Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. P. (L. P.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. R., G. P., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po Z. P. mirties liko palikimas: santuokos metu sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), palikėjos asmeninio naudojimo daiktai ir namų apyvokos daiktai.

Pareiškėjas L. P. po Z. P. mirties pareiškimo apie palikimo priėmimą notarui nepateikė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas naudojosi sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu namu su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po sutuoktinės mirties šiame name nuolat gyveno ir gyvena iki šiol, užsiėmė namo ir namo priklausinių nuolatine priežiūra, atlikdavo reikiamus remonto darbus, rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius už namui teikiamas komunalines paslaugas, sudarė sutartis namo komunalinių paslaugų bei elektros energijos tiekimui. Be namo, pareiškėjas po sutuoktinės mirties naudojosi ir valdė su sutuoktine bendrai įgytus namų apyvokos daiktus (baldus, indus ir kt), jos asmeninius daiktus.

Nekilnojamojo turto registre namo savininku nurodytas tik pareiškėjas L. P.. Minėtas namas buvo įgytas 1987 m., L. P. ir Z. P. esant santuokoje. Pagal namo įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 str. turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Taigi pareiškėjas, prižiūrėdamas ir rūpindamasis sutuoktiniams bendrai priklausiusiu namu, taip pat ir kitu bendru turtu, faktiškai valdė tiek jam, tiek mirusiai sutuoktinei priklausiusį turtą. Tokiu būdu jis faktiškai pradėjo valdyti mirusios sutuoktinės turtą ir tokiais veiksmais priėmė jos palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m.) 573 str. nuostatas mirusiojo sutuoktinis, vaikai, tėvai, įvaikiai ir įtėviai priskiriami prie pirmosios eilės įpėdinių.

Civilinio kodekso (1964 m.) 587 str. nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis

Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje surinkti rašytiniai įrodymai – mirties liudijimas, sutuoktuvių liudijimas, gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, T. P. gimimo liudijimas, T. P. santuokos liudijimas, testamentų registro išrašas, Šalčininkų r. 1 notarų biuro raštas, Pabarės seniūnijos 2024-02-12 pažyma, Pabarės seniūnijos 2024-02-20 pažyma, nekilnojamojo turto registro išrašai, elektros energijos tiekimo sutarčių kopijos, apmokėjimo už šaltą vandenį sutarties kopija, mokėjimus už elektros energiją patvirtinantys dokumentai– patvirtina, jog Z. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su L. P., gimusiu (duomenys neskelbtini). Po Z. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla pradėta nebuvo.

Teismas, įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus daro išvadą, kad po Z. P. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą aktyviais veiksmais priėmė jos sutuoktinis L. P., kuris palikimo atsiradimo metu pradėjo rūpintis palikėjo turtu kaip savo, t. y., mokėjo mokesčius už nekilnojamąjį turtą, liko gyventi name, jame tvarkėsi, tvarkė paliktus asmeninius palikėjos daiktus. Pareiškėjas savo teises ir teisėtus interesus po sutuoktinio mirties gali apginti tik teisme, įrodant, kad jis po sutuoktinės mirties priėmė ir valdė jos palikimą, todėl pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjas negali gauti (CPK 445 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Teismas nepasisako dėl priimto palikimo sąrašo, kadangi neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str.).

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str. str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445-448 str. str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P. (L. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė ir valdė jos palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.