Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį už K. M. plėšimą laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už A. P. plėšimą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 63 straipsnį bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu I. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo I. K. apeliacinis skundas atmestas.

Be to, šioje byloje nuteista ir I. K.. Dėl jos kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 26 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš K. M. pagrobė jos 50 Lt vertės rankinę, joje buvusį 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ir kitus daiktus.

I. K. nuteistas ir už tai, kad 2005 m. gruodžio 28 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), kartu su kitu asmeniu panaudodamas fizinį smurtą prieš A. P. pagrobė jos 50 Lt vertės kuprinę, joje buvusius 150 Lt ir kitus daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl I. K. veikos

Kasatoriaus teiginius, kad jis, pagrobdamas nukentėjusiųjų turtą, padarė ne plėšimą, o vagystę, paneigia byloje esantys ir teismų sprendimuose aptarti įrodymai. Teismų išvada dėl I. K. veikos yra pagrįsta šių įrodymų visuma, todėl ja abejoti kolegija neturi pagrindo.

Teismai, remdamiesi byloje esančiais įrodymais, tarp jų – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvada, nustatė, kad I. K. pagrobė nukentėjusiųjų turtą panaudodamas prieš jas fizinį smurtą. 2005 m. gruodžio 26 d. I. K., pargriaudamas nukentėjusiąją K. M. ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė jos daiktus, o 2005 m. gruodžio 28 d. I. K. kartu su kitu asmeniu užpuolė nukentėjusiąją A. P. – ją pargriovė ir pagrobė jos daiktus. Teismams nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais apie smurtą, nes juos patvirtina kiti teismų sprendimuose išdėstyti įrodymai. Kasatoriaus teiginiai, kad K. M. pati galėjo paslysti ar susižaloti dėl kitų priežasčių, prieštarauja minėtiems įrodymams. Kasatoriaus versiją, kad fizinį smurtą prieš A. P. panaudojo ne jis, paneigia byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad plėšimą prieš A. P. padarė I. K. kartu su kitu asmeniu iš anksto aptartais ir suderintais smurtiniais veiksmais. Be to, kasatoriaus motyvai dėl šių nusikaltimų aplinkybių, smurto panaudojimo yra iš esmės analogiški jo apeliacinio skundo motyvams, kurie yra motyvuotai paneigti apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Šie motyvai yra susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu. Kasacinio skundo motyvai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Esant vagystei kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Teismų išvada, kad I. K. pagrobė nukentėjusiųjų turtą panaudojęs prieš jas fizinį smurtą, yra pagrįsta. Baudžiamoji atsakomybė už plėšimą yra numatyta BK 180 straipsnyje. Laikytina, kad I. K. veika prieš kiekvieną nukentėjusiąją šioje byloje teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

I. K. už kiekvieną BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų. Teismo sprendimas skirti I. K. laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas ir motyvuotas. Nenustatęs I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatęs jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kurios kasatorius neginčija, ir atsižvelgęs į jo asmenybę bei kitas aplinkybes teismas už kiekvieną nusikaltimą jam paskyrė mažesnę už BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė neprieštarauja BK 61 straipsnio nuostatoms, jos švelninti nėra pagrindo.

Teismo išvada, kad byloje nėra I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra pagrįsta. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge. Iš bylos matyti, kad I. K., duodamas parodymus teisme, nebuvo nuoširdus ir nepripažino esminių bylos aplinkybių, susijusių su smurto panaudojimu. Todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kasatoriaus teiginius, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog nusikaltimus prieš nukentėjusiąsias jis padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, pagrįstai ir motyvuotai paneigė apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad apiplėšdamas nukentėjusiąsias I. K. veikė ne dėl sunkios turtinės padėties, o siekdamas patenkinti savo asmeninius poreikius. Tokia teismo išvada neprieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš teismų sprendimų taip pat matyti, kad pripažinti I. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis kitas jo nurodomas aplinkybes, teismams nebuvo pagrindo.

Kasatoriaus prašymas taikyti jam BK 39 straipsnio, 62 straipsnio 1 dalies, 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal BK 39 straipsnį teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. I. K. šioje byloje yra nuteistas už dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą. Taigi jam taikyti BK 39 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taikyti BK 62 straipsnio nuostatas galima tik esant šio straipsnio dalyse nurodytų sąlygų visumai. Šioje byloje tokių sąlygų visuma nenustatyta. Be to, BK 62 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Todėl taikant BK 62 straipsnį reikia ne tik nustatyti šiame įstatyme nurodytų sąlygų visumą, bet nurodyti dar ir kitas aplinkybes, kodėl tokiam asmeniui galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam, be kita ko, laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismai, vertindami šios bylos aplinkybes bei I. K. asmenybę, pagrįstai nurodė, kad šioje byloje I. K. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tokia išvada buvo grindžiama tuo, kad nuteistasis buvo du kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, o antrąjį kartą – už du padarytus plėšimus ir pasikėsinimą apiplėšti. Pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad naujus plėšimus, už kuriuos nuteistas šioje byloje, I. K. padarė esant neišnykusiam bei nepanaikintam teistumui ir praėjus vos kelioms dienoms po paleidimo iš pataisos namų. Apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad minėtos aplinkybės apibūdina I. K. kaip asmenį, nenorintį pasitaisyti. Todėl laikyti, kad teismai šiuo atveju turėjo I. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo.

Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu I. K. pasirašytinai buvo išaiškinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir kad toks asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Jis gynėjo atsisakė ir I. K. pasirašytinai buvo išaiškinta, kad atsisakymas gynėjo neatima iš jo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją. Teisė turėti gynėją I. K. buvo išaiškinta ir teisiamojo posėdžio metu. Šis gynėjo atsisakė. Pagal BPK 52 straipsnio nuostatas atsisakymas gynėjo yra įtariamojo ar kaltinamojo teisė. Esant tokios aplinkybėms I. K. kasacinio skundo teiginiai dėl jo teisės turėti gynėją suvaržymo yra atmetami.

Kiti kasacinio skundo motyvai nėra susiję su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo I. K. kasacinį skundą atmesti.