Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2604-961/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-09-09
Bylos Nr.
e1-2604-961/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28331-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
J. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2604-961/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28331-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 11.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. G. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, dėl psichinės sveikatos sutrikimų ir priklausomybės ligų gydytas nebuvo, į įskaitą neįrašytas. 2021 m. rugpjūčio 17 d. vakare pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), gėrė stipriųjų alkoholinių gėrimų. Miegoti nuėjo apie 1 val. nakties. 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsikėlęs ryte jautėsi gerai, jam atrodė, kad yra išsiblaivęs ir tikrai gali vairuoti automobilį. Apie 11 val. jam reikėjo nuvažiuoti į parduotuvę darbo reikalais, tad atsisėdo į automobilį ir, vos pajudėjus, jį iš karto prie (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jį alkotesteriu ir nustatė, kad yra neblaivus, po ko buvo sulaikytas. Jis dirba (duomenys neskelbtini). Į jo darbo pareigas įeina dokumentų pristatymas, krovinių, kurie yra skirtingose vietose, tikrinimas, todėl vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas tam, kad galėtų atlikti savo pareigas. Automobilis „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam (b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

Be J. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Š. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. Tarnybą maršrute pradėjo 2021 m. rugpjūčio 18 d. 07.30 val. kartu su kolega, vyriausiuoju patruliu M. M., tarnybiniu automobiliu VW CADDY, borto Nr. 1720. Patruliuojant maršrute Vilniaus m. 2-ojo PK teritorijoje, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuoja automobilis ŠKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo chuliganiškai, pavojingai manevruodamas. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja, kuri nurodė, jog minėtas ŠKODA automobilis sustojo ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), o automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir išėjo. Pranešėja V. M. nurodė, jog automobilio vairuotojas pavojingai manevravo, vairuodamas automobilį blaškėsi kelyje, kelis kartus išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Taigi jis ir kolega su tarnybiniu automobiliu sustojo netoli esančiame įvažiavime, jog matytų automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jis pajudės. Po kurio laiko minėtas automobilis pradėjo važiuoti ir pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini) kryptimi. Naudojant mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, automobilį sustabdė šalia pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kai automobilis buvo sustabdytas, išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės, vairuotojo vietos. Priėjus prie automobilio kairės pusės, vairuotojo vietoje prie vairo sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. G. Bendraujant su minėtu vyru, paprašė, jog pastarasis pateiktų vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti bei nerišli kalba. Jis paklausė vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis jam nurodė, jog alkoholinių gėrimų nevartojo ir nuolat neigė alkoholinių gėrimų vartojimą. Kadangi nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nuspręsta patikrinti jo neblaivumą ir apie 11.10 val., alkoholio nustatymo matuokliu ALCOTEST 7510 Nr. ARJK-0115 pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 2,90 promilės girtumas. Apie 11.34 val., antruoju pūtimu buvo nustatytas 2,86 promilės girtumas. Automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, o asmuo buvo nedelsiant sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Įvykis filmuotas BODY kamera 1704 ir tarnybinio automobilio V1720 kameromis (b. l. 44-46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie 10 val. išvažiavo nuosavu automobiliu iš (duomenys neskelbtini). Prieš ją važiavo automobilis „Škoda Fabia“ sidabro spalvos, valstybinio numerio tiksliai neatsimena. Automobilis važiavo labai įtartinai, jis vinguriavo keliu, nelogiškai rodė posūkius, kaitaliojo greitį. Ji iš karto pranešė apie įtartinai važiuojantį automobilį ir toliau jį stebėjo. Minėtas automobilis sustojo (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo vyras, kuris buvo apsirengęs tamsiai, buvo maždaug jos ūgio – 180 cm, šiek tiek žilstelėjęs, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kaukę turėjo pasikabinęs po smakru. Matėsi, kad jo judesiai yra nekoordinuoti. Jis nuėjo į kažkokį pastatą. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, ji nurodė jiems automobilį „Škoda Fabia“, kad tai būtent šis automobilis įtartinai manevravo, ir išvažiavo (b. l. 49-50).

Iš 2021 m. rugpjūčio 18 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. J. G. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. J. G. pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,90 promilės neblaivumas, o antro patikrinimo metu – 2,86 promilės neblaivumas (b. l. 14).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0115“ rodmenų duomenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad J. G. 2021 m. rugpjūčio 18 d. 11.14.03 val. nustatytas 2,90 promilės girtumas, 2021 m. rugpjūčio 18 d. 11.33.51 val. nustatytas 2,86 promilės girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 16-17).

2021 m. rugpjūčio 28 d. apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūros objektas – vaizdo įrašai iš BODYCAM. Apžiūros atlikimo eiga: apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, pavadintas 2021_08_18_110754_007. Įrašo trukmė 4.21 min. Vaizdo įraše yra matoma, kaip policijos pareigūnas prieina prie pilkos spalvos automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2.40 min. įrašo pareigūnas. patikrinęs girtumą alkotesteriu. praneša asmeniui, kad: „prietaisas rodo, kad esate išgėręs, beveik sunkus girtumo laipsnis“. 3.41 min įrašo pareigūnas praneša, kad įpūsta 2.90% ir kad laukia antrojo pūtimo. Apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, pavadinimu 2021_08_18_112924_008, vaizdo įrašo trukmė yra 1.01 min. 0.30 min. yra matoma, kaip įtariamajam J. G. yra paduodamas alkotesteris, į kurį jis pučia. Po ko jam yra parodomas alkotesterio rezultatas ir konstatuojama, kad antru pūtimu jis pripūtė 2,86 promilės (b. l. 11-12).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio ,,Škoda Fabia“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra J. G. (b. l. 31).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2021 m. rugpjūčio mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė 2001 m. gamybos automobilio „Škoda Fabia 1.9 TDI Combi“, kategorija M1-AC, universalo, kaina Lietuvoje su PVM – 1210 Eur (b. l. 32).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad J. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, jog visą 2021 m. rugpjūčio 18 d. išvakarėse draugo namuose iki vėlumos vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Kitą dieną, prireikus darbo reikalais nuvažiuoti į parduotuvę, sėdo vairuoti automobilio, kadangi gerai jautėsi. Vairuojantis automobilį buvo sustabdytas policijos pareigūnų. J. G. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos V. M. duoti parodymai, kuriais ji patvirtino stebėjusi, kaip prieš jos vairuojamą automobilį važiuojanti transporto priemonė „Škoda Fabia“ pavojingai manevruoja transporto sraute, įtarusi, kad jos vairuotojas neblaivus, pranešė apie minėtą transporto priemonę policijai, stebėjo ir užfiksavo jos sustojimo vietą, apibūdino ją vairavusį asmenį, atvykusiems pareigūnams nurodė įtartinai manevravusią mašiną; liudytojo E. Š. duoti parodymai, kad jis su kolega, gavę pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją eisme, atvyko pranešėjos nurodytu adresu, stebėjo stovintį automobilį, sulaukė, kol grįžęs jo vairuotojas sėdo važiuoti, ir nedelsdami stabdė automobilį, bendraudami su vairuotoju taip pat užfiksavo jo galimo neblaivumo požymius (alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius), todėl tikrino jo blaivumą bei nustatė šiam sunkų girtumą; neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0115“ rodmenys. Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje J. G. vairavo transporto priemonę – „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausia 2,86 promilės alkoholio koncentracija. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas. Kaltinamojo nurodoma aplinkybė, jog jis turėjo važiuoti darbo reikalais, nešalina jo atsakomybės. Suvokdamas, kad išvakarėse iki vėlumos vartojo stiprų alkoholį, kaltinamasis turėjo būti itin kritiškas savo būklei ir galimybei valdyti transporto priemonę. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo teiginius, kad atsibudęs ryte jis jautėsi visiškai blaivus ir galintis vairuoti. Tiek kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis, tiek liudytojos nurodomos aplinkybės apie pavojingą vairavimo pobūdį, tiek neblaivumo akte užfiksuoti vairuotojo kalbos, judesių sutrikimai akivaizdžiai rodo, jog kaltinamojo nurodomos aplinkybės apie gerą savijautą neatitinka tikrovės. Teismas vertina, jog kaltinamasis sėsdamas vairuoti sąmoningai ignoravo faktą, kad yra neblaivus, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

J. G. prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nepateikė. Neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 92, 94).

J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas J. G. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia, jog J. G. laikomas neteistu (2017 m. rugsėjo 25 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., susitaikius su nukentėjusiąja, 2018-02-25 išbrauktas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, b. l. 83-84), per pastaruosius trejus metus iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo tik vieną kartą baustas administracine tvarka už nusižengimą, nesusijusį su KET pažeidimu, nei byloje, nei teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad būtų praeityje baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtą administracinę baudą yra sumokėjęs (b. l. 86-88), dirba (b. l. 82), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta J. G. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, kad jis nėra teistas už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui ar baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, manytina, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta baudos dydį nustatant artimą minimaliam.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, J. G. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. 11:15 val. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. 10:59 val. (b. l. 57, 60), t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, J. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad J. G. pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, už šiurkščius KET pažeidimus nėra baustas administracine tvarka, specialiosios teisės sustabdymo terminas nustatytinas nesiekiantis įstatymo nustatyto termino vidurkio. Nors kaltinamasis nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones būtina jo darbinėms funkcijoms atlikti, ši aplinkybė nėra pagrindas netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumas, vairuodamas tokios būklės transporto priemonę jis kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui ir pademonstravo itin atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, todėl turi priimti neigiamas tokio poelgio pasekmes. Teismui nėra pagrindo manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 19 d.

Taip pat J. G. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaltinamasis J. G. nusikalstamos veikos padarymo metu, būdamas neblaivus, vairavo sau pačiam priklausantį automobilį ,,Škoda Fabia“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl ši transporto priemonė kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė konfiskuotina. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, automobilio konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu J. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 67-68, 69-70, 73-74) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (nebegaliojantis) ikiteisminio tyrimo metu buvo perduotas VĮ Regitra (b. l. 71).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimas ir saugojimas UAB „Tomadas“ aikštelėje kainavo 42,00 Eur. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinas iš kaltinamojo J. G. (BPK 103 straipsnio 5 punktas).

Skaitmeninė laikmena su BODYCAM vaizdo įrašais – paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. 11:15 val. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. 10:59 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 32 MGL (1600 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti J. G. priklausantį automobilį ,,Škoda Fabia“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. G. į automobilį ,,Škoda Fabia“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)0) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš J. G. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui patirtas 40,00 Eur išlaidas dėl transporto priemonės „Škoda Fabia“ nuvežimo ir saugojimo. Išaiškinti, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548 (AB SEB bankas), mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, nuteistojo vardą ir pavardę.

J. G. išaiškinti, kad baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Taip pat J. G. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ilona Mateikienė