Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad XXV skyriuje (ypatingoji teisena bendrosios nuostatos) nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų prašymus, taip pat susiklosčiusią nepalankią epidemiologinę situaciją bei Covid – 19 plitimo grėsmę, siekiant užtikrinti operatyvumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Rašytiniai bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjos D. B. ir suinteresuoto asmens V. B. mama. Iš Palangos miesto pirmojo notaro biuro notarės Alfredos Bluškienės 2020 m. rugsėjo 28 d. patvirtinto pareiškimo nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui V. B. žinoma, jog po mamos B. B. mirties atsirado palikimas, tačiau jis palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų kitiems įpėdiniams nereiškia. Iš 2020 m. spalio 13 d. VĮ Registrų centro pažymos nustatyta, kad pareiškėjos mama B. B. mirties dieną buvo našlė, sutuoktinis A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirusioji B. B. turėjo du vaikus – D. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų V. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėja D. B., nei V. B., nei kiti įpėdiniai, teisės aktų nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo į notarą nesikreipė ir palikimo nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimai nei vienam iš įpėdinių nėra išduoti.

B. B. įpėdinė, t. y. pareiškėja D. B. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notaro biurą, kadangi pareiškėjos mama mirties dieną jokio nekilnojamojo registruotino turto, kurį galėtų paveldėti, neturėjo. Po savo mamos mirties tvarkant mamos asmeninius daiktus, pareiškėja aptiko 2017 m. lapkričio 28 d. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 16S-231-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei B. B.“, iš kur ir sužinojo, jog mamai buvo atkurtos nuosavybės teisės į įvairaus dydžio žemės sklypų dalis skirtingose miesto dalyse, po ko ji iš karto ėmėsi veiksmų paveldėjimo teisėms įgyvendinti ir kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.50 straipsnis). Pareiškėja D. B. per įstatyme nustatytą terminą tėvo palikimo įstatyme numatytais palikimo priėmimo būdais nepriėmė ir pareiškimu prašo atnaujinti jai praleistą palikimo priėmimo terminą. Įstatyme nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po mamos B. B. mirties, laikytinos svarbiomis, todėl terminas palikimui priimti atnaujintinas. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjai nebuvo nežinoma apie egzistuojantį palikėjos turtą, dėl nežinojimo apie įstatymo nustatytus terminus palikimui priimti bei socialinių veiksnių galėjo nesuprasti pasekmių, kylančių nesikreipiant per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad kiti įpėdiniai, t. y. pareiškėjo brolis nepareiškė valios priimti palikėjos palikimą ir pareiškėjos D. B. pareiškimui neprieštarauja, ką patvirtino suinteresuotas asmuo V. B., kitų asmenų teisės, bei įstatymo saugomi interesai, taip pat viešasis interesas nebus pažeisti, bei bus apsaugotas pareiškėjos interesas realizuoti paveldėjimo teisę į mirusio artimo giminaičio, t. y. mamos turtą. Kadangi terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577 straipsniu, 578 straipsniu,442 straipsniu, 443 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą, po mamos B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, atsiradusiam palikimui priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.