Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjai A. J., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po brolio D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2006-05-10,priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sesers M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2013-01-01, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Mirus broliui ir seseriai, po jų mirties liko nekilnojamas turtas – žemės sklypas – 6.5500 ha, esantis (duomenys neskelbtini) Varėnos r. Šiame žemės sklype yra ir pareiškėjo sodyba. Nurodytu žemės sklypu naudojasi visu ir naudojasi kaip savo daiktu. Žemės sklypą prižiūri,apdirba. Nustatytu terminu pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Nurodytą palikimą priėmė ir valdo kaip savo turtą, nes žemės sklypą naudoja savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė 2013-01-01 ir tokias aplinkybes patvirtina jos mirties liudijimas (b. l. 12).

D. (D.) M. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini), mirė 2006-05-10 ir tokias aplinkybes patvirtina jo mirties liudijimas (b. l. 19).

Pagal pareiškėjos, palikėjų gimimo liudijimus, santuokos liudijimų duomenis ( b.l. 15, 16,17,19,22,24) patvirtina giminystės ryšį.

Pagal nekilnojamojo turto duomenis D. M., A. P., A. J. turi nuosavybės teisę į 6.5500 ha žemės (b. l. 7-10).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą ( CK 5.1 str.1 d.). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėja testamento nebuvo sudariusi, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str.,5.13 str.).

CK 5.11 str. 1d. paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;

3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;

4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;

5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

2. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

3. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.

4. Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.

5. Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.

Pareiškėja yra ketvirtos eilės paveldėtoja, paveldint pagal įstatymą. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Kadangi tokių įpėdinių nėra, tai paveldi pareiškėja A. J..

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjos nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjos turtą, jį išlaikant ir prižiūrint – naudojant žemės sklypą.

Pareiškėja priėmė palikėjų turtą visa apimtimi, koks jis yra paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjų mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjų mirties faktiškai jų turėtu turtu disponavo.

Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos paaiškinimu, palikėjų mirties liudijimais, duomenimis apie palikėjos išlikusį nekilnojamąjį turtą, giminystė ryšį patvirtinančiais įrodymais.

Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 , 270 , 444 str.2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), kad po brolio D. M. (D. M.), a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2006-05-10, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), po sesers M. M. ( M. M.), a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2013-01-01, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.