- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-24
- Bylos Nr.
- 2K-588/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Jonas Algirdas Riepšas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- D. K., A. K., D. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams ir 12 MGL (1500 Lt) dydžio baudą.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. K. ir D. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Skundžiama taip pat Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria D. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 10 d., apie 16.30 val., viešoje vietoje – prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. K. ir D. V., jiems būnant apsvaigus nuo alkoholio, įžūliais veiksmais – D. V. du kartus koja įspyrus prekybos centro apsaugos darbuotojui M. L. į koją, A. K. kumščiu sudavus ne mažiau kaip du kartus M. L. į veidą, D. K. plėšiant M. L. už akies, lūpos, taip padarydami M. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei išplūsdami jį necenzūriniais žodžiais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde D. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 13 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas ir padarė esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis, remdamasis Konstitucija, gynė savo teises į turtą, kad pagal įstatymą jis turėjo teisę pareikšti pretenzijas dėl netinkamos prekės. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad baudžiamojoje byloje trūksta įrodomosios medžiagos – filmuotos medžiagos, pildymo kortelės „Labas“ pakuočių be PIN kodo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismo teisėjas A. S. jį teisė ne pirmą kartą ir tai galėjo turėti įtakos sprendžiant jo kaltės klausimą ir nustatant bausmės dydį. Teismas neįvertino, jog pagal BK 28 straipsnio 1 dalį kasatorius turėjo teisę į būtinąją gintį. Nors BK 60 straipsnyje nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas yra išsamus, tačiau teismas jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe, jam esant apsvaigusiam ir baudos vykdymo metu, taip pažeisdamas BK 60 straipsnį. Nesilaikė teismas ir BK 97 straipsnio reikalavimų. Bendrindamas bausmes BK 64 straipsnio 2 dalies pagrindu, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad 2005 m. vasario 2 d. nuosprendis buvo vykdomas ir 12 MGL bauda buvo mokama. Taip, be BK 64 straipsnio 2 dalies, teismas pažeidė ir draudimą bausti asmenį du kartus už tą patį nusikaltimą. Be to, kasatorius mano, kad jo gynėjas netinkamai surašė jo apeliacinį skundą, neginčijo jo kaltės bei faktinių bylos aplinkybių. O apeliacinės instancijos teismas plačiau neanalizavo pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginių, nors privalėjo pasisakyti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Teismo nuosprendyje, nors ir yra išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, tačiau be įrodymų. Kasatorius neigia savo kaltę ir, remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, reikalauja, kad būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. K. kasacinis skundas netenkintinas.
Įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka yra ypatinga, išimtinė teismų sprendimų teisėtumo kontrolės forma, leidžiama tik įstatymo numatytais atvejais (BPK 369 straipsnis). Skirtingai nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose, kur nagrinėjami ir sprendžiami tiek teisės, tiek fakto klausimai, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, teisminio nagrinėjimo dalykas keičiasi ir tai lemia specialų teismo (kasacinį) procesą. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas sprendžia tik teisės, bet ne fakto klausimus. Kasacinis teismas, spręsdamas teisės klausimus, remiasi žemesnės instancijos teismo nuosprendyje ar nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pats faktų nenustatinėja, įrodymų netiria ir jų nevertina. Dėl šių priežasčių kasacinė teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.
Dėl D. K. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
Baudžiamojo įstatymo taikymą kasatorius D. K. ginčijo apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo požymių. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl šios teisės normos taikymo. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes D. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas. D. K. viešoje vietoje – prekybos centro parduotuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su kitais bendrininkais elgėsi įžūliai: jie visi susidariusioje situacijoje elgėsi neadekvačiai, konfliktiškai, naudojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu ir dėl menkavertės priežasties smurtavo prieš prekybos centro apsaugos darbuotoją, padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei turtinės žalos. Taip elgdamiesi jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius – sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. visi kaltininkai įvykio metu, piko valandomis, kai prekybos centre buvo didelis pirkėjų srautas, sukėlė didžiulį triukšmą, daugelio parduotuvės lankytojų akivaizdoje keikėsi ir smurtavo prieš apsaugos darbuotoją. Kasaciniame skunde kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės teismas nepasisakė dėl to, ar tinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas patikrino baudžiamojo įstatymo taikymą, nepažeisdamas BPK normų, reguliuojančių procesą apeliacinės instancijos teisme.
Įrodymų, kurie pagrindžia D. K. kaltę yra pakankamai. Kasatoriaus kaltę padarius viešosios tvarkos pažeidimą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų, teisme išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo M. L., liudytojo M. V. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 340, ir jokia kita papildoma įrodomoji medžiaga sprendžiant jo kaltės klausimą nėra reikšminga, nes visos svarbios veikos kvalifikavimui aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai. Tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas A. S. anksčiau sprendė D. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą kitoje baudžiamojoje byloje, nereiškia teisėjo šališkumo ir nesudaro nei vieno iš BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų.
Dėl būtinosios ginties
Kasatorius nepagrįstai mano, kad jis turėjo teisę į būtinąją gintį. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygas nustato BK 28 straipsnis. Būtinoji gintis yra tada, kai baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančia veika baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms žala padaroma ginant save ar kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties atveju pavojingas kėsinimasis turi būti realus (egzistuojantis objektyviai) ir akivaizdus (pradėtas ar tiesiogiai gresiantis).
D. K. baudžiamojoje byloje nėra nustatytų konkrečių faktinių aplinkybių, kurios atitiktų būtinosios ginties požymius kasatoriaus veiksmuose. Atvirkščiai, bylos duomenys patvirtina, kad gynybos veiksmus, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, naudojo nukentėjusysis M. L., tuo tarpu D. K. kartu su kitais bendrininkais elgėsi agresyviai ir įžūliai – būdamas neblaivus, sugriebė M. L. už akies ir lūpos, jas plėšė, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą; sulankstė nukentėjusiojo akinius; plūdo jį necenzūriniais žodžiais ir taip padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad D. K., įsigijęs netinkamos kokybės daiktą, savo, kaip vartotojo, teises turėjo teisę įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.334), o ne atlikti pavojingus ir baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus, atitinkančius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Dėl paskirtos bausmės
Kasacinės instancijos teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą bausmę tais atvejais, kai bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas yra netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Kasatorius mano, kad nustatant bausmę, pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK bendrojoje dalyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis).
Nuteistojo D. K. kasacinio skundo argumentas dėl neteisingai paskirtos bausmės, pažeidžiant bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, pakartoja tą patį apeliacinio skundo argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs D. K. apeliacinio skundo motyvus dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nekonstatavo. Kasacinės teisėjų kolegijos nuomone, bausmių skyrimo taisyklės, numatytos BK VIII skyriuje, D. K. pritaikytos tinkamai.
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę apibūdinančius požymius, t. y. kad nuteistasis teisiamas šeštą kartą, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už analogišką nusikalstamą veiką, Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio 29 d. nuosprendžiu yra pripažintas itin pavojingu recidyvistu, be to, padarytas nusikaltimas yra tyčinis, nukentėjusiajam padaryta turtinė žala neatlyginta, taip pat, skirtingai nei teigia kasatorius, nustatytos tik dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (veika padaryta bendrininkų grupe, apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, ir įvertinęs šių aplinkybių visumą bei atsižvelgdamas į BK 56 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė, teismas parinko BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.
Kolegija daro išvadą, kad teismas bausmę paskyrė, įvertindamas visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, o D. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į BK 56 straipsnio 2 dalį, ir, įvertinęs šias įstatymo normas atitinkančias bylos aplinkybes bei vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, BK 284 straipsnio 1 dalies, nustatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, D. K. paskyrė teisingą bausmę, leidžiančią tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai 2006 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu subendrino su ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 12 MGL dydžio (1500 Lt) baudos bausme, visiškai šias bausmes sudedant, t. y. prie nauju nuosprendžiu paskirtos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridedant pagal ankstesnį nuosprendį paskirtą ir neatliktą bausmę – 12 MGL (1500 Lt) baudą. Teismas tinkamai taikė BK 64 straipsnį, nes D. K. nebuvo sumokėjęs visos baudos (sumokėta buvo tik 50 Lt (T. 1, b. l. 259). D. K. pagal ankstesnį nuosprendį sumokėta 50 Lt suma nesudaro net 1 MGL. Taigi jis nėra atlikęs net dalies jam paskirtos baudos bausmės. Kasatorius be pagrindo teigia, kad jam pagal ankstesnį nuosprendį sumokėjus 50 Lt, pradėjus vykdyti naują nuosprendį, jis bus nubaustas du kartus už tą patį. Šios kasatoriaus abejonės nepagrįstos. Teismas tinkamai pritaikė BK 64 straipsnyje 1, 2 dalyse numatytą bausmių bendrinimo būdą, o su nuosprendžio vykdymu susiję klausimai spręstini vykdymo proceso metu įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo D. K. kasacinį skundą.