Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi atmestas V. J. apeliacinis skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimo, kuriuo V. J. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 250 litų bauda už tai, kad jis 2013 m. spalio 27 d., 13 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobilaus ryšio telefonu rankomis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 21 punkto reikalavimus.

V. J. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-11-12 nutarimą ir bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo požymių. Skunde apeliantas teigia, kad teismas, nagrinėdamas jo administracinio teisės pažeidimo bylą, netinkamai ištyrė įrodymus ir priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi tik pareigūnų daromomis prielaidomis, o ne jo pateiktais įrodymais.

Apeliantas skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku vairavo automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tačiau teigia, jog vairuodamas mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo, o dešine ranka laikė parėmęs galvą. Pareigūnams jį sustabdžius ir paklausus apie galiojančias nuobaudas, apeliantas nurodė esąs baustas, tačiau su inkriminuojamu pažeidimu nesutiko, pasakė, kad telefonas yra kišenėje, teigia ištraukęs telefoną iš kišenės ir jį parodęs pareigūnams bei paprašęs paimti jį ir patikrinti įeinančių ir išeinančių skambučių registrą. Tačiau, apelianto teigimu, pareigūnai į jo prašymą atsakė darydami prielaidą, kad savo automobilyje pažeidėjas gali turėti ir kitų mobiliojo ryšio telefonų. V. J. nurodo, kad žinodamas, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo 47 punktą policijos patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareikalavo, kad pareigūnai patikrintų jo vairuotą automobilį ir įsitikintų, jog jis turi tik vieną mobiliojo ryšio telefoną. Apeliantas teigia taip elgęsis, norėdamas įrodyti savo nekaltumą, kad daiktų apžiūros ar tariamo administracinio pažeidimo protokole būtų užfiksuota, jog 2013-10-27 apie 13 val. 35 min. su savimi ir savo vairuojamame automobilyje turėjo tik vieną mobiliojo ryšio telefoną, kad būtų užfiksuotas naudojamas numeris, kad esant abejonėms dėl jo nekaltumo būtų galima pateikti detalias išklotines apie įeinančius ir išeinančius skambučius ir trumpąsias žinutes, kad tą akimirką jis nesinaudojo telefonu ir kad yra kaltinamas nepagrįstai. Tačiau pareigūnai, jo teigimu, į apelianto prašymus nekreipė dėmesio ir užpildė administracinio teisės pažeidimo protokolą, tvirtindami, kad taip pažeidėjas nori išsisukti nuo atsakomybės.

Apeliantas nurodo skundo nagrinėjimo dieną teisme pateikęs prašymą, kad iš UAB „Tele2“ teismas išreikalautų detalias jo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės apie įeinančius ir išeinančius skambučius 2013-10-27, tačiau teismas nepagrįstai jų nesulaukė ir nenagrinėjo, tikėdamas protokolą surašiusių pareigūnų žodžiais. Apeliantas teigia, jog turi tik vieną telefoną, kuriuo visada naudojasi, ir teismui buvo pateikti įrodymai, kad jis nėra kitų operatorių klientas, taip pat detali jo numerio išklotinė apie apmokestinamas paslaugas, įrodanti, kad tą dieną niekam neskambino ir nerašė.

Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad policijos atstovai savo atsiliepime į apelianto apylinkės teismui paduotą skundą, iškreipė pateiktus faktus – nors tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūnai nurodė matę V. J. naudojantis juodu telefonu, atsiliepime nurodyta, jog tarnybiniuose pranešimuose rašoma, jog telefonas buvo baltas. Apelianto manymu, institucija atsiliepimą surašė remdamasi ne byloje surinktais įrodymais, bet apelianto surašytu skundu, kuriame ir buvo teigiama, kad V. J. telefonas yra baltos spalvos.

Skunde teigiama, kad teismas rėmėsi tik policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir pareigūnų parodymais teisme, iš kurių matyti, kad įvykio jie patys neatsimena, bei administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad faktas, ar asmuo rankomis naudojasi mobiliojo ryšio priemone, gali būti nustatomas tik vizualiai, tačiau, apelianto manymu, šį faktą galima patvirtinti arba paneigti ir kitais byloje surinktais įrodymais. V. J. teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas bei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose esantys duomenys taip pat kelia abejonių dėl tariamo pažeidimo padarymo vietos, į ką jis atkreipė dėmesį teismo posėdžio metu, tačiau teismas jo parodymus atmetė ir rėmėsi liudytojų parodymais, pagrįstais prielaidomis, o apie protokolo netikslumus skundžiamoje nutartyje net neužsiminė.

Apelianto manymu, skunde išdėstytos aplinkybės kelia abejonių dėl išankstinės teismo nuomonės ir šališkumo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

V. J. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) tenka pareiga nustatyti byloje tiesą ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis), taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, vertinant surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nei nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs pareigūnas, nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą nagrinėjęs teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, surinkti ir ištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, o jų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apygardos teismo vertinimu, skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai konstatuota, jog surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad V. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Ši išvada buvo padaryta remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų – pažeidimą nustačiusių ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusių – policijos pareigūnų parodymais teismo posėdyje bei tarnybiniais pranešimais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę nuosekliai neigė nuo pat galimo pažeidimo nustatymo momento, o policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės prieštarauja V. J. nurodomoms aplinkybėms, liudytojais apklausti pareigūnai teismo posėdyje tik patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, nors nei įvykio, nei pažeidimą galimai padariusio asmens gerai neatsiminė. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju prieštaravimai tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomos įvykio versijos ir versijos, kurią pateikė policijos pareigūnai, liko nepašalinti.

Pažymėtina, kad, visų pirma, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, Lietuvos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 47 punkte nurodyta, jog policijos patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto pažeidimo neigė nuo pat to momento, kai jo automobilį sustabdę pareigūnai konstatavo, jog padarytas KET pažeidimas,- teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą turintys pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, siekiant surinkti kuo daugiau duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių galimo pažeidėjo kaltę. Tiek apklausiamas teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde V. J. teigia, kad reikalavo, jog pareigūnai patikrintų jo turimo telefono skambučių registrą, taip pat, kad patikrintų jo vairuotą automobilį ir įsitikintų, kad kito telefono neturi, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Teisę patikrinti daiktus, siekiant surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, policijos pareigūnams numato ATPK 268 straipsnio 3 dalis, taigi šiuo atveju, asmeniui, įtariamam padarius administracinį teisės pažeidimą, neigiant, kad jis kalbėjo telefonu ir reikalaujant patikrinti jo telefono skambučių registrą bei apžiūrėti automobilį, policijos pareigūnų atsisakymas atlikti šiuos veiksmus, kuriuos atlikti jie turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, vadovaujantis aukščiau minėta Policijos patrulių veiklos instrukcija, vertintinas kaip sudaręs kliūtis surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Apeliaciniame skunde, kaip ir apklausiamas apylinkės teismo posėdyje, V. J. teigia, kad policijos pareigūnai jo kaltę konstatavo remdamiesi aplinkybe, jog anksčiau jis baustas už tokį pat pažeidimą ir nuobauda galioja. Policijos pareigūno M. P. tarnybiniame pranešime (bylos Nr. 07-13-7926023 4 l.) nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas vairuotojui surašytas, kadangi jis baustas už KET 21 punkto pažeidimą. Nors byloje esanti pažyma apie baustumą (bylos Nr. 07-13-7926023 6-7 l.) patvirtina, kad V. J. iš tiesų yra baustas už naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu rankomis vairuojant, nuobauda yra galiojanti, pažymėtina, kad kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo yra įrodinėjama kiekvienu atveju remiantis duomenimis, susijusiais su pažeidimo padarymo aplinkybėmis, o faktas, kad asmuo yra baustas už analogiško pažeidimo padarymą, negali būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymu.

Apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai teigiama, kad skundą dėl priimto nutarimo nagrinėjęs teismas taip pat nesiėmė visų priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti. Kaip matyti iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo (b. l. 19), V. J. teismui pateikė prašymą išreikalauti detalią 2013 m. spalio 27 d. jo skambučių išklotinę ir teismas šį prašymą nutarė tenkinti. Kauno apylinkės teismo raštas (b. l. 21) patvirtina, kad UAB „Tele2“ direktoriui buvo pateiktas prašymas iki 2013 m. sausio 20 d. pateikti detalias visų V. J. vardu registruotų telefono numerių skambučių išklotines, tačiau 2013 m. sausio 31 d. įvykusiame teismo posėdyje (b. l. 26-28), apklausęs atsakomybėn patrauktą asmenį bei liudytojus, teismas nutarė pakartotinai skambučių išklotinių nebereikalauti, nors išklotinės nebuvo gautos. Byloje esanti pareiškėjo pateikta informacija apie apmokestintas paslaugas (b. l. 10-14) patvirtina tik tai, kad pažeidimo padarymo dieną pareiškėjas apmokestinamomis UAB „Tele2“ paslaugomis nesinaudojo, tačiau ši informacija neatskleidžia, ar į V. J. telefono numerį pažeidimo padarymo dieną buvo skambinta kitų abonentų, taigi ši abejonė liko nepašalinta. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra ir daugiau prieštaravimų – apeliantas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole netiksliai nurodyta pažeidimo padarymo vieta, ką iš dalies patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai, tačiau teismas detaliau šios aplinkybės nesiaiškino, taip pat nesiaiškino ir aplinkybės, jog pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pažeidėjas naudojosi juodos spalvos telefonu, o V. J. teigia, kad jo telefonas yra baltos spalvos.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog V. J. padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius V. J. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimą V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo V. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.