- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-61-768/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Rita Dambrauskaitė, Donatas Jatužis
- Kaltinamasis
- R. M.
- Advokatai
- Valdas Bivainis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo R. M. gynėjo advokato Valdo Bivainio skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria dviem mėnesiam pratęstas suėmimo terminas R. M., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 1 d., 259 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. M. kaltinamas tuo, kad 2018 m. rugsėjo 13 d., (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą – karfentanilį.
1.2. Taip pat kaltinamas tuo, kad 2018 m. spalio 22 d., veikdamas bendrininkų grupėje su I. K., (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė kitam asmeniui narkotinę medžiagą – heroiną 0, 009 g.
1.3. Taip pat kaltinamas tuo, kad 2018 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš I. K. įgijo narkotinę medžiagą – heroiną 0, 219 g.
1.4. Taip pat kaltinamas tuo, kad iki 2018 m. spalio 25 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė psichotropinės medžiagos – klorazepato (dikalio druskos).
2. R. M. vadovaujantis BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 29 d., paleistas 2018 m. rugpjūčio 31 d. Pakartotinai sulaikytas 2018 m. spalio 23 d. bei Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas iki 2020 m. balandžio 23 d.
3. Skundžiamoje Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutartyje teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose įtvirtintus kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindus.
Šalies argumentai
4. Skundu kaltinamojo R. M. gynėjas prašo taikomą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone – intensyvia priežiūra.
4.1. Gynėjas V. Bivainis skunde nurodo, kad kaltinamajam suėmimas yra taikomas 18 mėnesių, o tai reiškia, kad kaltinamasis atliko didesnę dalį jam gresiančios bausmės. Nors jis kaltinamas trijų sunkių nusikaltimų padarymu, vien nusikaltimo sunkumas negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Be to, skunde nurodoma, kad jeigu kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nebūtų pareikšti įtarimai pagal BK 260 str. 2 d., kurie vėliau panaikinti, jis būtų išvykęs į Olandiją ir nusikalstamų veikų nebūtų padaręs. Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu turėjo galimybę bėgti (slėptis) tačiau ja nesinaudojo, o tai reiškia, kad būdamas laisvėje R. M. nesiruošia pažeidinėti jam skirtos kardomosios priemonės, jei tokia kardomoji priemonė jam būtų paskirta.
4.2. Kaltinamojo gynėjas taip pat nurodo, kad nesilaikoma BPK 242¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to bylos nagrinėjimas nepagrįstai užsitęsęs. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis iš pataisos namų į teisiamuosius posėdžius buvo atvežtas aštuonis kartus, tačiau vis dar neapklaustas, o vertinant dar ir susidariusią situaciją dėl paskelbto šalyje karantino, nėra tikimybės, kad byla bus išnagrinėta per kitus du mėnesius.
4.3. Gynėjo nuomone, tai, kad kaltinamasis yra vedęs, augina nepilnamečius vaikus, turi kur gyventi, leidžia teigti, kad kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę.
Atsiliepimas
5. Prokuroras atsiliepime prašė skundą atmesti ir nurodė, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl gynėjų „streiko“ bei dėl paskelbto karantino, tačiau šiuo metu jau yra sudarytas naujos posėdžių grafikas, imtasi priemonių šią bylą išnagrinėti nuotoliniu būdu. Kitus gynėjo argumentus teismai jau svarstė skiriant ir pratęsiant suėmimo terminus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
6. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, kaltinamajam R. M. terminą, nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio nuostatų reikalavimų.
7. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Sutinkamai su BPK 122 straipsnio nuostatomis, suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kuri gali būti skiriama tik tais atvejais, kai iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, arba trukdys procesui, arba darys naujus nusikaltimus ir tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
9. Iš tiesų iš bylos medžiagos matyti, kad pateiktas kaltinimas grindžiamas iš dalies paties kaltinamojo pateiktais paaiškinimais, liudytojų parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, tačiau nagrinėjant skundą bylos įrodymai nėra tiriami ir vertinamai, tai daro teismas, nagrinėjantis bylą.
10. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.
10.1. Nagrinėjamu atveju matyti, kad R. M. šiuo metu kaltinamas trijų sunkių nusikaltimų padarymu, už kurių padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų (BK 260 str. 1 d.). Jis iš tiesų, kaip nurodoma teismo nutartyje, turi tam tikrus socialinius ryšius, tačiau būdamas laisvėje kaltinamasis nedirbo, nesimokė, tikėtina, vartojo ir narkotines medžiagas, be to, švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo metu nesilaikė nustatytų sąlygų ir jau prieš tai taikytos kardomosios priemonės neužtikrino, kad kaltinamasis vėl nenusikalstų. Šie duomenys, kartu vertinant kaltinamojo asmenybę, teismui leido pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10.2. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatas viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajam įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. R. M. šiuo atveju gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra aštuoni metai, taigi du šios bausmės trečdaliai yra penkeri metai ir keturi mėnesiais. Tokiu būdu laikyti, kad R. M. atliko didesnę dalį jam gresiančios bausmės, nėra jokio pagrindo.
11. R. M. būdamas teistas kaltinamas padaręs sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą, kaip jau minėta, baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė iš tiesų nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Aplinkybės, kad R. M. turi gyvenamąją vietą pagal kurią gali būti taikoma intensyvi priežiūra, turi tam tikrus socialinius ryšius (gyvena su žmona ir jos vaikais) bei ikiteisminio tyrimo prognozuojama eiga, šiuo nagrinėjamu atveju neeliminuoja pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Pažymėtina, kad R. M. asmenybė ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir jų sunkumas, o svarbiausia, kad kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas taikant švelnesnes kardomąsias priemones, iš tiesų yra objektyvūs bylos duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali vėl daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
12. Teisėjų kolegija sutinka su kaltinamojo gynėjo argumentais, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, tuo galimai pažeidžiant pareigą išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šio proceso kliūtys atsirado ne dėl teismo kaltės, o dėl gynėjų darbo apmokėjimo, kuomet tam tikri gynėjai atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime, vėliau dėl šalyje paskelbto karantino. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos proceso užsitęsimo priežastys negali būti pagrindas keisti kardomąją priemonę, kai nėra tam BPK numatytų pagrindų. Šie keliami klausimai, apie kuriuos teismas jau yra pasisakęs ankstesnėje savo nutartyje, gali būti aktualūs sprendžiant klausimą dėl bausmės paskyrimo kaltinamajam, kai bylos nagrinėjimas užsitęsė nepateisinamai ilgai ir ne dėl kaltinamojo ar jo gynėjo kaltės.
13. Taigi nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, gali būti pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą bei pateisinti ilgą šios kardomosios priemonės taikymo trukmę viešąjį interesą ir visuomenės saugumą iškeliant aukščiau už asmeninius interesus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 str., 122 str. 1 d. 1 p.,, 130 str.,
nutaria:
kaltinamojo R. M. gynėjo skundą atmesti.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.