Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Šukiui, Inesai Gulbinienei, kaltinamajam M. L., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą MB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d. ir 233 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2015-06-11 apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), prie vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinių įėjimo į lopšelį-darželį vartelių grumtynių metu tyčia keturis kartus dešinės rankos kumščiu sudavė R. K. į kairės veido pusės skruostą arčiau nosies, padarė nosies kaulų lūžimą, dėl ko R. K. ilgai sirgo, t. y. nesunkiai sutrikdė R. K. sveikatą.

Be to, jis pagal BK 233 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016-01-14 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, nurodė L. L. jos apklausos metu pasakyti tyrėjai, jog ji nematė, kad M. L. sudavė smūgius R. K., už tai pažadėdamas jai atiduoti jos daiktus, kuriuos jis turi (duomenys neskelbtini), tokiu būdu siekė paveikti liudytoją L. L., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

Kaltinamasis M. L. savo kaltę dėl nesunkaus nukentėjusiojo R. K. sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai, o dėl poveikio liudytojui savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015-06-11 jis buvo (duomenys neskelbtini) prie vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“, atvyko ten pasiimti savo vaikų, tačiau, gavęs iš L. L. mamos žinutę, kad L. L. juos pasiims, laukė, kol ji atvyks. Po to pamatė juodą „Audi“ automobilį ir R. K., atėjo L. L. su vaikais, jis (kaltinamasis) taip pat priėjo. Kadangi vaikai turi savo nuomonę, jie nusprendė, kad nori būti su tėčiu ir L. L. tam neprieštaravo, todėl jis su vaikais nuėjo į automobilį. Jiems beeinant R. K. rėkavo, sakė: „ateik čia, velnias“, naudojo „gatvinį“ žargoną, todėl jis, pasodinęs vaikus į automobilį ir pasakęs jiems pabūti, kol jis grįš, nuėjo pašnekėti su R. K.. Jis priėjo prie nukentėjusiojo, kuris stovėjo kairėje. L. L. tuo metu stovėjo dešinėje ant bortelio. Jis paklausė nukentėjusiojo: „kokios problemos, jums keliamos bylos, kad mušate vaikus, vaikai nori su manimi būti“. Jis nerėkavo, atėjo tik gražiai pakalbėti su L. L., ne su R. K., nes jis pašalinis asmuo, tačiau jis minėtus žodžius pasakė jiems abiems, nes jie stovėjo vienas šalia kito. Pokalbis truko neilgai, o po to nei iš šio, nei iš to R. K. jam kumščiu trenkė į dešinės pusės smilkinį. Nuo smūgio jis apsvaigo, jam nukrito akiniai, šis smūgis buvo lemtingas, nes jam nustatytas smegenų sukrėtimas. Jis jautėsi bejėgis, nuo smūgio prarado orientaciją, tačiau ant žemės nenukrito. Vieną po kito jis jautė smūgius kumščiais į veido sritį, jų buvo daug, apie 4 – 6. Nustojus smūgiuoti, jis pradėjo kratyti galvą, nes nieko nematė, o, atsiradus regėjimui, matė, kaip R. K. jau ėjo link automobilio. Viskas truko apie 10 minučių. Jo paties automobilis buvo apie 4 – 5 metrus nuo įvykio vietos. Po to atėjęs vyresnysis sūnus paėmė jo akinius ir pasakė: „tėti, tavo akiniai“. Kaip vaikai atsirado šalia jo, kai jis buvo mušamas, nežino. R. K. nuėjo į savo automobilį, o jis, pasiėmęs vaikus, juos nuvedė iki savo automobilio. Jis buvo sukrėstas nuo smūgių, pats nesmūgiavo, viena akimi nieko nematė, nes jam trūko ašarų liaukos, per nosį bėgo ašaros, važiavo automobiliu pusiau matydamas, nežinojo, ką daryti, jam buvo šokas. Iš karto į medikus nesikreipė, nes bijojo, kad iš jo po šio įvykio nebūtų atimti vaikai. Po to jam buvo nurodyta kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Pas gydytojus jis pradėjo eiti penktadienį, tačiau viskas buvo uždaryta, jis turėjo laukti pirmadienio, kol galėjo kreiptis. Pirmadienį kreipusis, jam buvo nustatytas sumušimas, tačiau lūžio nematė. Tik po dviejų ar trijų savaičių jam išsikvietus greitąją, jį nuvežė į Kauno klinikinę ligoninę ir ten nustatė, kad jam buvo lūžęs nosies kaulas. Po to jis gydėsi, vėl kelis kartus buvo išvežtas į klinikas, nes jam pasidarydavo silpna, jam minėjo, kad buvo smegenų sutrikimas ir reikėjo laiko, kad viskas susitvarkytų. 2016-01-14 jis buvo pas tyrėją apklausoje. Tyrėja jam užsiminė, kad buvo liudytojai, kurie matė įvykį. Jis, žinodamas, kad L. L. dirbo PLC „(duomenys neskelbtini)“, ten nuvažiavo ir jai pasakė: „L., nedaryk kvailysčių, pasakyk, kaip buvo, nes man tyrėja pasakė, kad yra liudytojas, kuris viską matė“. Į namus L. L. gali ateiti bet kada, jis turi filmuotą medžiagą, turi duomenis telefone, kaip ji maždaug praeitų metų spalio mėn. nešė savo daiktus, atėjusi juos visus pasiėmė. Kaip ji teigia, kad nematė, kaip jam buvo suduoti smūgiai, yra išgalvota. Įvykį prie darželio matė daug žmonių. Jis jų nepažįsta, neieškojo, tačiau tuo metu į vaikų darželį jų pasiimti atvažiuoja daug žmonių. Su civiliniu ieškiniu jis nesutinka. Ant R. K. kraujo nematė, nueidamas nuo įvykio vietos šis buvo nusisukęs nugara, jo automobilis buvo toliau nuo įvykio vietos. Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę dėl nesunkaus R. K. sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai, nurodė įvykio metu sudavęs smūgius nukentėjusiajam, jo atsiprašė, pasirašė taikos sutartį ir prašo bylą nutraukti jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Dėl nukentėjusiojo R. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 1 d.)

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2015-06-11 L. L. parašė mamai žinutę, kad pasiima vaikus iš darželio. Jam galimai sakė, kad M. L. buvo parašęs žinutę: „nebandyk pasiimti vaikų“. Be to, jis prieš važiuodamas užvažiavo pas L. L. mamą ir pasakė, kad“ „dabar tai man (R. K.) bus“. Jis su L. L. ir R. Č. apie 17.20 val. buvo prie vaikų darželio. Atvažiavus ir prisiparkavus netoli vartelių, L. L. išlipo ir nuėjo į darželį. Po kelių minučių, jam sėdint automobilyje, atvažiavo M. L. ir sustojęs išlipo iš automobilio, nuėjo link darželio vartelių bei grįžo atgal. Jis buvo susinervinęs, įsėdo atgal į automobilį ir laukė. Kai L. L. išėjo iš darželio, kaltinamasis tai pamatė, pradėjo eiti link vartelių, jie sustoję kalbėjosi. Jis pamatę, kaip vaikai perėjo į M. L. pusę, o L. L. kažką pradėjo aiškintis. Jis, tai yra R. K., priėjo prie L. L. ir paklausė jos, aks nutiko. Jis stovėjo ant bordiūro, o M. L. stovėjo priešais L. L.. M. L. pasakė: „ar tai šitas žąsinas mušė mano vaikus?“. Jis atsakė: „nesupratau, tu pats žąsinas“. Po to M. L. priėjęs jį puolė, dešine ranka sudavė jam pirmą smūgį į veidą. Tuo metu jis padavė savo rankoje laikytą telefoną L. L. ir pradėjo gintis ir gindamasis sudavė smūgius. Kur sudavė kaltinamajam, nežiūrėjo, jie susikibo. Tiek kaltinamasis jam sudavė, tiek jis kaltinamajam. Jis kaltinamąjį pastūmė, o šis nukrito ar atsisėdo ant žemės, po to atsistojo. Po to jie kalbėjosi, aiškinosi apie vaikų nepriežiūrą, nebuvo taip, kad jis keiktųsi ar rėkautų. Jie antrą kartą susikibo, M. L. sudavė jam smūgius, jis pajuto, kaip iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jie dar pasiaiškino ir jis su L. L. nuėjo į automobilį, pasakęs, kad vaikus iš M. L. pasiims vėliau. Konflikto metu vaikai automobilyje nebuvo, jie buvo atokiau su L. L.. Visas konfliktas truko apie 10 min. Po pirmo ir antro susigrūmimo akivaizdžių kaltinamojo sužalojimų, kraujo ar sumušimų, jis nematė, tik po to, kai kaltinamasis nukrito, kažką matė dešinėje jo veido pusėje. Po to, M. L. išvažiavo pirmas, o jie išvažiavo po to. Po šio įvykio jam skaudėjo kaklą, galvą, pykino, bet į medikus jis kreipėsi po savaitės, kadangi jam dėl prieš metus trūkusių raiščių pradėjo vėl šlubuoti koja, kai įvykio metu nuo bordiūro nulipo, taip pat labai svaigo galva, pykino, nenustojo bėgti kraujas. Jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas, medikai nurodė važiuoti į policiją. Praėjus po įvykio apie 10 dienų jis nuvažiavo į policiją, taip pat teismo ekspertai jam nustatė tuos pačius sužalojimus. Ir po įvykio M. L. nepalieka L. L. ramybėje. Civiliniame ieškinyje jis nurodė išlaidas už skrydžius, nes dėl ikiteisminio tyrimo apklausų ir teisminio proceso skrido iš darbo užsienyje į Lietuvą ir atgal, taip pat apie 80 eurų patyrė išlaidų vaistams, tačiau neturi čekių ir neatsimena vaistų pavadinimų, kvitai yra už dyzelinį kurą, kadangi jis apie 3 – 4 kartus iš Kėdainių važinėjo į apklausas Kaune. Taip pat prašo 5000 eurų neturtinės žalos dėl patirto didelio streso, išgyvenimų, nesusipratimų. Be to, tą dieną, kai vyko akistata su M. L., pastarasis nuvyko pas L. L. į darbą. Po to ji paskambinusi pasakojo, kad M. L. buvo atvykęs ir grasino jai, kad ši pakeistų parodymus, neva ji nematė, kaip kaltinamasis sudavė jam smūgį, kad jos daiktus kaltinamasis įvertino 3100 eurų ir juos išvežęs, kur ji jų neras. Kaltinamasis ir anksčiau yra grasinęs L. L., vaikams apie jį sakė „lopas“, „p... (necenzūrinis žodis)“, be to, po to, kai jis vienam iš vaikų neleido pasiimti saldainių, pastarasis kaltinamajam pasakė, kad jis jį mušė, nuo to prasidėjo konfliktas. Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamajam atleidžia, kadangi kaltinamasis jo atsiprašė.

Liudytoja L. L. parodė, kad M. L. yra jos buvęs sutuoktinis, jų santuoka nutraukta 2014-06-23, o R. K. yra jos artimas draugas, su kuriuo kartu gyvena. 2015-06-11 ji su R. K. ir R. Č. vyko iš Kėdainių pasiimti vaikų T. ir E.. Atvyko prie darželio, prieš tai ji savo mamai parašiusi žinutę, kad pasiims vaikus iš darželio, kadangi, kai ji buvo kelias dienas Kėdainiuose, vaikus pasiimdavo jos mama. Ji jokio atsakymo negavo, o M. L. jai parašė, kad ji nedrįstų pasiimti vaikų. Ji nekreipė į tai dėmesio, privažiavo prie darželio ir nuėjo pasiimti vaikų. Po to atėjusi takeliu su vaikais pamatė savo buvusį sutuoktinį, kuris atėjo prie jos, pasiėmė vieną vaiką ant rankų, kitą prisitraukė prie savęs ir pasakė, kad pasiima vaikus. Ji jo klausė, ką tai reiškia, tačiau kaltinamasis praėjo eiti į priekį, o ji jam sekė iš paskos. Vaikams nebuvo leidžiama rinktis, su kuo eiti, tačiau jie sutiko būti su tėčiu, nesipriešino, vieną iš vaikų, kurį kaltinamasis laikė ant rankų, paleidus, jie ėjo drauge su tėvu. R. K. išlipo iš automobilio, priėjo prie vartelių ir paklausė, kas atsitiko, išsakė M. L. priekaištus dėl vaikų, kad jais nesirūpina. M. L. pasakė: „čia šitas žąsinas, ar ne šitas muša mano vaikus“ ir sudavė pro ją pirmą smūgį R. K. į veidą. Kaltinamajam buvo atsakyta, kad niekas vaikų nemuša, prasidėjo žodinis konfliktas. Tada R. K. jai atidavė savo telefoną, pasakė paeiti toliau ir jie susikibo, susistumdė. Ji bandė juos atskirti, tačiau vėliau paėjo prie vaikų. Kas konflikto metu pirmas sudavė smūgius, neprisimena. Vaikai stovėjo prie bordiūro. Kad kaltinamasis ir nukentėjusysis suduotų vienas kitam smūgius, ji nematė, matė, kaip jie stumdėsi, grūmėsi, laikėsi vienas kitam už kaklo. Tuo metu ji stovėjo prie mažo sūnaus, kuris verkė, o didesnysis buvo šalia. Viskas baigėsi labai greitai, M. L. pasiėmė vaikus ir išvažiavo. Po įvykio sužalojimų ant M. L. ji nematė, o R. K. iš nosies bėgo kraujas, ji jam padavė servetėlę, jie abu nuėjo į automobilį ir išvažiavo į Kėdainius. Po to ji bendravo su R. K., iš pradžių jis jautėsi lyg ir nieko, o paskui pradėjo svaigti galva, bėgdavo iš nosies kraujas. Ji su R. K. kartu važiavo pas gydytojus, kur buvo daromas rentgenas. Nors R. K. ligoninėje negulėjo, tačiau jam buvo skirti vaistai nuo skausmo, jam reikėjo ramiai būti, niekur nevaikščioti. Ji kartu su R. K. dirbo Didžiojoje Britanijoje.

Liudytojas R. Č. parodė, kad jis M. L. nepažįsta. Įvykio dieną jis su R. K. ir L. L. atvyko prie darželio, kadangi pastaroji vyko pasiimti vaikų. Jis sėdėjo automobilio gale. Jiems atvykus prie darželio, atvažiavo kaltinamasis, kuris išlipęs iš automobilio vaikščiojo, o po to nuėjo prie ateinančios L. L.. R. K. taip pat nuėjo prie jos. Nors jis ginčo negirdėjo, tačiau girdėjosi, kad abu rėkė. M. L. trenkė R. K. dešine ranka į veidą. Nuo smūgio R. K. nukrito. Po to jis atsistojo ir jie abu tarpusavyje susikibo, pradėjo vienas kitą stumdyti rankomis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti, perkaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Č. parodė, kad 2015-06-11 apie 16.45 val. jis, R. K. ir L. L. iš Kėdainių atvyko į Kauną. Apie 17.20 val. jie buvo prie darželio-lopšelio „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo R. K. automobilyje ant galinės sėdynės. L. L. nuėjo pasiimti savo vaikų. Praėjus 5 min. matė atvažiuojantį tamsiai mėlynos spalvos „Bmw“ automobilį, kuris sustojo 3-4 metrų atstumu nuo R. K. automobilio. Matė, kad atvažiavęs „Bmw“ automobilio vairuotojas akylai stebėjo jų automobilį. Jis kalbėjo telefonu, kai tuo metu R. K. nieko nepasakęs išlipo iš automobilio ir nuėjo prie pagrindinių darželio-lopšelio vartelių, kur stovėjo L. L. su vaikais ir jam nepažįstamas vyras, kaip vėliau buvo nustatyta M. L.. Jie ginčijosi, garsiai rėkė. Matė, kaip M. L. trenkė pirmas R. K. kairės rankos kumščiu vieną kartą į kairės pusės veido sritį arčiau nosies. Jis, nenorėdamas veltis į konfliktą, neišlipo iš automobilio. Matė, kad tarp vyrų vyko grumtynės, stumdymasis, kurių metu jie abu buvo apsikabinę. Viskas įvyko labai greitai, apie 10 min. Nei ant vieno iš vyrų nematė jokių sužalojimų, kraujo (b. l. 51). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patikslino, kad M. L. suduotas smūgis buvo iš dešinės rankos, o ne iš kairės, į kairės akies sritį. Konfliktas vyko kairėje jų automobilio pusėje, apie 6 – 7 metrus nuo automobilio ant kelkraščio, lygiagrečiai kurio stovėjo jų automobilis. Jis sėdėjo kairėje automobilio pusėje, neišlipo, nes nenorėjo sau problemų, tuo metu jis kalbėjo telefonu, naudojosi „Facebook“. Įvykio jis nestebėjo, žaidė telefonu, tik kartas nuo karto pažiūrėjo, kas ten vyko. Viskas vyko apie 10 min. Kai konfliktas baigėsi, kaltinamasis su vaikais išvažiavo, o R. K. tuo pačiu automobiliu išvyko į Kėdainius. Kadangi jis sėdėjo gale, ar R. K. veidas buvo sužalotas, nematė.

2015-07-03 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir schemoje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 5 – 9).

2015-07-03 protokolas – pareiškimas patvirtina, kad R. K. kreipėsi dėl 2015-06-11 apie 17 val. prie lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto su M. L. metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 11 – 13).

2015-06-23 specialisto išvada Nr. G1717/15(02) patvirtina, kad R. K. konstatuotas nosies kaulų lūžimas, kuris galėjo būti padarytas 2015-06-11 ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 33).

2016-01-13 akistatos tarp M. L. ir R. K. protokolas patvirtina, kad jie liko prie savo ankstesnių parodymų, prieštaravimų pašalinti nepavyko (b. l. 59 – 60).

2016-01-21 akistatos tarp L. L. ir M. L. protokolas patvirtina, kad jie liko prie savo ankstesnių parodymų, prieštaravimų pašalinti nepavyko (b. l. 62 – 63).

Kaltinamojo kaltę padarius nukentėjusiajam R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad jam atvykus su buvusia kaltinamojo žmona L. L. prie darželio pasiimti vaikų, prie jos priėjo M. L., o, nukentėjusiajam taip pat prie jų priėjus, jis su kaltinamuoju sukonfliktavo ir susikibo. Konflikto metu tiek jis pats, tiek kaltinamasis sudavė vienas kitam smūgius. Pirmosios apklausos teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis papasakojo panašias įvykio aplinkybes, kaip ir nukentėjusysis, tačiau neigė smūgių pastarajam sudavimą, tačiau apklaustas papildomai jis pripažino sudavęs R. K., jo atsiprašė ir pasirašė susitarimą dėl susitaikymo. Nukentėjusysis jam atleido. Šiuos kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojais apklausti L. L. bei R. Č., kurie nurodė, kad konflikto metu kaltinamasis susikibo su nukentėjusiuoju, stumdėsi, grūmėsi tarpusavyje. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. K. konstatuotas nosies kaulų lūžimas, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris galėjo būti padarytas 2015-06-11. Šiuos jo patirtus sužalojimus patvirtino ir teisme apklausta liudytoja L. L.. Kaltinamajam patvirtinus smūgių nukentėjusiajam sudavimą, ginčo dėl R. K. padaryto sveikatos sutrikdymo masto nėra.

Kaltinamasis M. L. panaudojo prieš nukentėjusįjį R. K. fizinį smurtą ir dėl jo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, todėl kaltinamojo veika pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

Dėl poveikio liudytojai L. L. darymo (BK 233 str. 1 d.)

Liudytoja L. L. parodė, kad po 2015-06-11 įvykio praėjus apie pusei metų, sausio mėnesį, jai dirbant PLC „(duomenys neskelbtini)“, ji pamatė M. L., kuris paprašė jos prieiti, kadangi norėjo konsultacijos apie batus. Jai priėjus, M. L. pasakė jai pasakyti tiesą, nueiti ir skubiai pakeisti parodymus, kad būtų jo naudai, kad ne jis kaltas šioje byloje, nes jam bus blogai. Mainais į tai, kad jis grąžins jos daiktus, kuriuos įvertino 3000 ar 4.000 eurų. Ji atsakė, kad sakys tiesą, kad neketina meluoti, po to jis išėjo. Kaip konkrečiai ji turėjo pakeisti parodymus, kaltinamasis nenurodė, tik nurodė, kad jie turėtų būti pakeisti jo naudai. Jų santuoka buvo nutraukta 2014 metais, turtas – daiktai nebuvo padalyti, pasidalijo tik asmeninius daiktus, o butas padalytas per pusę, tačiau jai gyvenant su vaikais, kaltinamasis pasikeitė spyną, apsigyveno su jos daiktais ir parašė jai raštelį, kad daiktai yra, tačiau ji jų neatgaus. Ginčas dėl daiktų nebuvo išspręstas iki šiol. Ar M. L. žinojo, kokius ji parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, jai nėra žinoma, tačiau M. L. atėjo pas ją po jo ir R. K. akistatos. Po to ji paskambino R. K. ir pasakė, kad M. L. buvo pas ją atėjęs ir prašė pakeisti parodymus, taip pat ji kreipėsi į policiją, galimai vyko ten kitą dieną.

Liudytoja V. K. parodė, kad M. L. ji nepažįsta, o su L. L. apie mėnesį kartu dirbo batų parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje PLC „(duomenys neskelbtini)“. Sausio 13 d. apie 13 val. į parduotuvę atėjo nematytas vyras, kuris priėjęs dešine ranka parodė į L. L. ir pasakė, kad nori iš jos konsultacijos dėl batų. Jie paėjo pusantro metro atstumu ir apie 10 min. kalbėjosi. Ką jie kalbėjo, ji negirdėjo. Jam išėjus ji L. L. paklausė, ar tai buvo jos vyras, ir ji atsakė teigiamai, sakė, kad jis yra surinkęs jos daiktus, kurių jai neatiduos, juos parduos ir gaus pinigų. Kokie tai buvo daiktai, L. L. neįvardijo, į įvykį reagavo ramiai, nesakė, ko iš jos buvo reikalaujama, pasakė tik apie daiktus.

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Motyvuojamoji dalis

BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. sausio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2013).

Nagrinėjant bylą teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. L. nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis, atėjęs pas ją į darbovietę, prašė jos pasakyti tiesą, nueiti ir skubiai pakeisti parodymus, kad būtų jo naudai, kad ne jis kaltas šioje byloje, nes jam bus blogai. Pats kaltinamasis M. L. taip pat neneigė 2016-01-14 buvęs PLC „(duomenys neskelbtini)“, L. L. darbovietėje ir bendravęs su ja, tačiau nurodė, kad jai pasakė tik: „L., nedaryk kvailysčių, pasakyk, kaip buvo, nes man tyrėja pasakė, kad yra liudytojas, kuris viską matė“. Minėta, kad pagal BK 223 str. 1 d. atsakomybė kyla tam, kad vertė šiame straipsnyje nurodytus asmenis, be kita ko ir liudytoją, duoti melagingus parodymus, tačiau šioje byloje, remiantis vienintelės šio įvykio liudytojos L. L. parodymais, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog kaltinamasis bandė ją paveikti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. Pati liudytoja teigė, kad kaltinamasis jai nenurodė, ką konkrečiai ji turėjo melagingai pasakyti, tik prašė pasakyti tiesą, mainais į tai pasiūlęs atiduoti jai jos daiktus. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. K. nurodė tik mačiusi kaltinamąjį parduotuvėje, kurioje ji dirbo kartu su liudytoja, matė, kaip L. L. kalbėjosi su M. L., tačiau jų pokalbio negirdėjo, todėl jos parodymai taip pat negali patvirtinti ar paneigti galimo vertimo duoti melagingus parodymus. L. L. apie 2015-06-11 įvykį davė nuoseklius ir išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, kas taip pat niekaip nepatvirtina kaltinamojo aktyvių veiksmų, siekiant bet kokiu būdu paveikti liudytoją fakto. Byloje surinktais įrodymais nenustačius kaltinamojo M. L. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 1 d. sudėties – liudytojos L. L. vertimo duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis M. L. neteistas (b. l. 69), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 70 - 71), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 73), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 75), jis dirba, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir jis nukentėjusiojo atsiprašė, šis jam atleido, atsisakė civilinio ieškinio ir sutiko susitaikyti su kaltinamuoju, tai patvirtina ir byloje esantis jų susitarimas dėl susitaikymo (b. l. 161), todėl teismas mano, kad yra visi BK 38 straipsnyje numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 9463,05 eurų turtinės žalos ir 5000 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tačiau kaltinamajam pripažinus savo kaltę ir pasirašius su nukentėjusiuoju susitarimą dėl susitaikymo, pastarasis civilinio ieškinio atsisakė (b. l. 161), todėl byla dėl civilinio ieškovo R. K. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-04-20 pažyma Nr. NTP-7-4452, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. K., išlaidas sudaro 150,54 Eur advokato užmokestis ir 2,68 Eur kitos išlaidos, viso 153,22 Eur, kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. L. (BPK 103 str. 6 d.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 313 str.,

nusprendė:

M. L. dėl kaltinimo pagal BK 233 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

M. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 38 str.).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Bylą dėl civilinio ieškovo R. K. pareikšto civilinio ieškinio dėl 9463,05 eurų turtinės žalos ir 5000 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nutraukti, civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio.

Pripažinti išlaidas nukentėjusiojo R. K. advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. L. valstybės naudai 153,22 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 22 ct) už teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.