra tik 35 766,82 Eur. Be to, atsakovai nuosavybės teise priklauso 50 proc. UAB „TDS Group“ akcijų, iš kurių 25 proc. akcijoms nėra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas turi po 5 proc. UAB „Adampolis“ ir UAB „Adampolis NT“ akcijų, kurios neareštuotos. Atsižvelgiant į 130 780 Eur dydžio ieškinio sumą, laikytina, kad atsakovai turi pakankamai turto, vien atsakovų turimo dalies nekilnojamojo turto užtektų teismo sprendimui įvykdyti, todėl darytina išvada, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

13.3. Nuo civilinės bylos iškėlimo momento atsakovai neperleido savo turto, nesumažino jo apimties, kitaip tyčia nepablogino jo vertės, o teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat tokių veiksmų nesiėmė. Tai patvirtina, kad atsakovai elgiasi sąžiningai ir dėl to nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Žemesnės instancijos teismas

13.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad aplinkybės dėl atsakovo nuteisimo nėra susijusios su šia civiline byla ir savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu šioje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Remiantis CPK 144 straipsniu, laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.

15. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės UAB „TDS Group“ ir atsakovų D. Š. bei I. Š. 2020 m. spalio 16 d. sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį, šios nuostatos taip pat taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė, inicijuodama apeliacinį procesą, siekė, kad atsakovų atžvilgiu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovė UAB „TDS group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Vilniaus apygardos teismas nutraukė ieškovės inicijuotą civilinę bylą patvirtindamas tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi šalys taip pat susitarė, kadieškovė atsisako savo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020m. liepos 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir kuri šiuo metu yra perduota Lietuvos apeliaciniam teismui (e2-1414-516/2020). Nors ieškovė šio savo taikos sutartyje prisiimto įsipareigojimo neįvykdė, t. y. nesikreipė į bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjantį apeliacinį teismą ir pareiškimo dėl atskirojo skundo atsisakymo nepateikė, atskirojo skundo argumentų nagrinėjimas tokioje situacijoje netenka teisinės prasmės. Taigi, konstatuotina, kad šiuo atveju nebeliko apeliacijos objekto.

18. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutraukiamas.

19. Nutraukus apeliacinį procesą, ieškovei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TDS Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TDS Group“ (juridinio asmens kodas 302337453) už atskirąjį skundą sumokėtą 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (mokėjimo data 2020 m. liepos 22 d., dokumento Nr. 244).

Teisėja Rasa Gudžiūnienė