Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-550-818/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-06
Bylos Nr.
1-550-818/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52773-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
J. V.
Nukentėjusysis
M. B.
Advokatai
Silva Mardosaitė, Stasys Sanda
Kategorijos
  • 2.3.6.4.4Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-550-818/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52773-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.4.; (S) 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.1.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Gretai Sankūnei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Betingiui,kaltinamajam J. V.,kaltinamojo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,nukentėjusiajai M. B.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Stasiui Sandai,vertėjaujant Elgei Smailienei, Erikai Vancevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1) 1996-09-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 str. 3 d. - laisvės atėmimu 3 m., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2) 2011-01-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal 2000 m. LR BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 6 mėn., 3) 2011-05-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 m., vad. BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011-01-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn., 4) 2013-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 m.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2015-09-17, 12.00 val., iki 2015-09-21, 14.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro balkone esančio džiovyklos angą išstūmė plastikinio balkono durų stiklo apatinę dalį ir tokiu būdu įsibrovęs į patalpą - butą, pagrobė M. B. priklausantį turtą: sidabrini žiedą su onikso akmeniu, 150 Eur vertės, sidabrinį žiedą, apie 5 gramų svorio, 20 Eur vertės, sidabrinius auskarus, 200 Eur vertės, sidabrinę sagę, 180 Eur vertės, moteriškų kvepalų "Nina Ricci" buteliuką, 50 Eur vertės, 1 litro talpos degtinės butelį “Kashasa“, 30 Eur vertės, 4 vyno butelius, bendros 60 Eur vertės, po ko, pasišalino iš buto, ir tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, M. B. priklausantį, 690 Eur vertės turtą.

Kaltinamasis J. V. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nesupranta, kodėl yra kaltinamas dėl iš buto daiktų vagystės (duomenys neskelbtini) gatvėje, niekaip nėra susijęs su tuo. Kaltinamajame akte nurodytame bute jis nebuvo, jokių daiktų, įskaitant ir alkoholinių gėrimų butelius, jis nelietė, jokių daiktų – kvepalų, žiedų, jis nevogė. Jis neatmeta prielaidos, jog minėti alkoholinių gėrimų buteliai, bute galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis, nors ant jų užfiksuoti jo biologiniai duomenys. Su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusioji M. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso jos mamai ir nuo šio buto raktus turi tik mama, ji bei sesė, kuri šiuo metu gyvena užsienyje ir tuo metu buvo atvykusi trumpam aplankyti giminaičių. Nurodė, kad su visais aukščiau minėtais asmenimis kelioms dienoms buvo išvykusios į sodą, o 2015-09-21 po pietų grįžę namo bei atidarę buto duris pamatė, kad bute kažkas buvo. Po bute buvo išmėtyti daiktai, ant stalo svetainėje stovėjo buteliai, kurie buvo pradėti per kažkokią šventę gerti ir nebaigti, suprato, kad butas yra apvogtas. Minėti alkoholinių gėrimų buteliai buvo laikomi virtuvėje, spintelėje, o įėjusi pamatė, kad buteliai stovi ant stalo. Taip pat, pamatė, kad balkono durys yra išlaužtos, nėjo į balkoną, ten yra patekimas iš balkono į džiovyklą. Tarp aukštų lipant yra balkono durys, jų durys būtent neužrakintos, iš džiovyklos į jų balkoną praėjimas užvirintas šiferiu ar metalo lakštu, kuris buvo išlaužtas, išlaužtos durys, per ten ir išėjo. Balkono durys plastikinės, viršus stiklas, jis nepajudintas, o plastikas turbūt lengvai išsiima, buvo išspirta apatinė dalis. Tada buvo iškviesta policija, kurie apžiūrėjo butą. Buvo drabužiai išmesti iš spintų, jos papuošalų dėžutė išvartyta. Dingo papuošalai, t.y. žiedas, auskarai, mamos sagė, šie dirbiniai visi juvelyro, kvepalai. Kitame kambaryje ant stalo buvo papuošalų dėžutė. Dingo taip pat alkoholio nauji buteliai, keletą butelių vyno, degtinės butelis, 4-5 buteliai. Mamai iš Brazilijos sesers vyras atvežė butelį degtinės. Už balkono durų remontą ji sumokėjo 100 Eur, nes kvietė meistrą. Su kaimynais bendrauja, santykiai su jais geri. Papildomai atsakant į teismo klausimą, M. B. paaiškino, kad jiems grįžus buto durų spynos sugadintos nebuvo. Šeimoje nėra įpročio gerti alkoholį tiesiai iš butelio. Jų butas randasi ketvirtame aukšte, į butą labai paprasta patekti per balkoną, į kurį galima pereiti iš džiovyklos, net nėra sunkų išstumti balkoną skiriantį lakštą.

Specialistas D. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dėl vagystės iš buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis buvo iškviestas ištirti, ar bute nėra išlikę duomenų dėl padarytos nusikalstamos veikos. Bute ant stalo buvo rasti du alkoholinių gėrimų buteliai, nuo butelių kaklelių buvo nuimti galimi biologiniai seilių pėdsakai. Atliekant šį veiksmą buvo laikomasi visų būtinų reikalavimų, atliekamas veiksmas su pirštinėmis, specialios kolbos tepinėliai imti, steriliai užpakuotos, vienkartinės. Iš bute esamų duomenų, pasak D. K., į buto patalpas buvo patekta pro bendro naudojimo džiovyklą. Buvo padarytos nuotraukos, kurios yra pridėtos prie bylos. Atsakant į proceso dalyvių klausimus, specialistas pabrėžė, jog esant byloje duomenimis, kad asmens DNR tipo sutapimas yra šimtaprocentinis, tai biologinių seilių mėginiai negali priklausyti kitiems asmenims.

Liudytoja R. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji yra buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. Butas randasi ketvirtame aukšte, nuo buto raktus turi tik ji bei dukra. Raktus pametusi nebuvo. Nurodė, kad kelioms dienoms buvo išvykusi į sodą bei grįžusi namo, atidariusi buto įėjimo duris bei įėjusi į vidų pamatė, kad butas yra apvogtas, buvo išlaužtos balkono durys. Buvo išspirta apatinė balkono durų dalis. Bute daiktai buvo išmėtyti, svetainėje ant stalo stovėjo keli alkoholių gėrimų buteliai, apžiūrėjus atidžiau suprato, kad dingo dukters juvelyriniai papuošalai, tai vienetiniai darbai, auskarai, sidabras šiek tiek paauksuoti auskarai, žiedai dukters. Buvo dirbinys su akmeniuku, matomai oniksas. Dingo vynas, butelis degtinės iš Brazilijos, taip pat kvepalai. Kituose kambariuose betvarkė. R. B. teigimu, jos daiktai nebuvo pavogti, tik sugadintos balkono durys, kurių remontas kainavo 100 Eur, remontavo meistras be apskaitos dokumentų.

2015-09-21 M. B. protokolu - pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad nuo 2015-09-17, 12.00 val., iki 2015-09-21, 14.30 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patekus į balkoną pro džiovyklos avarinę angą ir išstūmus plastikinio lango apatinę dalį patekta į butą. Pavogti sidabriniai žiedai su opalo akmeniu, 5 gramų, sidabrinis žiedas, moteriški kvepalai „Nina Ricci“, alkoholiniai gėrimai. Žala 410 eurų (tomas 1, b. l. 1-2).

2015-09-21 įvykio vietos – adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atlikus įvykio vietos - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūrą, buvo paimti: 1) nuo kambaryje Nr. 1 ant stalo stovėjusių vyno butelių „Cinzano“ ir „Saint John“ kaklelių paimtos 2 nuoplovos su galimais biologiniais (seilių) pėdsakais; 2) 4 daktiloplokštelės su rankų pėdsakais (Nr. 1 nuo balkono durų plastikinės plokštės, Nr. 2, 3, 4 nuo balkono durų vidinės pusės stiklo) (tomas 1, b. l. 23-31).

2015-11-05 pavydžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, kurio metu buvo paimti nukentėjusiosios M. B. pirštų antspaudų lyginamieji pavyzdžiai (tomas 1, b. l. 32).

2016-08-01 pavydžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, kurio metu buvo paimti įtariamojo J. V. pirštų antspaudų lyginamieji pavyzdžiai (tomas 1, b. l. 41).

2015-11-19 specialisto išvada Nr. 140-(668)-IS1-329, kurioje nurodyta, kad penki rankų pėdsakai, rasti 2015-09-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nukopijuoti ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokštelių Nr. 2, 3, 4 tinkami asmeniui identifikuoti. Penki rankų pėdsakai yra palikti ne M. B. rankomis (tomas 1, b. l. 36-37).

2016-09-08 specialisto išvada Nr. 140-(3763)-IS1-4720, kurioje nurodyta, kad penki rankų pėdsakai (2015-11-19 spec. išvada Nr. 140-(668)-IS1-329) yra palikti ne J. V. rankomis (tomas 1, b. l. 46).

2016-02-08 specialisto išvada Nr. 140-(653)-IS1-730, kurioje nurodyta, kad ant pateiktų tirti dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2015-09-21 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasta vieno vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (tomas 1, b. l. 54-55).

2016-02-08 Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro raštu Nr. 140-S2-146(831), kuriame nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2015-09-21 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys: J. V., gim. 1973-11-26 (tomas 1, b. l. 56).

2016-08-01 pavydžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, kurio metu buvo paimti įtariamojo J. V. seilių pavyzdžiai (tomas 1, b. l. 57).

2016-09-14 specialisto išvada Nr. 140-(3766)-IS1-4865, kurioje nurodyta, kad vyrio biologinių pėdsakų, rastų ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2015-09-21 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (LP KTC 2016-02-08 specialisto išvada Nr. 140-(653)-IS1-730), genotipas sutampa su J. V., genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų J. V. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnis nei 0,0000000000000001% (tomas 1, b. l. 61-62).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad J. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2015-09-17, 12.00 val., iki 2015-09-21, 14.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro balkone esančio džiovyklos angą išstūmė plastikinio balkono durų stiklo apatinę dalį ir tokiu būdu įsibrovęs į patalpą - butą, pagrobė M. B. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajai turtinę 850 eurų žalą.

Baudžiamojo kodekso 178 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vagystę. Pagal šio straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Taigi „įsibrovimo“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią. Saugoma teritorija - tai apibrėžtas žemės ar vandens plotas. Ir saugykla, ir saugoma teritorija – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan.).

Kaltinamasis J. V. neprisipažino kaltu dėl vagystės įsibrovus į patalpą. Apklausiamas teisme jis nurodė, kad iš bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo, jokių daiktų iš buto nevogė bei jokių alkoholinių gėrimų iš butelių bute negėrė, jis negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis apvogtame bute buvo rasti du alkoholinių gėrimų buteliai, ant kurių atlikus tyrimą buvo aptikti jo biologiniai duomenis (seilių pėdsakai). Nors kaltinamasis neigė įsibrovęs į patalpą ir pavogęs svetimą turtą, byloje surinkti įrodymai (apžiūros protokolai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, liudytojos bei specialisto paaiškinimai, specialisto išvados duomenis) paneigia šią kaltinamojo versiją. Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. paaiškino, kad nuo jos buto raktus turėjo tik jį bei jos dukrą, raktai nuo buto nebuvo pamesti. Kelioms dienoms išvykus į užmiestį bei grįžus namo, užėjus į butą pamatė išmėtytus daiktus, o balkono durų apatinė dalis buvo išstumtą, iš buto dingo įvairus daiktai – juvelyriniai dirbiniai, alkoholinių gėrimų buteliai, kvepalai. Buto kambaryje ant stalo stovėjo du alkoholinių gėrimų buteliai, minėti buteliai buvo saugojami virtuvėje, spintelėje. Nukentėjusioji M. B. parodė, kad prieš išvažiuojant butą paliko tvarkingą, o po kelių dienų grįžus pamatė, kad butas yra apvogtas, nes po visą butą buvo išmėtyti daiktai, drabužiai iš spintų, išvarstytos spintos, dingo jai priklausantieji daiktai – juvelyriniai dirbiniai (žiedas, auskarai, mamos sagė, jie visi juvelyro dirbiniai, kvepalai, kelį buteliai alkoholinių gėrimų). Balkono durys buvo sugadintos, nes durų apatinė dalis iš plastiko buvo išspirta, balkonas jungiasi su bendro naudojimo džiovyklą. Specialistas D. K. paaiškino, kad apvogtame bute jis atliko veiksmus dėl biologinių duomenų fiksavimo bei jų paėmimo nuo ant stalo buvusių alkoholinių gėrimų butelių, buvo paimti seilių pavyzdžiai, tyrimo pavyzdžiai buvo paimti laikantis būtinų sterilumo reikalavimų. Teismas liudytojos parodymus vertina kaip objektyvius, nes nenustatyta, jog R. B. bei specialistas D. K. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su J. V., pats kaltinamasis tokių aplinkybių taip pat nenurodė.

Pagal BPK išvadas teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011).

Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje įvykio vietoje paimti objektai ( nuo kambaryje Nr. 1 ant stalo stovėjusių vyno butelių „Cinzano“ ir „Saint John“ kaklelių paimtos 2 nuoplovos su galimais biologiniais (seilių) pėdsakais). Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti žmogaus biologinius pėdsakus, tinkamus asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Iš 2016-02-08 Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro rašto Nr. 140-S2-146(831), matyti, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2015-09-21 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys: J. V., gim. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 56). 2016-09-14 specialisto išvadoje Nr. 140-(3766)-IS1-4865, konstatuota, kad genotipas sutampa su J. V., genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų J. V. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnis nei 0,0000000000000001% (tomas 1, b. l. 61-62).

Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad tyrimo metu paimtos nuo alkoholinių gėrimų kaklelių nuoplovos rastas J. V. DNR genotipas konstatuoja, jog tai patvirtina, kad jis (J. V.) kontaktavo su bute esančiais daiktais – vyno buteliais „Cinzano“ ir „Saint John, kurie buvo aptikti 2015-09-21 bute. Teismas

kritiškai vertina kaltinamojo teiginį, jog J. V. biologiniai duomenis (seilių pavyzdžiai) aptikti bute ant butelių galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis, pvz. kaltinamojo alkoholinių gėrimų butelius, iš kurių J. V. dar ankščiau vartojo alkoholį, su ant butelių išlikusiais pėdsakais, į butą galėjo įneši kitas asmuo. Tačiau kaip seka iš liudytojos R. B. bei nukentėjusiosios parodymų, bute alkoholinius gėrimus buvo įprasta laikyti virtuvėje spintelėje, M. B. šeimoje nėra įprasta, kad alkoholis būtų gėriams tiesiai iš butelių, nenaudojant taurės. Kai tuo tarpu, grįžus į namus, ant svetainės esančio stalo buvo rasti du alkoholinių gėrimų buteliai, taurių ant stalo nebuvo, į butą išskyrus šeimos narius, niekas negalėjo patekti, o prieš išvykstant į užmiesti alkoholis nebuvo vartojamas. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje paneigta objektyviais įrodymais kaltinamojo versija dėl to, kad J. V. biologinis pėdsakas galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis. Specialistas D. K. teismo posėdyje pažymėjo, jog asmens biologiniai seilių mėginiai negali priklausyti kitam asmeniui(-ims). Tokie daiktai, kaip alkoholinių gėrimų buteliai negalėjo be buto šeimininkės žinios atsirasti ant stalo, be to, nebūna du asmenys su identišku genotipu. Nukentėjusioji M. B. patvirtino, kad kaltinamąjį jį nepažįsta, pastarasis bute svečiuose nėra buvęs. Taigi J. V. biologinio pėdsako (seilių pavydžiai) radimas svetimoje valdoje, šiuo atveju nusikaltimo vietoje, sudaro pakankamą pagrindą manyti apie asmens dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Išdėstytas aplinkybes dar labiau sustiprina J. V. charakterizuojanti medžiaga, pastarojo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai iš kurių matyti, kad analogiškos veikos buvo daromos jo sistemingai (t. 2, b. l. 8-17).

Bausmės skyrimas

J. V. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teisiamas 5 kartą. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. J. V. vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). J. V. daug kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 22-48), Psichiatrinis gydymas, įskaita negydytas (T. II, b. l. 58, 60). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita neįrašytas (T. II, b. l. 59). Byloje nustatytų kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančių aplinkybių visuma rodo jo polinkį į nusikalstamą elgesį. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia ir į tai, kad J. V. nusikalstamą veiką nuosavybei padarė ne kartą būdamas teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tinkamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo bausmės vidurkio, ir vadovaudamasis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra J. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytą žala neatlyginta, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu nesiekiančią įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio, kuri artimesnė jos minimumui.

Įtariamajam J. V. 2016-06-20, 2016-08-01 nutarimais paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (tomas 1, b. l. 95-96, 114), 2016-08-01 nutarimu paskirta kardomoji priemonė - dokumento paėmimas (tomas 1, b. l. 116), 2016-11-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirtas kardomoji priemonė - suėmimas 1 mėnesiui, nuo 2016-11-13 (tomas 1, b. l. 137-139), 2016-12-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi 1 mėnesiui pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas, nuo 2016-12-13 (tomas 1, b. l. 144-146, 147). 2017-01-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo M. Gvozdovičiaus nutartimi kaltinamajam J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017-01-13 d. Laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Nukentėjusioji M. B. pareiškė 850 € civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos – sidabrinio žiedo su onikso asmeniu (150 eurų vertės), sidabrinio žiedo, apie 5 gramų svorio (20 eurų vertės), sidabrinių auskarų (200 eurų vertės), sidabrinę sagę (180 eurų vertės), moteriškų kvepalų „Nina Ricci“ buteliuką (50 eurų vertės), 1 litro talpos degtinės butelį „Kashasa“ (30 eurų vertės), 4 vyno butelius (bendros 60 eurų vertės), sulaužytų balkono durų remontas (100 eurų vertės) – atlyginimo tenkintinas visiškai, nes šioje baudžiamojoje byloje įrodyta, jog nusikalstama veika pagal 178 straipsnio 2 dalį buvo padaryta kaltinamojo J. V. veiksmais.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Vokas, kuriame įtariamojo J. V. lyginamasis pavyzdys ir vokas su dviem tamponais, 2016-11-16 nutarimu perduotas saugojimui į Vilniaus AVPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (tomas 1, b. l. 63, 64).

2. Vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su užfiksuotomis įvykio vietos bokštų (celių) išklotinėmis, Paketas Nr. 1.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 2 p., 304 – 305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 2 (dviem) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, kurį J. V. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2016-07-31 10.25 val. iki 2016-08-01 13.59 val. (dvi dienos) ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį J. V. išbuvo suėmime nuo 2016-11-24 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir šia dalimi sumažinti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą - palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios M. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. V. nukentėjusiosios M. B. naudai priteisti 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti M. B. iš J. V. 60 (šešiasdešimt) eurų atstovavimo išlaidas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Vokas, kuriame įtariamojo J. V. lyginamasis pavyzdys ir vokas su dviem tamponais, 2016-11-16 nutarimu perduotas saugojimui į Vilniaus AVPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (tomas 1, b. l. 63, 64), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius