- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-18
- Bylos Nr.
- e2S-1868-343/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,V. B. vaistinė“
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno
- Kategorijos
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.e2-17471-191/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,V. B. vaistinė“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam asmeniui viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikos dėl pirmenybės teisės atnaujinti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažinimo ir įpareigojimo atnaujinti patalpų nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti nuomininkės UAB ,,V. B. vaistinė“ pirmumo teisę palyginti su kitais asmenimis iki 2023 m. liepos 18 d. atnaujinti su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2013 m. liepos 18 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. N9-10 dėl 60,06 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, kurių indeksai 1-144, 1-145, 1-161, 1-162, 1-163, esančių (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę šią nuomos sutartį atnaujinti nuomos terminui iki 2023 m. liepos 18 d.
Pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir/ar apsunkinti ieškovės teisę naudotis 60,06 kv. m. ploto negyvenamosiomis patalpomis, kurių indeksai 1-144, 1-145, 1-161, 1-162, 1-163, esančiomis (duomenys neskelbtini), įskaitant leidimo ar kitokių įgaliojimų nuomoti ar kitaip naudoti šias patalpas suteikimą, šių patalpų viešo nuomos konkurso skelbimą, ar su tuo susijusių veiksmų atlikimą, šių patalpų atlaisvinimą ar reikalavimo dėl jų atlaisvinimo ieškovei pateikimą, ieškovei priklausančio turto ar jo dalies iškraustymą iš šių patalpų, taip pat šių patalpų perdavimą tretiesiems asmenims.
Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė argumentu, jog, patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė įgytų teisę ir toliau nuomos teisės pagrindu nuomotis patalpas, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo, kuriuo atsakovė būtų įpareigota atnaujinti nuomos sutartį su ieškove, įvykdymas gali būti apsunkintas arba apskritai neįvykdomas, kadangi patalpos gali būti užimtos (išnuomotos ar kitaip perduotos tretiesiems asmenims) arba netinkamos naudoti pagal paskirtį (pavyzdžiui, įrengtos naudojimui kitai – ne vaistinės, paskirčiai). Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turėtų objektyvią ir netrukdomą galimybę naudoti patalpas išskirtinai savo nuožiūra, pavyzdžiui, paskelbti (arba įpareigoti trečiąjį asmenį paskelbti) patalpų nuomos konkursą arba patalpas pritaikyti savo reikmėms.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nustatė, kad šalys 2013 m. liepos 18 d. sudarė valstybės materialiojo turto nuomos iki 2017 m. gegužės 27 d. sutartį. Ieškovė nurodė faktines aplinkybes, įrodymus bei teisinį pagrindą, kuriais remdamasi reiškia savo reikalavimus atsakovei, todėl teismas preliminariai įvertinęs ieškinį, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad šie reikalavimai apskritai negalėtų būti patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad, atsakovei paskelbus viešą nuomos konkursą, atlikus su tokio konkurso skelbimu susijusius veiksmus, sudarius naują nuomos sutartį su trečiaisiais asmenimis ir pastariesiems galimai įsikėlus į ginčo patalpas, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju tokio sprendimo vykdymas komplikuotųsi, o tiek ieškovė, tiek atsakovė (ar trečiasis asmuo) dėl konkurso skelbimo procedūrų, išsikėlimo/įsikėlimo į ginčo patalpas, naujų teisminių ginčų inicijavimo ir pan., galimai patirtų nuostolių.
Teismas nurodė, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gaus pajamas iš turto nuomos, todėl vertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir gali sukelti mažesnes neigiamas pasekmes nei jų netaikymas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Ieškovė netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus, reglamentuojančius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas. Įstatyme nustatytas maksimalus dešimties metų, kuriam gali būti išnuomojamas valstybės ilgalaikis materialusis turtas, terminas, todėl ieškovės pozicija, kad ji prašo ne nuomos sutarties pratęsimo, o šios sutarties atnaujinimo, yra niekinė. Atsižvelgiant į specialų valstybės turto naudojimo ir disponavimo juo teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo ieškovės reiškiamus reikalavimus net ir tikėtinai ar preliminariai vertinti pagrįstais.
Atsakovė, pasibaigus nuomos sutarčiai, t. y. nuo 2017 m. gegužės 27 d., ginčo patalpas ketina naudoti Kauno klinikų įstatuose numatytai veiklai vykdyti – asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, vykdyti mokslo ir studijų veiklą. Nėra pagrindo įpareigoti ministeriją atnaujinti ar pratęsti nuomos sutarties su ieškove, kadangi tokiu atveju būtų paneigta įstatyme nustatyta valstybės ilgalaikio materialiojo turto valdytojo teisė spręsti dėl šio turto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo, tokiu būdu apribojant bei pažeidžiant minėtas turto valdytojo teises.Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Nėra aišku, kaip, kokia apimtimi ministerijos atliekami veiksmai gali daryti įtakos būsimam teismo sprendimo vykdymui, kadangi, ginčo patalpos nebus nuomojamos nei ieškovui, nei kitiems tretiesiems asmenims, o bus naudojamos Kauno klinikų įstatuose numatytai veiklai vykdyti.
Ministerijos sprendimu nenuomoti valstybės ilgalaikio materialiojo turto nėra siekiama perduoti šio turto kitiems asmenims nuomos pagrindais, taip pat sprendimas nenuomoti turto negali sukelti žalos atsiradimo fakto. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes jų taikymas neatitiktų ne tik imperatyvių CPK nustatytų pagrindų šių priemonių taikymui, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių esmės, kadangi ministerijos sprendimas nenuomoti turto ieškovei nesukuria jokių teisių ir pareigų.
Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sąlygoja pagrįstų valstybės, pacientų ir visos visuomenės interesų pažeidimą, t. y. pažeidžia viešąjį interesą, turintį didelę reikšmę Lietuvos gyventojų sveikatos užtikrinimui ir išsaugojimui, dėl jų taikymo kilsiančios neigiamos pasekmės ženkliai viršija ir ateityje tik viršys naudą, todėl tokiu būdu yra pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu efektyvumo bei proporcingumo principai.
Ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:Atsakovė ir toliau gaus nuomos mokestį už naudojimąsi patalpomis, todėl teismas teisingai sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovė nenurodė kokiu kitu būdu šioje byloje galėtų būti užtikrintas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovė nepateikė jokių argumentų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams.Atsakovė nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių akivaizdų ieškinio nepagrįstumą. Skundo argumentai vertintini kaip atsikirtimai į ieškinio argumentus ir reikalavimus, tačiau jie nepatvirtina akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo ir nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo Atsakovė skunde nepasisakė nei dėl vieno ieškovės prašyme ar ginčijamoje nutartyje nurodyto argumento dėl egzistuojančios grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu, o tai yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl jų taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina nustatyti jų ryšį su būsimo teismo sprendimo vykdymu, t. y. teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti; siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Laikinosios apsaugos priemonės, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis) bei su juo susijusiu proporcingumo principu, neturi varžyti atsakovo teisių labiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, o teismai, spręsdami dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėtų įvertinti jų taikymo ar netaikymo galimus padarinius. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios.
Vertinant apeliantės skundo argumentus dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo ieškovės ieškinio vertinimo preliminariai pagrįstu, pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes ir argumentus, kuriais, jos nuomone, ieškinio reikalavimas turėtų būti tenkinamas, todėl spręstina, kad faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių argumentų nurodymas ir juos grindžiamų įrodymų pateikimas, nevertinant reikalavimo pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu, yra pakankama sąlyga preliminariam pagrįstumui konstatuoti. Apeliantės skunde nurodomi argumentai dėl ieškovės reikalavimų tenkinimo negalimumo dėl prieštaravimo imperatyvioms valstybės ir savivaldybių turto naudojimą ir disponavimą juo reglamentuojantiems teisės aktams, dėl apeliantės ketinimų ginčo patalpas naudoti jas ne nuomojant, o naudoti jas kitiems tikslams ir poreikiams sudaro atsikirtimų į pareikštus reikalavimus pagrindą ir bylos nagrinėjimo dalyką, todėl į šiuos apeliantės argumentus galės būti atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
Ieškovė reiškiamiems reikalavimas prašė taikyti konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymą grindė argumentais, jog teismui patenkinus ieškovės ieškinį ir įpareigojus atsakovę atnaujinti nuomos sutartį, ieškovė laikotarpiu iki teismo sprendimo visiško įvykdymo būtų negrįžtamai praradusi galimybę nuomotis patalpas, o tai iš esmės lemtų, kad net formaliai ieškovei palankus teismo sprendimas faktiškai neapgintų pažeistos ieškovės teisės, t. y. nepasiektų savo pagrindinio tikslo, ir negalėtų būti pilnai įvykdytas, be to, ieškovė būtų priversta papildomai kreiptis su reikalavimu į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovei paskelbus viešą nuomos konkursą, atlikus su tokio konkurso skelbimu susijusius veiksmus, sudarius naują nuomos sutartį su trečiaisiais asmenimis ir pastariesiems galimai įsikėlus į ginčo patalpas, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju tokio sprendimo vykdymas komplikuotųsi, konkurso paskelbimas sąlygotų naujus teisminius ginčus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus vertina nepakankamais prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas nėra apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ar naujų ginčų, todėl ieškovės siekis užkirsti kelią naujų bylų kėlimui ar naujos žalos atsiradimui šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, nesant pareikštų tokio pobūdžio materialinių teisinių reikalavimų, negali būti pripažintas savarankišku pagrindu laikinajai apsaugos priemonei taikyti. Šalių sudaryta nuomos sutartis baigėsi 2017 m. gegužės 27 d., atsakovė, kaip matyti iš atskirajame skunde išdėstytos pozicijos, apskritai neketina šių patalpų nuomoti, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai ir į laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį – užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, vertina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, neišsprendus ginčo iš esmės, negali būti pasiektas rezultatas, kurio ieškovė siekia reiškiamais reikalavimais.
Sutiktina su apeliantės argumentais, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principus, kadangi taikyti suvaržymai ieškovei suteikia daugiau pranašumo, nepagrįstai varžo atsakovės teises daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl, tenkinant atskirąjį skundą, panaikinama Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės apeliacinio proceso rezultatui neturi, todėl jie detaliau neaptariami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,V. B. vaistinė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.