Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-03-19 · Administracinė byla Nr. I-2-480/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-03-19
Bylos Nr.
I-2-480/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
S. D., R. D.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje, Kauno apskrities viršininko administracijai, V. Š., R. Š., R. B., E. S., V. J., L. K., N. P., V. B., E. R., J. R., A. R., S. A., J. G., E. J., E. V., A. Č., R. T., V. R., R. M., V. Z., M. Š., J. S., N. S., L. B.
Administracinė byla Nr.I-2-480/2009Procesinio sprendimo kategorija 60 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Neringai Burakienei,dalyvaujant pareiškėjams S. D. , R. D. ir jų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Vladai Banevičienei,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje atstovei M. A. Čibirauskienei, V. Š. , E. S. , A. R. , V. R. , R. B. , V. Z. , M. Š. , L. B. , J. G. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. D. ir R. D. patikslintą skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Kauno apskrityje, V. Š. , R. Š. , R. B. , R. Š. , V. Š. , E. S. , V. J. , L. K. , N. P. , V. B. , E. R. , J. R. , A. R. , A. R. , S. A. , J. G. , E. J. , E. V. , A. Č. , R. T. , V. R. , A. Č. , R. B. , R. M. , V. Z. , M. Š. , R. B. , J. S. , N. S. , L. B. dėl įpareigojimo bei sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai S. D. ir R. D. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinę, prašė:1) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę Linkuvos kaime (dabar Kauno miestas, Šilainiai), įtraukiant sklypą, esantį tarp Baltų prospekto, Sambų, Narduvių ir Mosėdžio gatvių, įpareigoti atsakovą parengti šio sklypo laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą bei jį patvirtinti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) panaikinti 2008-07-17 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-364.

Pareiškėjai S. D. , R. D. bei jų atstovė teismo posėdyje prašė tenkinti pareiškėjų reikalavimus patikslintame skunde išdėstytais motyvais, kuriame nurodyta, kad pareiškėjų senelis V. P. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 7,5 ha žemės sklypą, esantį Linkuvos kaime, Lapių valsčiuje (dabar Kauno miestas, Šilainiai). 1997-12-22 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 01-4627 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune", bei jį keitusiu 2002-10-29 įsakymu Nr. 02-01-6050, buvo atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjų mamai V. D. , mirusiai 1995-11-30, į 0,1807 ha žemės sklypą. Būtent V. D. buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo turėtą žemę, kuriai mirus, visą jos turtą, tame tarpe ir visas teises bei pareigas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu, paveldėjo pareiškėjai. 2005-08-24 įvyko KAVA Žemės tvarkymo departamento, Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus specialistų ir pretendentų, turinčių teisę į laisvą (neužstatytą) žemę Linkuvos kaimo teritorijoje, susirinkimas, kurio metu buvo konstatuota, kad Linkuvos kaimas buvo rėžinis, todėl visiems pretendentams Linkuvos kaime nuosavybė bus atkurta proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. Pareiškėjai įsitikinę, kad yra laisvos (neužstatytos) žemės plotai buvusiame Linkuvos kaime. Pagrindinis ginčas kyla dėl laisvos teritorijos buvusiame Linkuvos kaime, esančiame tarp Baltų prospekto, Sambų gatvės, Narduvių gatvės ir Mosėdžio gatvės, kuriame teoriškai Kauno miesto Savivaldybė ketina statyti mokyklą. Kauno miesto Savivaldybė raštuose ilgą laiką nurodydavo, kad vadovaujantis Kauno miesto strateginiu planu bus pastatyta mokykla iki 2015 metų, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų atsakovas nepateikė. 2008-07-26 pareiškėjai gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą Nr.R15-333(k1050), kuriuo buvo informuoti, kad Kauno miesto Savivaldybės administracijos direktorius pavedimu pakartotinai išnagrinėjo jų 2008-05-16 prašymą dėl žemės gražinimo Šilainių 3-iajame mikrorajone. Neužstatytas žemės sklypas šalia sporto pramogų centro "Oazė", atsižvelgiant į Kauno miesto valdybos 1995-12-19 sprendimu Nr.621 patvirtintą Šilainių 3-ojo mikrorajono pietinės dalies detalųjį planą ir Kauno miesto tarybos 2003-05-29 sprendimu Nr.T-242 patvirtintą bendrąjį planą, numatytas visuomeninės paskirties statiniams. Rašte taip buvo nurodyta, kad Šilainių seniūnijoje yra išsaugoti 4 valstybinės žemės sklypai mokslo mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos pastatų bei statinių statybai. Kartu su raštu Savivaldybė atsiuntė 2008-07-17 Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimą Nr.T-364, kuriuo Taryba nusprendė statyti Šilainiuose pagrindinę mokyklą, ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tai reiškia, kad šiuo dokumentu Savivaldybė bando įrodyti aplinkybę, jog minėta žemė nėra laisva. Su tokia Kauno miesto Savivaldybės pozicija jie nesutinka, mano, kad 2008-07-17 Tarybos sprendimas yra neteisėtas, todėl neturėdami kitos išeities, kreipėsi į teismą dėl sprendimo ginčijimo, ir atsakovo įpareigojimo atlikti konkrečius veiksmus. Tiek Kauno apskrities viršininko administracija, tiek pareiškėjai ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydami parengti laisvo neužstatyto žemės sklypo planus ir juos patvirtinti. Intensyvus susirašinėjimas vyko nuo 2006 metų. Kauno miesto Savivaldybė savo raštuose ne kartą nurodė, jog pareiškėjų senelio žemė Linkuvos kaime nėra laisva dėl to, kad ketinama statyti mokyklą. Pabrėžtina, kad joks detalus planas minėtai teritorijai nėra parengtas. Nuo 2006 metų iki 2008 metų, t.y. aiškiai protingą ir pagrįstą terminą, Kauno miesto savivaldybė ne tik kad nerengė detalaus plano, bet ir nesiėmė jokių veiksmų tokiam planui parengti. Todėl neginčytinai turėtų būti laikoma, kad žemė yra laisva ir turi būti grąžinama pretendentams. Paneigiant Kauno miesto Savivaldybės argumentus dėl šios teritorijos priskyrimo valstybės išperkamai žemei, jie pateikia 2005-03-03 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-125 patvirtintą Kauno miesto Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrąjį planą, kuriame konstatuojama, kad mokinių skaičius Kauno miesto vidurinėse mokyklose pastoviai mažėja, mokyklų kiekis yra pakankamas, daugėja mokyklų, kuriuose yra per mažas mokinių skaičius bei kaip privalumas nurodomas Kauno mieste pakankamas mokyklų kiekis, ir ištrauką iš Kauno miesto strateginio plano 2005-2012 metams išplėstinio priemonių plano, kuriame jokios naujos mokyklos Šilainių 3-iajame mikrorajone statyti nenumatyta. Tai tik įrodo, kad jokios naujos mokyklos ar kitos institucijos Šilainių 3-iajame mikrorajone statyti nereikia ir niekas jos nestatys. Papildydama skunde išdėstytus motyvus pareiškėjų atstovė nurodė, kad 1995-12-19 sprendimas yra tik projektas ir jis negali būti prilyginamas detaliajam planui, kadangi tuo metu dar negaliojo Teritorijų planavimo įstatymas. Jei tai būtų detalusis planas, ši žemė būtų įregistruota Registrų centre, tačiau tokių dokumentų nėra. 2008-07-17 sprendimas Nr. T-364 pareiškėjų teisių tiesiogiai nepažeidžia, nes jame nerodyta, kokioje konkrečioje vietoje Šilainiuose planuojama statyti mokyklą. 2003 m. sprendimu patvirtintame bendrajame plane nurodyta visuomeninės paskirties teritorija negali būti kliūtimi atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į žemę.

Atsiliepimas

Atsakovo Kauno m. savivaldybės atstovė su pareiškėjų patikslintu skundu nesutinka. Ji paaiškino, kad pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., nuosavybės teisės piliečiams gali būti atkuriamos natūra. Pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į dalį žemės, o ginčo teritorija yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, nes tiek 1995 metų detaliajame plane, tiek ir bendrajame plane, ši teritorija yra pažymėta kaip visuomeninės paskirties- švietimo įstaigos statybai. Ginčijamu 2008 m. savivaldybės tarybos sprendimu buvo nuspręsta Šilainių rajone statyti ikimokyklinę įstaigą. Nors pareiškėjai teigia, kad nauja statyba yra nepagrįsta, tačiau šio sprendimo aiškinamajame rašte yra pateikiami detalūs skaičiavimai, nurodoma, kad bendras mokinių skaičius Kauno mieste sumažėjo, tačiau šiame rajone visos mokymosi įstaigos yra perpildytos, į mokyklas nepatenka visi norintys, dalis mokinių mokosi antra pamaina. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas šis strateginio pobūdžio sprendimas ir sudaryta darbo grupė šiam klausimui spręsti. Komisijos paskutiniame posėdyje buvo nustatyta, kad teritoriją sudaro 19000 kv.m. Šioje teritorijoje pagal šiandienines higienos normas gali būti statoma tik ikimokyklinio ugdymo įstaiga, nes pagrindinei mokyklai vietos neužtenka. Ši žemė atitinka visus įstatymuose numatytus žemės išpirkimo kriterijus. Mano, kad 1995 metais patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teisėtas ir atitinka įstatymų nuostatas.

Trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje atstovė skundą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad padėtį įvertinti vienareikšmiškai yra sunku. Pažymėjo, kad mokyklų tinklo pertvarka nėra tinkamai vykdoma. Yra ir kitų priežasčių, kodėl nesureguliuotas mokinių skaičius Šilainių mokyklose. Jos į bylą pateiktame rašte nurodyta, kad Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje išnagrinėjęs pretendentų į buvusio Linkuvos rėžinio kaimo ribose esančios žemės grąžinimą pareiškimą, siūlė Kauno miesto savivaldybei ir Kauno apskrities viršininko administracijai iš naujo įvertinti detalųjį planą bei visuomenės poreikio buvimą ir konkrečiai patvirtinti savo apsisprendimą dėl mokyklos statybos.

Posėdyje dalyvavę tretieji asmenys V. Š. , E. S. , Al.R., V. R. , R. B. , V. Z. , M. Š. , L. B. , J. G. pritarė pareiškėjų skundui ir prašė jį tenkinti.

Neatvykusiems į teismo posėdį tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie posėdžio vietą, laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka ( ABTĮ 73 str. 3d., b.l. 78-80, 86-87, t.2).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ( 1997-07-01 įst. Nr. VIII-359, Žin., 1997, Nr. 65-1558) (toliau –Įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin. 1997, Nr. 90-2256) (toliau –Tvarka) bei kitais teisės aktais.

Nei iki 1997 m. liepos 9 d. galiojęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (Žin., 1991, Nr. 21-545) nei iki 2001 m. balandžio 4 d. galiojusi Įstatymo 5 straipsnio redakcija nenumatė galimybės atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra miestų teritorijose. Tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2001 m. balandžio 2 d. nutarime (Žin., 2001, Nr. 29-938) konstatavus, kad Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, priimtos minėto įstatymo pataisos, numatančios galimybę ir miestuose susigrąžinti žemę natūra. Lietuvos Respublikos Seimui 2002 m. balandžio 2 d. priėmus Įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei - 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 1475 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" pakeitimo", nuosavybės teisių atkūrimas miestuose prasidėjo jau pagal naujas iš esmės pakeistas įstatymo nuostatas.

Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatyta) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio Įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kokiais atvejais asmenims, turintiems teisę pagal šį įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės į grąžinamą žemę natūra neatkuriamos, o ši žemė yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama Įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais.

Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymą nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta žemės sklypų, numatomų naudoti svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai.

Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ai teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar ners patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263-2003, Administracinių teismų praktika 4, 278 pusl.). Detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta). Teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta Įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-276-2004, Administracinių teismų praktika 5, 151 pusl.).

Kauno miesto valdyba 1995-12-19 sprendimo Nr. 621 „Dėl detalaus suplanavimo projektų tvirtinimo“ 1.2 p. patvirtino Šilainių 3-iojo mikrorajono pietinės dalies detalaus suplanavimo projektą ( b.l. 139, 141, 184, t. 1), kuriame yra nekomercinių ir valstybinių įstaigų teritorija, galimos įstaigos (šiuo atveju mokykla) (Im) bei sportinės paskirties teritorijos (aikštynai, stadionai) (Los). Šį detalaus suplanavimo projektą Kauno miesto savivaldybė laiko detaliuoju planu, kuriame ginčo teritorijoje numatyta visuomeninės paskirties statinių ( mokyklos) bei sportinės paskirties statinių (aikštynų, stadionų). Žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu- įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu ( Įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.). 1995-12-19 detalaus suplanavimo projektas negali būti pripažįstamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Duomenų apie jo rengimo dokumentus, išskyrus pažymą ( b.l. 17-18, t.2) ir tvirtinimo tvarką nėra. Minėto sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinieji nuostatai. Šių nuostatų 5 punkte pateiktame teritorinio planavimo dokumentų baigtiniame sąraše nėra nurodyta detalaus suplanavimo projektų. Detaliojo plano sąvoka ir šio plano tvirtino tvarka įtvirtinta 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme Nr. I-1120 (įsigal. nuo 1996-01-01) bei šio įstatymo pagrindu priimtuose poįstatyminiuose aktuose. Toks projektas gali būti naudojamas kaip informacija, tačiau tai nėra teisės aktuose numatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis konstatuojamas žemės teisinis statusas Įstatymo 5, 12 ir 13 straipsnių taikymo prasme. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina pareiškėjų nurodomą aplinkybę ( b.l. 86-109, 155-176, t.1), kad intensyvus susirašinėjimas su Kauno miesto savivaldybe vyko nuo 2006 metų; dar 2006-06-09 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius siūlė Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriui parengti Linkuvos rėžiniame kaime esančių laisvų (neužstatytų) žemės sklypų detaliuosius planus (arba nustatyti pagrįstus terminus detaliesiems planams parengti), jeigu tokie laisvi žemės sklypai priskirti prie valstybės išperkamos žemės ( b.l. 109, t.1). Nuo 2006 metų iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio (pareiškėjų kreipimosi į teismą), t.y. per aiškiai protingą ir pagrįstą terminą, Kauno miesto savivaldybė ne tik kad nerengė detalaus plano, bet ir nesiėmė jokių veiksmų tokiam planui parengti. Net ir nesant detaliojo plano, atitinkamas žemės sklypas gali būti priskiriamas valstybės išperkamam tuo atveju, jeigu yra išreikštas aiškus ir konkretus visuomenės poreikis. Nagrinėjamu atveju kyla daug pagrįstų abejonių dėl ginčo sklypo reikalingumo būsimos mokyklos statybai. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įrodymų byloje pakanka tada, kai jų visuma leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad tam tikras faktas buvo, nei kad jo nebuvo. 2005-03-03 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-125 patvirtintame Kauno miesto Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrajame plane konstatuojama, kad mokinių skaičius Kauno miesto vidurinėse mokyklose pastoviai mažėja, mokyklų kiekis yra pakankamas, daugėja mokyklų, kuriuose yra per mažas mokinių skaičius bei kaip privalumas nurodomas pakankamas mokyklų kiekis, o pateiktoje ištraukoje iš Kauno miesto strateginio plano 2005-2012 metams išplėstinio priemonių plano jokios naujos mokyklos Šilainių 3-iajame mikrorajone statyti nenumatyta ( b.l. 75-85, t.1). Mokinių skaičiaus mažėjimą patvirtina ir Kauno m. savivaldybės interneto tinklalapyje skelbiami duomenys (www.kaunas.lt) ( b.l. 119, t. 2). Kauno m. savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir ugdymo skyriaus 2008-07-o4 aiškinamojo rašto ( b.l. 182-183) teiginys, kad lyginant su šiandiena mokinių skaičius Šilainių mokyklose gali padidėti 1000 vaikų laiko atžvilgiu nekonkretizuotas ir įrodymais (analize) nepagrįstas. 2008-07-26 Kauno miesto savivaldybės administracijos rašte Nr.R15-333(k1050), adresuotame pareiškėjams, teigiama, kad Šilainių seniūnijoje yra išsaugoti 4 valstybinės žemės sklypai mokslo mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos pastatų bei statinių statybai (b.l. 73, t. 1). Teismo posėdyje savivaldybės atstovė, remdamasi Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-18 įsakymu Nr. A-4214 sudarytos darbo grupės pagrindinės mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos Šilainiuose statybos dokumentų rengimo klausimams posėdžio protokolais ( b.l. 129, t. 2) teigė, kad ginčo žemės sklypas pagal šiandienines higienos normas yra per mažas pagrindinei mokyklai ir gali būti statoma tik ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Tačiau objektyvių duomenų apie ikimokyklinio ugdymo įstaigos statybos ginčo sklype statybos realumą nėra. Ši teritorija neužstatyta (laisva) ( b.l.90, t.2). Visa tai rodo, kad jokio visuomenės poreikio ginčo teritorijai nebuvo ir nėra. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju privatus interesas neproporcingai nukentėtų. Visuomenės poreikis objektyviai gali būti patenkinamas ir be ginčo žemės sklypo. Todėl patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pateikti Kauno miesto žemėtvarkos skyriui kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusiame Linkuvos kaime, dabar Kauno mieste, Šilainiuose, įtraukiant sklypą, esantį tarp Baltų prospekto, Sambų, Narduvių ir Mosėdžio gatvių, bei parengti šio laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą ir jį patvirtinti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tenkintinas. Sutinkamai su Tvarkos 106 p nuostatomis, laikytina, kad 2 mėnesių terminas yra pakankamas bendradarbiaujant Kauno apskrities viršininko administracijai, jos Kauno m. žemėtvarkos skyriui bei Kauno miesto savivaldybės administracijai parengti ir patvirtinti ginčo teritorijos planą.

Kolegijos nuomone, pareiškėjų reikalavimas panaikinti 2008-07-17 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-364 „Dėl pagrindinės mokyklos ir ikimokyklinės ugdymo įstaigos Šilainiuose statybos“ nėra pagrįstas ir todėl atmestinas. Šiame sprendime nėra jokių duomenų apie tai, kad statybos bus vykdomos ginčo sklype, todėl toks sprendimas pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia ir negali būti laikomas kliūtimi atkuriant nuosavybę. Bylos medžiaga nustatyta, kad Šilainių seniūnijoje yra išsaugoti 4 valstybinės žemės sklypai mokslo, sporto ir sveikatos statinių statybai, o tai pat tai, kad ginčo sklypas pagrindinei mokyklai jau nėra tinkamas, o ikimokyklinės ugdymo įstaigos statybos konkretus poreikis neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 ir 2 p. kolegija

nusprendžia:

Patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pateikti Kauno miesto žemėtvarkos skyriui kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusiame Linkuvos rėžiniame kaime, Lapių valsčiuje, dabar Kauno mieste, Šilainiuose, įtraukiant sklypą, esantį tarp Baltų prospekto, Sambų, Narduvių ir Mosėdžio gatvių, bei parengti šio laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą ir jį patvirtinti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Reikalavimą dėl 2008-07-17 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-364 panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Albina RimdeikaitėGintaras ČekanauskasAsta Urbonienė