Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Nerijaus Meilučio, teisėjų Gyčio Večersko ir Viktoro Preikšo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2015-11-23 priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. bausmę atlieka pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-03-17 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga 2017-07-20).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015-11-23 priėmė nutarimą Nr. 95-449, kuriuo nutarė nuteistajam J. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad byloje esančių nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad J. G. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. G. skundas atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad J. G. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (47 balai), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose ir šių priemonių (programų) įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Šiuo atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad J. G. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra labiausiai sietini su jo mąstymo klaidomis. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad J. G. kriminogeniniai veiksniai yra bendravimas su netinkamais asmenimis, sunkumai atpažįstant problemines sritis ir problemų sprendimo įgūdžių stoka, elgesio pasekmių nenumatymas, nelankstus mąstymo stilius ir savitvardos problemos. Nustačius šiuos kriminogeninius veiksnius, vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą, svarbesnės tos aplinkybės, kurios rodo esminius nuteistojo mąstymo pokyčius, todėl J. G. skundo argumentai, kad jis dirba, yra skatintas, palaiko socialinius ryšius, šiuo konkrečiu atveju negali nulemti sprendimo taikyti jam lygtinio paleidimo institutą, kaip tai teisingai konstatuota ir skundžiamoje teismo nutartyje.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis nepripažįsta turintis problemų dėl netinkamų elgesio modelių pasirinkimo ir teigia, kad su bet kokiais sunkumais jis gali susidoroti pats, tačiau kalbėdamas apie nusikaltimus lėmusias aplinkybes kaltina kitus (draugų įtaką, alkoholį), nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Bendraudamas su Psichologinės tarnybos specialiste, J. G. demonstravo pyktį. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis kaltės dėl padaryto nusikaltimo iki šiol nepripažįsta ir nesistengia sumažinti dėl nusikaltimo kilusių pasekmių – iš jo nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio nėra pradėjęs atlyginti, nors nuo 2014-07-28 dirba apmokamą darbą. Nepradėtas atlyginti civilinis ieškinys socialinio tyrimo išvadoje taip pat pripažintas kaip nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis veiksnys. Šiame kontekste pažymėtina, kad J. G. legalaus darbo patirties laisvėje neturi, yra įgijęs tik 9 klasių išsilavinimą (pataisos įstaigoje įgijo baldų apmušėjo specialybę), todėl laisvėje, manytina, jis susidurs su problemomis dėl įsidarbinimo ir finansinio nestabilumo laikotarpiais, kurie, socialinio tyrimo išvados duomenimis, gali privesti prie didesnių problemų (J. G. anksčiau du kartus teistas už vagystes).

Nagrinėjamu atveju taip pat labai svarbu atsižvelgti į tai, kad nusikaltimai, už kuriuos J. G. šiuo metu atlieka bausmę ir yra teistas anksčiau, padaryti jam apsvaigus nuo alkoholio. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, teisindamas savo neteisėtus veiksmus, J. G. kaltina alkoholio vartojimą, nors tuo pačiu Psichologinės tarnybos specialistei nuteistasis nurodė, kad alkoholį laisvėje vartojo nedažnai. Kolegijos vertinimu, nei socialinio tyrimo išvadoje, nei Komisijos nutarime nėra atskleistas nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą ir jo įtaką nusikaltimų darymui, todėl teismas negali spręsti, ar nuteistojo nuostatos alkoholio vartojimo klausimu jau yra pasikeitusios. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nėra baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje, tačiau duomenų, kad jis būtų lankęs elgesio pataisos programas, kurios paskatintų išlaikyti motyvaciją nevartoti psichoaktyvių medžiagų ir jam išėjus į laisvę, nėra.

Išdėstytų duomenų pagrindu konstatuotina, kad Komisijos nutarime padarytos išvados, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis J. G. laikysis įstatymų ir nenusikals, yra nepagrįstos byloje esančiais faktiniais duomenimis apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir jų įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju J. G. mąstymo ir elgesio pokyčiai laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų spręsti apie sumažėjusią minėtų kriminogeninių veiksnių įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2015-11-23 nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo J. G. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.