Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, V. R., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo V. R. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-12-05 nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. R. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-24 nutartimi V. R. už visuomenei pavojingų veikų, numatytų BK 149 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-04-14 nutartimi V. R. stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, o to paties teismo 2010-11-10 nutartimi V. R. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-12-05 nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. R. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-12-05 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje medžiagoje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad V. R. pasveiko arba jo psichikos būklė tiek pagerėjo, kad jis galėtų būti gydomas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. LR BK 98 str. 6 d. ir LR BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę, priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Iš 2011-11-03 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 385 matyti, kad V. R. serga paranoidine šizofrenija. 2005-04-04 – 2005-04-13 gydytas RPL dėl ūmaus polimorfinio sutrikimo. 2005-04-13 iš RPL pabėgo ir pavogė automobilį. Atlikus TPE, nustatyta dgn.: F23.0. 2005-07-14 – 2006-04-17 gydytas priverstinai sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-02-20 nutartimi skirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Gydytis vengė, vartojo svaigalus. Gydytas RPL bendrosios psichiatrijos skyriuje 2006-10-09 – 2006-11-13, ten sumušė sanitarą, mėgino bėgti iš skyriaus.

Išvadoje nurodyta, kad per stebimą laikotarpį V. R. psichinė būklė nebuvo visai stabili. Jis linkęs daryti kitiems ligoniams neigiamą įtaką, paklaustas viską slepia, teisinasi, ginasi, kad jis to nedarė, nors jo elgesys aprašytas slaugytojų žurnale. Vėliau atsiprašinėja teigdamas, kad jis daugiau to nedarys ir pan. Aktyvios psichoprodukcijos nestebėta. Agresijos nebuvo, lanko užimtumo terapijas. Komisija, susipažinusi su medicinine dokumentacija, įvertinusi gydančios gydytojos informaciją ir ligonio psichikos būseną pateikė išvadą, kad V. R. psichinė būsena nebuvo stabili, jis linkęs daryti neigiamą įtaką ligoniams, neigti savo destruktyvų elgesį, stengiasi pateisinti savo manipuliuojantį elgesį, nekritiškas, rekomenduoja priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti (b.l. 3-4). Pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjant VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo V. R., VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė teikimą palaikė.

Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. BPK 405 str. 3 d. 1 p. nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tik asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitė. Taigi įstatymas nenumato jokių kitų aplinkybių, o tik gydomo asmens sveikatos būklės nepasikeitimą kaip būtiną sąlygą tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Iš komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad V. R. psichikos būsena išlieka nestabili, kas nereiškia pasveikimo. Be to, V. R. linkęs daryti kitiems ligoniams neigiamą įtaką, neigia savo destruktyvų elgesį, stengiasi pateisinti savo manipuliuojantį elgesį, nekritiškas. Šios aplinkybės rodo, kad V. R. socialinis pavojingumas dar išlikęs. Nėra pagrindo tikėti V. R. skundo teiginiais, kad pakeitus jam priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, jis vartos vaistus ir nedarys naujų nusikaltimų. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. R. nuo 15 metų vykdo plėšimus, buvo nuteistas, bausmę atliko nepilnamečių kolonijoje. Nuo 18 metų su draugais važinėjo į Daniją, Švediją, ten vogdavo automobilius. 2005 m. du metus praleido Olandijos kalėjime už vagystę. 2005-04-13 pabėgo iš RPL ir pavogė automobilį. Gydymo laikotarpiu 2006-10-09 – 2006-11-13 sumušė sanitarą, mėgino bėgti iš skyriaus. Šiuo metu priverstinai gydomas už visuomenei pavojingų veikų – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, neteisėto laisvės atėmimo bei išžaginimo padarymą. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-02-20 nutartimi V. R. buvo skirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau jis gydytis vengė, vartojo svaigalus.

Taigi visuma aptartų aplinkybių pagrindžia V. R. būtinumą toliau taikyti esamą priverčiamojo medicinos pobūdžio priemonę. Priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. R. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-12-05 nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.