Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-805-667/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
1-805-667/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00597-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-805-667/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00597-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės T. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. G., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nuo 2012 m. vasario 27 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumai išnykę, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. 2019 m. sausio 3 d., apie 20.25 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė savo šeimos narei - sutuoktinei G. G. į veidą, taip padarydamas jai apatinės lūpos sumušimą su nubrozdinimu ir kraujosruva, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo.

Kaltinamasis D. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jam išeinant iš namų su žmona pradėjo konfliktuoti, apsistumdė, galėjo jai užgauti veidą stumdamas nuo savęs. Nesudavė jai kumščiu, tiesiog stūmė ją nuo savęs ir taip gavosi. Jis dėl to labai apgailestauja. Žmonos atsiprašė. Supranta, kodėl ji pyksta ant jo. Grįžęs po sulaikymo jis kalbėjo su kaimynu, kuris buvo konflikto metu, jis patvirtino, kad matė kraują ant G. G. lūpų. Jis prisipažįsta, gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 81).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2019 m. sausio 9 d. G. G. liudytojo apklausos metu parodė, kad su D. G.kartu šeši metai. Susituokę 4 metai. Gyvena sutuoktinio ir jo dukros namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Turi dukrą L. G.. Prieš 3-3,5 metų jų santykiai pradėjo prastėti. Sutuoktinis pradėjo gerti, prasidėjo konfliktai, jai buvo sunku, ji laukėsi jų dukros. Sutuoktiniui geriant ji važiuodavo pas tėvus. 2016 m. rugsėjo 28 d. naktį, būdamas girtas sutuoktinis sumušė ją, ji jam atleido. 2018 m. gruodžio 21 d. sutuoktinis pradėjo gerti, per šventes kiek prablaivėdavo, vakare vėl gerdavo. Nuo Naujų metų gėrė pastoviai, jis visiškai nesiorientavo. 2019 m. sausio 3 d. apie 20.10 val. grįžo su dukra namo. Sutuoktinis buvo įkišęs į spyną raktą, kad ji negalėtų atsirakinti durų, piktybiškai neįleido jos į namus, sakė kad jos išeitų. Po ilgo įkalbinėjimo ir beldimo, jis įleido jas. Įleidęs į namus jis ją varė lauk, liepė kraustytis, dukrai girdint keikė necenzūriniais žodžiais. Ji jam sakė, kad reikia eiti miegoti, nusiraminti, tačiau jis vis tiek jas varė. Pasakė, kad pradės jį filmuoti, jis kelis kartus užsimojo ranka, imituodamas, kad ketina jai trenkti. 20.23 val. neapsikentusi tokio jo elgesio ji iškvietė policiją. Jis pasiėmė raktus nuo rūsio ir susiruošė eiti. Jam einant pro duris ji jo klausė, kur jis eina, tada jis su dešinės rankos plaštaka trenkė jai į apatinę lūpą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Jautė, kad lūpa iš vidaus kraujuoja. Jis pasišalino. Ji skambino jų kaimynui, sutuoktinio draugui, kad užeitų pažiūrėti, ką jo draugas daro. Sutuoktinis grįžo į namus kažką norėdamas pasiimti. Tuo metu užėjo kaimynas Eugenijus, kuris pamatęs ją pasakė sutuoktiniui, kad jis pradėtų blaivytis, kad nustotų taip elgtis. Eugenijus išėjo, sutuoktinis taip pat išėjo. Atvyko pareigūnai, užfiksavo jos patinusią lūpą. Pareigūnai sutuoktinį bandė išprašyti iš rūsio, tačiau jiems nepavyko. Pareigūnams išvykus ji su dukra užsirakino namuose. Parėjęs sutuoktinis daužė duris, reikalavo įleisti. Apie 21.02 val. iškvietė pareigūnus. Atvykę pareigūnai sulaikė sutuoktinį. Dėl padaryto sužalojimo į medikus nesikreipė, tačiau buvo pas teismo medicinos ekspertus. Konflikto metu dukra žaidė savo kambaryje ir konflikto nematė (b. l. 31–33).

2019 m. sausio 3 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji nurodė analogiškai, kaip ir jos apklausoje. Taip pat nurodė, kad maždaug prieš du metus D. G. prieš ją yra smurtavęs fiziškai, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 9–11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G40/2019(02) nurodyta, kad G. G. konstatuota apatinės lūpos sumušimas su nubrozdinimu ir kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. sausio 3 d., suduodant smūgį kietu buku daiktu, kuo galėjo būti rankos plaštaka. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 44).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 12482, kuriame nurodoma, kad 2019 m. sausio 3 d. 21.48 val. D. G. fiksuotas 1,59 promilių girtumas (b. l. 88).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis D. G. smurtavo savo šeimos narės – žmonos G. G. atžvilgiu: tyčia ranka sudavė G. G. į veidą, taip padarydamas jai apatinės lūpos sumušimą su nubrozdinimu ir kraujosruva, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

D. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu, tačiau nesutiko su įpareigojimu dirbti nemokamus darbus, prašė skirti įpareigojimą dirbti (b. l. 96–98).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

D. G. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumai išnykę, be to, 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu byla pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (b. l. 57–58), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 56), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 64), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 63), nedirba, nuo 2012 m. vasario 27 d. registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 55).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui bausmės dydį.

Kaltinamasis D. G. nesutinka su prokurorės siūlomu įpareigojimu neatlygintinai išdirbti 60 valandų, nurodė, kad ruošiasi lankyti kategorijos kursus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba, nuo 2012 m. vasario 27 d. registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 55) ir iki šiol darbo nesusirado. Be to, kaltinamajam nėra siūloma skirti viešųjų darbų bausmę, kuriai reikalingas kaltinamojo sutikimas. Teismo manymu, prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai bus tinkama bausmė BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gydytis nuo alkoholizmo bei per 3 (tris) mėnesius išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 20 (dvidešimt valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gydytis nuo alkoholizmo bei per 3 (tris) mėnesius išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 20 (dvidešimt valandų).

Išaiškinti D. G., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. G. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius