Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-164-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
1-164-1060/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-164-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67504-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.1; 1.1.7.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 11 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2017 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 4 dalį - 20 MGL bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmeniui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2017 m. gruodžio 26 d., apie 22 val., būdamas neblaivus, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio konflikto metu mėtė daiktus, maisto produktus, tyčia abejomis rankomis stipriai sugriebė nukentėjusiajai V. M. už kaklo - ją smaugė, stumdė, po to kambaryje V. M. ištempė iš lovos į virtuvę, ją tąsė po virtuvę, stumdė, nuo vieno iš smūgių V. M. griūdama trenkėsi į virtuvės duris ir griūdama atsitrenkė į durų stiklą, jai atsirėmus ranka stiklas dužo ir taip V. M. sužalojo ranką, tokiu būdu nukentėjusiajai V. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje dešiniame dilbyje bei paviršine pjautine žaizda kairėje alkūnėje.

Šiais veiksmais D. B. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. B. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad su V. M. artimai bendrauja apie 1,5 metų, tačiau kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Pas V. M. atvažiuoja į savaitę vieną ar du kartus. 2017 m. gruodžio 24 d. nuvyko pas V. M. į jos nuomojamą butą, esantį, (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 26 d. su V. M. pas jos seserį nuvažiavo švęsti Šv. Kalėdų, kur jis vartojo alkoholinius gėrimus. Tą patį vakarą su V. M. grįžo į Prienus. Grįžus į V. M. namus, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo konfliktas, kurio smulkmenų nepamena. Pamena, kad norėjo išeiti iš namų, bet jo V. M. neišleido, dėl to tarpusavyje pykosi. Kas vyko toliau dėl girtumo visų smulkmenų gerai nepamena. Sutinka, kad įvykusio konflikto metu jis V. M. stumdė, ją tąsė. Įvykusio konflikto metu jis galėjo virtuvėje mėtyti daiktus, maisto produktus, prišlapinti į lovą, tačiau šio momento nepamena. Žinodamas savo būdą jis galėjo V. M. virtuvėje stumdyti, suimti rankomis ją už kaklo ir ją bandyti smaugti. Pamena, kad stumdant V. M., ši griuvo ir griūdama trenkėsi į virtuvės duris, ranka atsirėmė į durų stiklą, dėl ko jis dužo, o V. M. susižalojo ranką. Būdamas neblaivus ir įsiutęs galėjo V. M. atžvilgiu pasakyti ją įžeidžiančių ir necenzūrinių žodžių, tačiau, kad V. M. atžvilgiu būtų sakęs grasinančius žodžius, nepamena. Kitą dieną, t.y. 2017 m. gruodžio 27 d. ryte policijos pareigūnai jį sulaikė. Tai pirmas kartas, kai jis prieš V. M. panaudojo fizinį smurtą, jeigu jis būtų buvęs blaivus, konflikto nebūtų įvykę. Dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai gailisi (b.l. 89-90, 91; 96-97,98).

Nukentėjusioji V. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 24 d. pas ją į svečius atvažiavo draugas D. B., su kuriuo bendro ūkio neveda. 2017 m. gruodžio 26 d. abu buvo išvykę į svečius pas jos seserį švęsti Šv. Kalėdų, į Prienus grįžo apie 21-22 val. Parėjus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), D. B. norėjo važiuoti į Kauną, tačiau ji neleido. D. B. norėjo dar gerti alaus, tačiau ji neleido, todėl jis supyko ir ją pradėjo stumdyti po virtuvę. Pavykus nuraminti jį paguldė į lovą, gulint pajuto, kad jis prišlapino į lovą, tai pasakius D. B., jis supykęs ją ištempė iš lovos į virtuvę, ji visada juto fizinį skausmą. Po to apsirengęs vadindamas necenzūriniais žodžiais pradėjo ją “tąsyti" po virtuvę, stumdyti, po vieno iš smūgių ji trenkėsi į virtuvės duris ir griūdama atsitrenkė į durų stiklą, atsirėmė ranka, išdužus stiklui susipjaustė ranką. Stumdydamas grasino pakasti, įmesti į rūsį. Paskambinus bendruoju pagalbos telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Tai pirmas kartas, kad D. B. prieš ją naudojo fizinį smurtą, dėl patirtų sužalojimų buvo nuvykusi pas teismo med. ekspertus. Dėl išdaužto durų lango stiklo ji pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 20-21,22; 23-24, 25).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

2017 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-16);

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad V. M. kraujosruva odoje ir poodyje dešiniame dilbyje padaryta veikiant kietu buku, riboto paviršiaus, žalojančiu daiktu bei paviršinė pjautinė žaizda kairėje alkūnėje padaryta veikiant aštriu arba aštriabriauniu žalojančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių, mažai tikėtina (b.l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. B. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, 2017 m. gruodžio 26 d. apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu V. M. stumdė, ją tąsė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. M. kraujosruva odoje ir poodyje dešiniame dilbyje padaryta veikiant kietu buku, riboto paviršiaus, žalojančiu daiktu bei paviršinė pjautinė žaizda kairėje alkūnėje padaryta veikiant aštriu arba aštriabriauniu žalojančiu daiktu.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad D. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, įpareigojimais (b.l. 106-108). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštarauja (b.l. 111).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius D. B. – kaltinamasis teistas (b.l. 38), vieną kartą baustas administracine tvarka (b.l. 76-77), kaltinamojo nurodymu psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b.l. 89), dirba (b.l. 78). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, bei įpareigojimą per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas D. B. kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 27 d. 8.30 val. iki 2017 m. gruodžio 28 d. 11.45 val. (BK 65-66 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi ir 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinama su Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, visiškai pridedant prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtą 20 MGL baudą.

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 104-105) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui ir per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. skirti galutinę bausmę – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui ir per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 27 d. 8.30 val. iki 2017 m. gruodžio 28 d. 11.45 val. (dvi paros), vieną parą laikino sulaikymo prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi ir 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinti šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę su Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta 20 MGL bausme, visiškai pridedant prie šio baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui ir per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtą 20 MGL (753,20 Eur) baudą.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajai D. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajai D. B. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

D. B. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė