Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. T. (J. T.) ir Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mokesčių priskaičiavimas yra mokestinė prievolė valstybei, kuri yra ne asmens nubaudimas už padarytą pažeidimą, tačiau tampriai susijusi su baudžiamąja atsakomybe ir turi būti nagrinėjama kartu. Tvirtina, kad tiek Kauno teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas, tiek Komisija nesigilino į Bendrijos muitinės kodekso taikytų straipsnių analizę bei jų išplėstinį aiškinimą. Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio c punkto 2 įtraukoje nurodyta, kad skola muitinei, atsiradusi neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją prekes, išnyksta tik tada, kai prekės sulaikomos neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Nuosprendyje nustatyta, kad kontrabandinės prekės, kurios vėliau buvo konfiskuotos, sulaikytos neteisėto įvežimo metu.

Mokesčių administratorius nurodo, kad importo mokesčiai skaičiuojami už iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką įvežamas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes nepriklausomai nuo to, ar jas įvežė fizinis, ar juridinis asmuo, ar jos įvežtos teisėtai, ar nelegaliai. Mano, kad institucijos nustatytas teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybes teisiniu aspektu vertina neteisingai, nes iš prašomų panaikinti sprendimų nėra aišku, kokie veiksmai traktuojami kaip nelegalus prekių įvežimas. Buvo nustatyta, kad muitais ir mokesčiais apmokestinamos prekės į Lietuvą atgabentos nelegaliai, sulaikytos neteisėto įvežimo metu, vėliau konfiskuotos, ikiteisminis tyrimas truko daugiau nei tris metus, asmenys muitinėje įregistruoti kaip skolininkai, nustatyti tik ikiteisminio tyrimo metu, kaltais atlikus nusikalstamus veiksmus pripažinti 2012-01-11 nuosprendžiu. Mano, kad pareiškėjas turėtų būti atleistas nuo 13 845 Lt akcizų ir 3 407 Lt delspinigių mokėjimo.

Pareiškėjo gabentos cigaretės buvo sulaikytos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų jau kirtus Bendrijos išorės sieną, už pirmos muitinės įstaigos, ir nebuvo pristatytos į šią įstaigą, nes V. P. neturėjo įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių muito ir importo mokesčių sumokėjimą, todėl laikytina, kad cigaretės buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją neteisėtai, nesilaikant pervežimo ir pristatymo pareigos pagal Bendrijos muitinės kodekso 38–41 straipsnių nuostatas, ir kad už šias prekes nebuvo sumokėti muitas ir importo mokesčiai.

Muitinės departamento sprendime aiškiai pabrėžta, skolininkus muitinei nustato ne teismas nuosprendžiu, o vietos mokesčių administratorius sprendimu. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Tvirtina, kad Kauno teritorinė muitinė pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo delspinigius, pradėjusi juos skaičiuoti nuo dienos, einančios po neteisėtai gabentų cigarečių sulaikymo ir skolininko nustatymo dienos. Baudžiamojoje byloje konstatavus, kad išvengiant muitinės kontrolės į Lietuvos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas cigaretes neteisėtai gabeno pareiškėjas, Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktu, 2 bei 3 dalimis, pagrįstai ir teisėtai įregistravo jam importo mokesčių skolą.

Pareiškėjas nevykdė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje nustatytų pareigų, kadangi būdamas rūpestingas ir protingas asmuo žinojęs (yra pagrindas manyti, kad turėjo pagrindo žinoti), kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės, kurios turi būti apmokestinamos, žinojęs, kad nesumokėti privalomi mokėti mokesčiai, net po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nesikreipė į mokesčių administratorių dėl skolos už neteisėtai įvežtų prekių disponavimą apskaičiavimo. Asmuo neturi pareigos laukti, kol mokesčių administratorius atliks jo patikrinimą ir priskaičiuos mokėtinas į biudžetą sumas. Mokesčių mokėtojas turėjo pareigą pats deklaruoti ir sumokėti akcizus dar iki mokestinio patikrinimo. Jeigu jis laiku būtų sumokėjęs akcizus, nebūtų reikėję atlikti mokestinio patikrinimo ir jam nebūtų priskaičiuoti delspinigiai.

Gabendamas cigaretes, V. P. neabejotinai suprato ir žinojo, kad jos į Lietuvą įvežtos nelegaliai. Neteisėtai įvežtos prekės neapmokestintos importo mokesčiais. Be to, asmens, disponuojančio neteisėtai įvežtomis cigaretėmis, pripažinimui skolininku pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalį nereikalingas nustatymas faktų apie jo žinojimą ar nežinojimą dėl nesumokėtų mokesčių. Muitinei nėra prievolės surinkti kokius nors įrodymus, kas gabeno prekes per valstybės sieną, pakanka turėti pagrindą manyti, kad jas įsigijęs ar gabenantis asmuo turėjo žinoti, jog prekės buvo įvežtos neteisėtai. Kauno teritorinė muitinė, nustačiusi neginčijamus subjektyvių sąlygų pareiškėjo pripažinimui skolininku egzistavimo faktus, sprendime teisingai nurodė, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi, jis laikomas skolininku ne dėl neteisėto prekių įvežimo, bet dėl tokių prekių įsigijimo, gabenimo bei disponavimo jomis, žinant, kad jos įvežtos neteisėtai.

Kauno teritorinė muitinė sprendimu įregistravo mokestinę prievolę konfiskuotam cigarečių kiekiui. Tai, kad minėtos cigaretės iš pareiškėjo buvo paimtos ir Vilniaus apygardos teismo nutarimu konfiskuotos, jo skolos muitinei nepanaikina. Bendrijos muitinės kodeksas skolos muitinei išnykimo dėl to, kad neteisėtai įvežtos prekės konfiskuojamos, nenustato. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio c punktą 2 įtrauką, skola muitinei, atsiradusi neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją prekes, išnyksta tik tada, kai prekės sulaikomos neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjui dėl minėtų cigarečių disponavimo buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau mokesčių priskaičiavimas nėra teisinės atsakomybės priemonė. Mokesčių priskaičiavimas yra mokestinė prievolė valstybei, kuri yra ne asmens nubaudimas už padarytą pažeidimą, bet mokesčių teisinių santykių išraiška.

Pažymėjo, kad Bendrijos muitinės kodekse 218 straipsnio 3 dalyje nurodytos komuliatyvios sąlygos minėto straipsnio taikymui ir yra būtina abiejų sąlygų visuma. Muito suma nagrinėjamu atveju į apskaitą buvo įtraukta jau kitą dieną po sprendimo surašymo dienos t. y. 2014-02-20.

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktu, neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes, atsiranda skola muitinei. Skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją momentu, o skolininkais muitinei solidariai tampa asmenys, neteisėtai įvežę ar dalyvavę įvežant tokias prekes, taip pat bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo metu žinoję (yra pagrindo manyti, turėję žinoti), kad jos buvo įvežtos neteisėtai. Sprendžiant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes įsigijusio ir (arba) laikiusio asmens pripažinimo muitinės skolininku klausimą, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečioji įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes.

Ginčo dėl to, kad V. P. gabeno cigaretes, nėra. Pareiškėjas, disponuodamas prekėmis, kurios nepažymėtos nustatyto pavyzdžio Lietuvoje akcizo ženklais, negalėjo nežinoti, kad prekės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, kadangi, išskyrus įvežamą asmeninėms reikmėms jų leidžiamą kiekį, teisėtai įvežtų ar prekybos įmonėse realizuojamų cigarečių ir alkoholio nepaženklintų nustatyto pavyzdžio akcizo ženklais – banderolėmis Lietuvoje nėra. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 32 straipsniu bei Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408, 5 punktu, ant skirtų realizuoti Lietuvos Respublikoje apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų pakelio, maišelio, butelio, kitos talpyklos ar pakuotės turi būti užklijuoti finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialūs ženklai.

Pažymėjo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio c punkto antrosios įtraukos nuostatas. Remiantis 2009-04-02 Europos Bendrijos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-459/07 bei 2010-04-29 sprendimu byloje Nr. C-230/08, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio c punkto 2 įtrauka turi būti aiškinami taip, kad skola muitinei išnyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš jų įvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos. V. P. gabenamos prekės buvo sulaikytos ne pirmojoje muitinės įstaigoje, o Bendrijos muitų teritorijoje, todėl nėra pagrindo neteisėtai įvežtų bei Bendrijos muitų teritorijoje gabenamų prekių sulaikymą ir konfiskavimą vertinti kaip skolos muitinei išnykimo pagrindą Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio c punkto prasme.

Prievolė mokėti akcizus pareiškėjui atsirado vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi. Pripažinus pareiškėją skolininku Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 2 įtraukos prasme, atsižvelgus į Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 24 dalies 1 punkto bei Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto nuostatas, jis laikomas importuotoju Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 25 dalies ir 94 straipsnio 3 dalies prasme bei, atsižvelgus į Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalį, jis laikomas importuotoju Akcizų įstatymo 9 straipsnio 12 dalies kontekste.

Pažymėjo, kad Kauno teritorinė muitinė prašomą panaikinti sprendimą priėmė remdamasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2014-01-13 rašte Nr.(21/19.13)-12-153 pateikta medžiaga.

Nurodė, kad delspinigiai skaičiuojami nuo pažeidimo padarymo iki pažeidimo nustatyta tvarka konstatavimo (įforminimo). Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatą, importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Atsižvelgiant į šią nuostatą ir Europos Bendrijos Teisingumo Teismo 2009-04-02 sprendime byloje Nr. 459/07 suformuotą „neteisėtai įvežtų“ prekių formuluotę, nagrinėjamu atveju skolos muitinei atsiradimo diena laikytina prekių sulaikymo diena – 2009-07-29, todėl delspinigiai pagrįstai buvo pradėti skaičiuoti nuo 2009-07-30. Mokesčių administratorius pagrįstai neatleido V. P. nuo delspinigių mokėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Pareiškėjas, trečiasis suinteresuotas asmuo J. T. ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno teritorinės muitinės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkami. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno teritorinės muitinės 2014-02-19 sprendimo Nr. 4PM190208, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2014-05-14 sprendimo Nr. 1A-261 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2014-07-23 sprendimo Nr. S-141(7-100/2014), kuriais pareiškėjas buvo pripažintas solidariai atsakingu muitinei ir jam su J. T. už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes muitinėje įregistruota mokestinė prievolė: 2 634 Lt muito, 24 413 Lt akcizo, 6 008 Lt PVM, 13 845 Lt akcizo delspinigių bei 3 407 Lt PVM delspinigių. Komisijos 2014-07-23 sprendimu Nr. S-141(7-100/2014) pareiškėjas taip pat nebuvo neatleistas nuo nurodytų mokesčių delspinigių mokėjimo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-01-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-2012 nusprendė pripažinti pareiškėją kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad V. P. ir J. T. 2009-07-29, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini), neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – 7 750 cigarečių „Premjer“ pakelių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 40 162,51 Lt, t. y. žinodami, kad nenustatyti asmenys iš Baltarusijos Respublikos teritorijos prie Lietuvos Respublikos teritorijos prie valstybės sienos žymėjimo ženklo Nr. 0552 apie 00.30 val. permes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją 7 750 pakelių cigarečių „Premjer“, abu automobiliu „VW Jetta“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atvyko į tą vietą, surinko dėžes su cigaretėmis ir dalį jų (5 250 pakelių) abu sukrovė į automobilį „VW Jetta“, o likusius 2 500 pakelių paslėpė miške. Pareiškėjas nurodė J. T. jo laukti atvykstant antru reisu paimti likusių cigarečių, po to V. P. automobiliu gabeno cigaretes miško keliuku į nenustatytą vietą, tačiau (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pradėjus sulaikymo operaciją, J. T. iš cigarečių saugojimo vietos pasišalino, tačiau maždaug už 4 km buvo sulaikytas pareigūnų (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. (7-100/2014) (toliau – Komisijos byla), l. 26–37).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyrius 2014-01-13 raštu Nr. (21/19-7.13)-12-153 Kauno teritorinės muitinės Panevėžio pirmos kategorijos krovinių postui persiuntė įsiteisėjusius nuosprendžius bei baudžiamuosius įsakymus dėl akcizo mokesčio priskaičiavimo ir prašė apie priimtus sprendimus (priskaičiuotas akcizo sumas) raštu informuoti Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyrių (Komisijos byla, l. 25). Kauno teritorinė muitinė 2014-02-19 sprendimu Nr. 4PM190208 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ pripažino V. P. ir J. T. solidariai atsakančiais skolininkais muitinei ir jiems už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes muitinėje įregistruota mokestinė prievolė: 2 634 Lt muito, 24 413 Lt akcizo, 6 008 Lt PVM, 13 845 Lt akcizo delspinigių bei 3 407 Lt PVM delspinigių. Minėti asmenys įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę muitinei (Komisijos byla, l. 20–24). Nesutikdamas su šiuo sprendimu, V. P. kreipėsi į Muitinės departamentą ir prašė panaikinti priskaičiuotus PVM bei akcizo delspinigius (Komisijos byla, l. 17–18). Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2014-05-14 sprendimu Nr. 1A-261 „Dėl V. P. skundo“ patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2014-02-19 sprendimą Nr. 4PM190208 (Komisijos byla, l. 10–13). Komisija 2014-07-13 sprendimu Nr. S-141(7-100/2014) „Dėl V. P. 2014-06-05 skundo“ patvirtino Muitinės departamento 2014-05-14 sprendimą Nr. 1A-261 ir neatleido pareiškėjo nuo 13 845 Lt akcizų bei 3 407 Lt PVM delspinigių mokėjimo (Komisijos byla, l. 42–48).

V. P. su Komisijos ir atsakovo sprendimais bei trečiojo suinteresuoto asmens sprendimo dalimi dėl akcizo bei PVM delspinigių nesutinka ir prašo juo panaikinti. Tvirtina, kad Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio c punkto antrojoje įtraukoje nurodyta, jog skola muitinei, atsiradusi neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją prekes, išnyksta tada, kai prekės sulaikomos neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Nuosprendžiu nustatyta, kad kontrabandinės prekės, kurios vėliau buvo konfiskuotos, sulaikytos neteisėto įvežimo metu. V. P. nuomone, jis turi būti atleistas nuo 13 845 Lt akcizų ir 3 407 Lt delspinigių mokėjimo.

Ginčo teisiniu santykius reglamentuoja 1992-10-12 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą. 1992-10-12 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, 2013-10-09 Europos parlamento ir tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Europos Sąjungos muitinės kodeksas, 286 straipsniu panaikintas nuo to paties reglamento 288 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos. Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 288 straipsnio 1 dalyje įvardinami straipsniai, kurie taikomi nuo 2013-10-30, o 2 dalyje pažymima, kad 1 dalyje neįvardinti straipsniai taikomi nuo 2013-06-30. Atsižvelgiant į Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 288 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą – 2016-06-30, šioje byloje taikomos 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatos.

Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad skolininkas yra bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei. Skola muitinei suprantama, kaip asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą (Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 9 punktas)

Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Taikant šį straipsnį, neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 straipsnių ir 177 straipsnio antrosios įtraukos nuostatas. Skolininkais laikomi: 1) asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes; 2) bet kokie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas ir 3) bet kokie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.

Teismas sutinka su Muitinės departamento sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas yra dalyvavęs neteisėtame prekių įvežime per Lietuvos valstybės sieną ir apie tai žinojęs. Nagrinėjamu atveju V. P. buvo pripažintas skolininku vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies antrąja įtrauka. Norint pripažinti asmenį skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies antrosios įtraukos prasme, turi būti nustatytos dvi sąlygos t. y. asmenys turi būti dalyvavę paimant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jis žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos buvo įvežtos neteisėtai. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies antroji įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog paima neteisėtai į pastarąją teritoriją įvežtas prekes. Aptariamai sąlygai muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad paėmė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai.

Kauno teritorinė muitinė, spręsdama pareiškėjo pripažinimo skolininku klausimą, pagrįstai rėmėsi faktų, nustatytų Vilniaus apygardos teismo 2012-01-11 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-98/2012, visuma. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Vilniaus apygardos teismo 2012-01-11 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-98/2012 buvo nustatyta, jog pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje, nes jis pažeisdamas tvarką, laikė bei gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 7 750 cigarečių pakelių „Premjer“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 40 162,51 Lt. Iš šio nuosprendžio matyti, kad V. P. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad 2009 m. Baltarusijoje susipažino su vyriškiu vardu V., kuris pasiūlė kitą kartą jam atvažiavus į Baltarusiją susitikti. 2009 m. liepos mėnesį, sutartą dieną pareiškėjas, nuvažiavęs į Baltarusiją,, su V. susitiko benzino kolonėlėje. V. jam pasiūlė darbą bei paaiškino, kad reikės nuvažiuoti į sutartą vietą Lietuvoje prie valstybės sienos ir paimti dėžes. Kas bus dėžėse, V. neminėjo. Liepos mėnesį jie susitiko benzino kolonėlėje (duomenys neskelbtini) ir V. pasakė, kad naktį, apie 02.00 val. reikės nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kur nurodytoje vietoje miške bus padėta dešimt dėžių su cigaretėmis, kurias reikės nuvežti iki pagrindinio kelio šalia (duomenys neskelbtini). Už šį darbą pareiškėjui pažadėta sumokėti 200–300 Lt. V. davė automobilį „VW Jetta“, kuriuo V. P. turėjo pervežti dėžes. Pareiškėjas sutartą valandą nuvažiavo į V. nurodytą vietą ir miško laukymėje rado dešimt dėžių, perpjautų per pusę ir apvyniotų lipnia juosta, jas susikrovė į automobilio bagažinę bei saloną ir važiavo atgal. Kas buvo sudėta dėžėse, nematė, nes buvo tamsu. Pagrindiniame kelyje jį turėjo pasitikti V.. Mišku pareiškėjas važiavo išjungęs automobilio šviesas, nes taip daryti liepė V., paaiškindamas, kad reikia, jog važiuojant pasienio ruožu, mašinos niekas nepastebėtų. Važiuodamas mišku, pamatė žibintuvėlių šviesas. Kad kas nors jį būtų stabdę, nematė. Pajuto, kad pervažiavo per kažkokį daiktą, išsigando ir pagalvojęs, jog kažkas nori jį pagauti, padidino greitį. Jeigu būtų matęs, kad jį stabdo pareigūnai, būtų sustojęs. Važiodamas pareiškėjas atsitrenkė į medį, iššoko iš automobilio ir pradėjo bėgti mišku, tačiau buvo sulaikytas. Tuo metu jis vilkėjo maskuojančią karinę uniformą. Kaltu prisipažino iš dalies dėl to, kad vežė tik dešimt dėžių su cigaretėmis, Nurodė, kad J. T. nepažįsta, tą naktį jo nematė ir daugiau cigarečių neturėjo vežti. Kodėl J. T. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad cigaretes krovė su juo, paaiškinti negali, galbūt, pastarasis susitiko visai su kitu asmeniu, įvykio metu jis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“. Kaip pas iš jo paimtame mobiliojo ryšio telefone atsirado duomenys, kad buvo skambinta į J. T. telefoną, paaiškinti negalėjo. Galbūt, V. jam liepė šiuo numeriu paskambinti, ką jis ir padarė. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, V. P. patvirtino žinojęs, kad dėžėse sudėtos kontrabandinės cigaretės, o važiuodamas mišku, pamatė pasieniečius ir pradėjo nuo jų bėgti, bandydamas išvengti sulaikymo. Vėliau duodamas parodymus, pareiškėjas paaiškino, kad V. nurodytoje vietoje buvo dvidešimt vienetų pusdėžių, kurias jis paėmė, t. y. jis skaičiuoja, jog paėmė dešimt pilnų dėžių, kurias sudarė dvidešimt pusinių dėžių. Pripažino, kad vežė dešimt dėžių, pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL. Apie tai, kad dešimties metrų atstumu nuo jo automobilio apsisukimo vietos buvo rastos dar aštuonios dėžės su cigaretėmis, nieko nežino. Jis tik atvažiavo automobiliu į V. nurodytą vietą apsisuko, susikrovė į mašiną dvidešimt pusinių dėžių ir išvažiavo. Apie netoliese rastas dar dvi dėžės su cigaretėmis taip pat nieko nežino.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat įvertinus Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtų prekių, kuriomis nagrinėjamu atveju disponavo pareiškėjas, kiekį ir jų įgijimo aplinkybes, turint omenyje plačiai visuomenėje žinomą cigarečių kontrabandos iš Baltarusijos Respublikos problemą bei faktą, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, akivaizdu, kad V. P. turėjo suprasti, kad minėtos prekės į laisvą apyvartą buvo išleistos neteisėtai. Tai, kad pareiškėjas suprato, jog elgėsi neteisėtai, patvirtina ir jo veiksmai – bėgimas pamačius pasienio pareigūnus. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. P. savo veiksmais prisidėjo prie to, kad krovinys būtų neteisėtai paimtas iš muitinės priežiūros ir, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, turėjo suprasti (žinoti), jog šios cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją pateko neteisėtai. Todėl jis pagrįstai pripažintas muitinės skolininku.

Atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nustatytą teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje privalomumą administraciniame procese, darytina išvada, kad nei mokesčių administratorius, nei administracinę bylą nagrinėjantis teismas negali savo nuožiūra vertinti teismo nuosprendyje nustatytų faktų ir daryti savus nuteistųjų elgesio įvertinimus.

Ginčui aktualios redakcijos Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalis atsakomybę nustatė tam, kuris pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kiekvienas nusikaltimas laikomas įvykdytu tada, kai asmuo suprato savo veiksmus. Gabendamas cigaretes, pareiškėjas neabejotinai suprato ir žinojo, kad jos į Lietuvos Respubliką įvežtos nelegaliai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo prekės – importo muitais apmokestinamos ne Europos Sąjungos valstybių narių kilmės Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintos cigaretės – į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, kaip tai suprantama pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies antrąją įtrauką.

Pripažinus V. P. skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies antrosios įtraukos prasme, atsižvelgus į Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 24 dalies 1 punkto bei Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto nuostatas, jis laikomas importuotoju Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 25 dalies ir 94 straipsnio 3 dalies prasme bei, atsižvelgus į Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei šio straipsnio 3 dalį, jis laikomas importuotoju Akcizų įstatymo 9 straipsnio 12 dalies kontekste. Mokestinės prievolės apskaičiavimas (šio apskaičiavimo teisingumas) bei prekių tarifinis klasifikavimas šioje administracinėje byloje nekvestionuojamas, todėl teismui nekilus abejonių dėl Kauno teritorinės muitinės atlikto prievolės apskaičiavimo bei klasifikavimo, šios institucijos 2014-02-19 sprendime Nr. 4PM190208 nurodytų sumų teisėtumas netiriamas. Teismas sutinka su Kauno teritorinės muitinės sprendime nurodytu cigarečių klasifikavimu 2402 20 90 00 TARIC kodu bei sprendimu nesant prekių įsigijimo dokumentų taikyti kitus muitinės vertės nustatymo metodus. Nesant ginčo dėl prekių įvertinimo bei atsižvelgdamas į itin mažą muitinę vertę už pakelį, teismas plačiau dėl neginčijamų dalykų nepasisako. Muitų, akcizų ir PVM apskaičiavimas nurodytas Kauno teritorinės muitinės sprendime ir taip pat nėra ginčijamas.

Tai, kad minėtos cigaretės iš pareiškėjo buvo paimtos ir Vilniaus apygardos teismo nutarimu konfiskuotos, V. P. skolos muitinei nepanaikina. Bendrijos muitinės kodeksas skolos muitinei išnykimo dėl to, kad neteisėtai įvežtos prekės konfiskuojamos, nenustato. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio c punktą antrąją įtrauką, skola muitinei, atsiradusi neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją prekes, išnyksta tik tada, kai prekės sulaikomos neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. V. P. gabenamos prekės buvo sulaikytos ne pirmojoje muitinės įstaigoje, o Bendrijos muitų teritorijoje, todėl nėra pagrindo neteisėtai įvežtų bei Bendrijos muitų teritorijoje gabenamų prekių sulaikymą ir konfiskavimą vertinti kaip skolos muitinei išnykimo pagrindą Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio c punkto prasme.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad iš esmės jis nesutinka su prievole mokėti akcizo bei PVM delspinigius. Jis prašo nuo šių delspinigių sumokėjimo atleisti.

Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 1 dalį, asmenims, pažeidusiems šio Įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Akcizų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigių skaičiavimą reglamentuojančio Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį) (1 punktas), už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje) (2 punktas) bei už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos) (3 punktas). Šios teisės nuostatos reiškia, kad mokesčių mokėtojui, nevykdžiusiam ar netinkamai vykdžiusiam aptartą pareigą ir laiku nepervedant priklausančio mokesčio į valstybės biudžetą, atsirado nauja prievolė – sumokėti delspinigius už uždelstą laikotarpį. Delspinigių paskirtis – užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, t. y. nuo pažeidimo padarymo, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos. Kadangi V. P. nevykdė pareigos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti PVM bei akcizo mokesčius, jam pagrįstai buvo apskaičiuoti šių mokesčių delspinigiai.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsnį, delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų. Kadangi V. P. delspinigių dydžio neginčija, o teismui nekyla abejonių dėl trečiojo suinteresuoto asmens pateikto delspinigių apskaičiavimo, teismas PVM bei akcizo delspinigių apskaičiavimo teisingumo netikrina.

Atleidimo nuo delspinigių sąlygas ir tvarką reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklės. Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje bei minėtų taisyklių 7 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, taip pat kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims). Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo baudų, o taip pat ir delspinigių atleidžiama: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo (1 punktas); 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas (2 punktas); 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui (3 punktas); 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais (4 punktas). Taigi, prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra bent viena aplinkybė, nustatyta teisės normose.

Mokesčių mokėtojas skunde teismui nepateikė argumentuotų motyvų ir juos patvirtinančių rašytinių įrodymų, kurie būtų svarbūs nagrinėjant atleidimo nuo delspinigių aplinkybes, taigi pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja teisinės sąlygos atleisti jį nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1–4 punktais, nors siekiant pasinaudoti atleidimo nuo delspinigių teisine galimybe, įrodinėjimo našta tenka būtent mokesčių mokėtojui.

Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas dar vienas atleidimo nuo delspinigių pagrindas, siejamas su sunkia mokesčių mokėtojo ekonomine ar socialine padėtimi. Šį pagrindą detalizuoja Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pagal kurį mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo, kai juos išieškoti netikslinga ekonominiu ir socialiniu požiūriu, t. y. kai fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis atleidimo nuo delspinigių pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.

Skunde pareiškėjas atleidimo nuo priskaičiuotų PVM bei akcizo delspinigių Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu nemotyvavo ir jokių įrodymų, sudarančių pagrindą jį atlesti nuo delspinigių sumokėjimo vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu nepateikė. Iš prašomo panaikinti Komisijos 2014-07-23 sprendimo Nr. S-141(7-100/2014) matyti, kad V. P. mokestinio ginčo nagrinėjimo metu išdėstė prašymą atleisti jį nuo 13 845 Lt akcizų bei 3 407 Lt PVM delspinigių mokėjimo dėl sunkios ekonominės padėties bei įsipareigojo pateikti komisijai dokumentus, patvirtinančius sunkią ekonominę padėtį. Pareiškėjas nurodė, kad dalimis moka jam apskaičiuotas mokesčių sumas, turi kitų finansinių įsipareigojimų (paskolą būstui), todėl gaunamos pajamos nėra nepakankamos, kad galėtų sumokėti apskaičiuotus delspinigius. V. P. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki ir pareiškėjui reikalinga valstybės parama arba tokia parama jam jau yra teikiama, kaip tai apibrėžta Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog jis neturi pakankamai lėšų ar kitokio turto, kuris galėtų būti panaudotas mokestiniam įsipareigojimui padengti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei tai, kad administracinėje byloje nėra jokių sunkią V. P. ekonominę (socialinę) padėtį patvirtinančių įrodymų, teismas konstatuoja, kad Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja teisinės sąlygos atleisti jį nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad V. P. žinojo, jog perėmė ir gabeno neteisėtai į Bendrijos teritoriją įvežtas ginčo prekes, todėl konstatuotina, kad jis buvo pagrįstai pripažintas muitinės skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies antrosios įtraukos pagrindu ir jam pagrįstai įregistruota mokestinė prievolė, taip pat delspinigiai. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes nustatyto teisinio reglamentavimo dėl delspinigių atleidimo pagrindų, konstatuoja, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo PVM bei akcizo mokesčio delspinigių mokėjimo. Kauno teritorinė muitinė, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos ir Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, o jų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti V. P. skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pripažinus prašomus panaikinti sprendimus teisėtais ir pagrįstais, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas atleisti jį nuo 13 845 Lt (4 009,79 Eur) akcizų ir 3 407 Lt (986,74 Eur) PVM delspinigių mokėjimo. V. P. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.