- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-693-383/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-0-00101-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- R. I.
- Advokatai
- Irena Sabaitienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vidai Butiškienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. (R. I.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su 2015 m. rugpjūčio 26 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (6 mėnesius), paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. I., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) , 2016 m. rugsėjo 4 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini) nuteistųjų lokalinio sektoriaus kieme prie pavėsinės, būdamas apsvaigęs psichiką veikiančiomis medžiagomis, dėl kilusio konflikto jis tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam A. M. į kairę krūtinės pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam A. M. krūtinės kairės pusės durtinį - pjautinį kiauryminį sužalojimą su kairio plaučio pažeidimu, taip sunkiai sutrikdydamas jam sveikatą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad R. I. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje požymius.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis R. I. apeliaciniame skunde prašė jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę švelninti, nes, jo nuomone, paskirta bausmė yra per griežta. Nuteistojo teigimu, jis jokių motyvų ir priežasčių padarytam nusikaltimui neturėjo. Savo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neprisimena, tai įvyko nesąmoningai ir netyčia. Nusikaltimo padarymo metu išgėręs ar panaudojęs narkotikų nebuvo.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistojo gynėja prašė R. I. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. I. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašo ją švelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį, baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo atžvilgiu pritaikyti tinkamai.
7.1. Pagal BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam R. I. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
7.2. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. I. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas. Atsižvelgė į kaltininko asmenybę – kad jis, teisiamas antrą kartą, šią nusikalstamą veiką padarė atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, neatlikęs Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (likusi neatliktos bausmės dalis – 8 mėn. 27 d.), pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai. Visos šios aukščiau aptartos aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, pavojingas visuomenei asmuo ir jo neizoliavus nuo visuomenės ir neskyrus realaus laisvės atėmimo, bausmės tikslų pasiekti nebus įmanoma, todėl pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs psichiką veikiančiomis medžiagomis, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir skyrė jam įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų.
7.3. Nesutiktina su apeliaciniame nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog nusikaltimo padarymo metu R. I. nebuvo išgėręs ar panaudojęs narkotikų, kadangi byloje esančiais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 68-1189 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, R. I. buvo skirta nuobauda dėl bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimo – 2016 m. rugsėjo 4 d. 14.30 val. jam buvo nustatytas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktas (t. l, b. l. 167). Už šį padarytą vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimą, nuteistajam R. I. minėtu nutarimu paskirta drausminė nuobauda – 15 d. terminui jis perkeltas į kamerų tipo patalpas (t 1, b. l. 167). Tai, kad įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo narkotikų pripažino ir pats nuteistasis R. I. apklausiant jį pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (t. 3 b. l. 14 -15).
2. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį pagrindo nėra, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o R. I. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu
nutaria:
nuteistojo R. I. (R. I.) apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.