Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios nepilnametės K. Š. įstatyminiam atstovui, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui – Valdemarui Ivankevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) 2004 m. balandžio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – 35 paroms arešto. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2004 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 35 paroms arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nusprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta areštas 45 paroms. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2005 m. rugsėjo 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 mėnesių;

4) 2008 m. balandžio 18 d. Marijampolė rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 1 metams laisvės atėmimo;

5) 2014 m. sausio 31 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

6) 2014 m. spalio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

7) 2014 m. lapkričio 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 5 metams 4 mėnesiams;

8) 2014 m. lapkričio 28 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 31 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. 2015 m. vasario 2 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. lapkričio 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams 2 mėnesiams;

9) 2015 m. kovo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 ep.), laisvės atėmimu 10 mėnesių. Paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. vasario 2 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 metams 10 mėnesių. 2015 m. spalio 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, subendrinus 2015 m. vasario 2 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi ir 2014 m. spalio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. 2015 m. lapkričio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, subendrinus 2015 m. kovo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015 m. spalio 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas bausmes, paskirta 7 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a. papunkčiu, E. K. paskirta 30 parų arešto bausmė pakeista 30 dienų laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2015 m. kovo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta ir neatlikta 2 metų 1 mėnesio ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 1 mėnesis ir 28 dienos laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs (2022 m. sausio 14 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2022 m. gegužės 29 d. apie 22.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su šeimos nare, buvusia sutuoktine (gyvenančia kartu) J. K., tyčia ranka suėmė jai už dešinės rankos dilbio ir jį spaudė, po to, rankos alkūne sudavė jai vieną kartą į nosį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai poodinės kraujosruvas dešinio žasto išoriniame paviršiuje ir dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, ginti J. K. atėjusiai jos dukrai, nepilnametei K. Š., tyčia ranka suėmė už kaklo ir jį spaudė, o kitos rankos kumščiu sudavė ne mažiau tris kartus į galvos sritį, tai yra, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai K. Š. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais E. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai E. K. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis vartojus fizinį smurtą savo kartu gyvenančios buvusios sutuoktinės atžvilgiu ir nežymiai sutrikdžius jai sveikatą bei, tęsiant nusikalstamą veiką, vartojus fizinį smurtą savo podukros K. Š. atžvilgiu ir taip sukėlus jai fizinį skausmą, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos pačio kaltinamojo parodymais, nukentėjusiųjų parodymais, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, BPC garso įrašu, specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamosios kaltės įrodymais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

Šeimos nario ar artimo giminaičio sąvokos pateiktos BK 248 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamasis kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino ir neneigė, kad būdamas neblaivus 2022 m. gegužės 29 d. kilus konfliktui su kartu gyvenančia buvusia sutuoktine J. K., tyčia ranka suėmė jai už dešinės rankos dilbio ir jį spaudė, po to, rankos alkūne sudavė jai vieną kartą į nosį, bei jos dukrai, atėjusiai jos ginti nepilnametei K. Š., tyčia ranka suėmė už kaklo ir jį spaudė, o kitos rankos kumščiu sudavė ne mažiau tris kartus į galvos sritį. Tą patvirtina ir nukentėjusiosios J. K. parodymai, kad 2022 m. gegužės 29 d. į namus grįžo akivaizdžiai neblaivus E., tarp jų kilus žodiniam konfliktui, jis pradėjo ją pulti, savo dešine ranka stipriai suėmė jai už dešinės rankos dilbio ir jį spaudė, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, kuomet ji jį nuo savęs atstūmė, E. dar labiau įpykęs savo dešinės rankos alkūne sudavė jai vieną smūgį į nosį, ko pasekoje ji taip pat pajuto stiprų fizinį skausmą ir surėkė. Nukentėjusioji parodė, kad išgirdusi triukšmą į koridorių atėjo jos nepilnametė dukra, kuriai E. viena ranka suėmė už kaklo, jį spaudė, taip ją smaugdamas ir kitos rankos kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius dukrai į galvos plaukuotą dalį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. J. K. parodė, kad po įvykio ant jos dešinės rankos dilbio atsirado patinimas, jos nepilnametės dukros galvoje atsirado patinimai, šio įvykio metu ji ir jos nepilnametė dukra patyrė fizinę žalą. Įvykio aplinkybes taip pat patvirtina ir analogiški nukentėjusiosios nepilnametės K. Š. parodymai, kad 2022 m. gegužės 29 d. vakare, į namus, adresu (duomenys neskelbtini), jos mamos buvęs sutuoktinis E. grįžo neblaivus ir, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir jos mamos J. K., ji išėjo į koridorių norėdama pažiūrėti kas vyksta. Išėjus iš kambario, E. sudavė jai tris kartus į galvą kumščiu, ranka buvo suėmęs už kaklo ar už rankos, visi šie jo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, iškart po jų konflikto jai skaudėjo galvą, toje vietoje, kur ją mušė E., buvo iškilęs guzas. Nukentėjusioji K. Š. taip pat parodė, kad po visko jai mama sakė, jog E. jai alkūne davė į nosį, ji matė, jog mamos nosis buvo raudona. Iš 2022 m. gegužės 29 d. 22:05 val. BPC garso įrašo matyti, jog pranešėja J. K. bendruoju pagalbos telefonu informavo, kad adresu (duomenys neskelbtini) reikalinga policija, nes grįžo buvęs vyras, kuris buvo vakar išprašytas iš namų ir smurtavo prieš ją, trenkė du kartus į nosį iš alkūnės. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kurie patvirtina, kad nukentėjusiosioms E. K. smurtiniai veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Specialisto išvada Nr. G1015/2022 (02), patvirtina, kad J. K. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio žasto išoriniame paviršiuje ir dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje, galimai padarytos suduodant smūgius, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. gegužės 29 d., tokie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis E. K. 2022 m. gegužės 29 d. apie 22.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su šeimos nare, buvusia sutuoktine (gyvenančia kartu) J. K., tyčia ranka suėmė jai už dešinės rankos dilbio ir jį spaudė, po to, rankos alkūne sudavė jai vieną kartą į nosį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai poodinės kraujosruvos dešinio žasto išoriniame paviršiuje ir dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, ginti J. K. atėjusiai jos dukrai, nepilnametei K. Š., tyčia ranka suėmė už kaklo ir jį spaudė, o kitos rankos kumščiu sudavė ne mažiau tris kartus į galvos sritį, tai yra, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai K. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad stipriai spausdamas nukentėjusiosios J. K. ranką, suduodamas jai į gyvybiškai svarbią veido sritį ­– nosį, suėmęs nukentėjusiajai K. Š. už kaklo ir jį spausdamas, daug kartų kumščiu suduodamas jai į galvos sritį, elgiasi neteisėtai, kad tokia jo veika pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiosioms fizinį skausmą ir netgi sutrikdyti jų sveikatą, nepaisant to, naudojo fizinį smurtą dėl menkavertės priežasties, kilusio konflikto metu. Tai patvirtina, jog jis norėjo taip veikti ir siekė bet kurių pasekmių (sukelti skausmą ar sutrikdyti sveikatą), t. y. veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis fizinį smurtą vartojo savo buvusios sutuoktinės, su kuria kartu gyvena, t. y. šeimos nario (BK 248 straipsnio 2 dalis), bei savo podukros atžvilgiu.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dviejų metų.

E. K. dirbantis, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 141–145). Psichiatrinis gydymas, įskaita – nesigydė (1 t., b. l. 151), priklausomybės ligų gydymas, įskaita – neregistruotas (1 t., b. l. 149), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į žmogaus sveikatą. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant padarytos veikos ir pačio kaltinamojo pavojingumą, parenkant bausmės rūšį, svarbu taip pat atsižvelgti į tai, kad šiuo metu kaltinamasis teisiamas vienuoliktą kartą, nusikalto neišnykus teistumui. Pažymėtina, jog smurtinio pobūdžio veiksmus kaltinamasis naudojo prieš nukentėjusiąją J. K., šiai būnant nėščiai, taip pat prieš jos dukrą, kuri yra nepilnametė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui – 9 mėnesiams.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pagrindinė sąlyga BK 75 straipsnio nuostatų taikymui yra teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl sprendžiant, ar asmeniui gali būti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, turi būti įvertinta, ar, atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaip parodė pats kaltinamasis bei patvirtino nukentėjusiosios, nusikaltimas padarytas kaltinamajam esant neblaiviam. Pažymėtina, jog kaltinamasis pripažino, kad tokį jo elgesį nulėmė alkoholis ir būdamas blaivus jis taip nesielgia. Kad tai pirmasis toks E. K. poelgis, patvirtino ir nukentėjusiosios. Taip pat nukentėjusiosios kaltinamajam atleido, jie susitaikė, su J. K. jis kartu augina 2 mėnesių vaiką. Kaltinamasis yra dirbantis, namuose taip pat padeda sugyventinei su buities darbais. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam ne realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o atidedant jos vykdymą bei paskiriant draudimus ir įpareigojimus, kurie padėtų šalinti nusikalstamo elgesio priežastis ir koreguotų kaltinamojo elgesį teigiama linkme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 72² straipsniu, atidėtinas 1 metams, paskiriant įpareigojimą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai, saugomi byloje (1 t., b. l. 76, 85), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 72² straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus, saugomus byloje (1 t., b. l. 76, 85), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.