Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimo, kuriuo T. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir nubaustas 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2014 m. gegužės 25 d., apie 16.40 val., Vilniaus r., Rastinėnų k., vairavo automobilį ,,Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatyta 1,27 promilės), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo duomenis, kurie buvo prieštaringi, todėl turėjo itin atidžiai ir rūpestingai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, skrupulingai apklausti šalis, tačiau to nepadarė, kas, T. L. vertinimu, lėmė nepagrįstą administracinės nuobaudos skyrimą jo atžvilgiu. Pabrėžiama, kad 2014 m. birželio 19 d. teismo posėdžio metu bylą nagrinėjusi teisėja apeliantui nurodė, kad prisipažinimas padarius inkriminuojamą teisės pažeidimą yra lengvinanti aplinkybė, dėl to skatino T. L. prisipažinti. Kadangi pastarasis jautė didelį spaudimą, prieš savo valią surašė prisipažinimą. Tačiau pažymima, kad apeliantas nuosekliai tiek teikiant paaiškinimus policijos pareigūnams, tiek teisme laikėsi savo pozicijos ir iš tikrųjų nesutiko su faktu, kad pažeidimas buvo padarytas, kadangi policijos patruliai jo vairuojančio nematė ir nebuvusio pažeidimo negalėjo užfiksuoti.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo fiksuojami apelianto parodymai, rašomas protokolas, nedarytas garso įrašas, nors pagal bylos aplinkybes ir esant tokiems neaiškumams bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neigimui, teismo posėdžio eiga turėjo būti fiksuojama. Teisminio nagrinėjimo tikslas yra išsiaiškinti bylos aplinkybes ir motyvus, užfiksuoti paaiškinimus, kad proceso dalyviams ar apeliacinės instancijos teismui nekiltų abejonių dėl pirmosios instancijos teisme nustatytų aplinkybių. Būtent teisminio nagrinėjimo metu užfiksuoti paaiškinimai turi reikšmę sprendžiant, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ir ar yra pagrindo traukti asmenį atsakomybėn. Esant bent menkiausiems neaiškumams turi būti rašomas posėdžio protokolas ir daromas garso įrašas. To teismas neatliko, todėl padarė esminius proceso pažeidimus, sutrukdžiusius teisingai išnagrinėti bylą. Iš to, kas pasakyta matyti, kad byla nebuvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėta.

Pažymima, jog esant prieštaravimams policijos pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimuose, teismo posėdžio metu turėjo būti apklausti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę pareigūnai, išsiaiškinta, kokiomis aplinkybėmis iš tiesų buvo padaryta prielaida, kad būtent apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau to padaryta nebuvo, kas lėmė netinkamą faktinių aplinkybių ir paties pažeidimo sudėties nustatymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, T. L. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d., tačiau apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą tik todėl, kad iš bylą nagrinėjusios teisėjos jautė spaudimą, iš tikrųjų automobilio jis nevairavo, o teismas administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu išnagrinėjo neišsamiai, neapklausė administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusių policijos pareigūnų, teismo posėdis nėra užfiksuotas teismo posėdžio protokolu.

LR ATPK 284 str. l d. numato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų LR ATPK 284 str. l d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (LR ATPK 257 straipsnis). Aptartose teisės nuostatose įtvirtintas taisykles patvirtina ir vieningai formuojama teismų praktika, kurioje laikomasi pozicijos, jog šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis pastebėtina, kad 2014 m. gegužės 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu T. L. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo nepripažino, nurodydamas, kad įvykio metu jis buvo savo namo kieme, kai atvykę policijos pareigūnai paprašė jo papūsti į alkotesterį (b. l. 1). 2014 m. birželio 19 d. raštu T. L. patvirtino prisipažįstantis įvykdęs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą (b. l. 15), kuo remiantis pirmosios instancijos teismas ir pripažino pastarąjį kaltu. Apeliaciniu skundu apeliantas vėlgi nesutinka su LR ATPK 126 str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo padarymu, patvirtindamas savo paaiškinime, duoto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes.

Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio D. N. 2014 m. gegužės 25 d. tarnybiniu pranešimu, 2014 m. gegužės 25 d., apie 16.40 val., pareigūnui dirbant su G. T., Vilniaus r., Rastinėnų k., jie prasilenkė su baltos spalvos automobiliu VW Golf, kurio vairuotojas, pastebėjęs policijos pareigūnus, akivaizdžiai padidino greitį ir įsuko į sodų bendriją. Pareigūnams apsisukus, minėtą automobilį pavyko sustabdyti, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, truputį svirduliavo į šonus. Paklausus, ar automobilio vairuotojas – T. L., vartojo alkoholio, pastarasis paaiškino, kad išgėrė vieną butelį alaus (b. l. 2).

Vertinant šiuos policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, akivaizdu, kad jie visiškai neatitiko T. L. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu nurodytoms aplinkybėms, tiek pastarojo apeliacinio skundo argumentams. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kaip nurodyta apylinkės teismo skundžiamame nutarime, apeliantas ir pripažino savo kaltę jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės buvo prieštaringos, jos nesutapo su policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaudamasis LR ATPK 284 str. nuostatomis, privalėjo visus byloje esančius neaiškumus pašalinti.

Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad vien tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (LR ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas neapklausęs teisme liudytojais policijos pareigūnų, T. L. atžvilgiu surašiusių administracinio teisės pažeidimo protokolą, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami visi asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus, būtina pažymėti ir tai, kad, nors LR ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Tačiau, atsižvelgiant į vieningai formuojamą teismų praktiką, atkeiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (LR ATPK 30210 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai teismo posėdžio metu neapklausė policijos pareigūnų, nagrinėjamo įvykio metu buvusių įvykio vietoje, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, sąlygojo nepagrįstą Vilniaus rajono apylinkės teismo procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.