- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2-28668-1101/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22591-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. M., prašydama priteisti iš atsakovo 1 592,93 Eur skolą, 1 505,32 Eur palūkanas, 18 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (1 529,93 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. lapkričio 11 d. – paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir laikant procesinius dokumentus įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (pranešimas paliktas 2019 m. spalio 11 d.). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu (iki 2019 m. lapkričio 25 d.) nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
3. Vadovaudamasis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė AB „Nordea“ ir atsakovas E. M. 2007 m. vasario 22 d. sudarė prašymą – sutartį išduoti mokėjimo kortelę privatiems asmenims, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Tačiau, atsakovas minėtą sutartį vykdė netinkamai, todėl pradinė kreditorė 2013 m. balandžio 9 d. vienašališkai sutartį su atsakovu nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.
5. Nustatyta, kad pradinė kreditorė AB ,,Nordea“ ir ieškovė 2013 m. gegužės 28 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį Nr. SUT-2013-248/13-20-31, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisės į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą kreditinės mokėjimo kortelės sutartį.
6. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Byloje esantis 2013 m. liepos 12 d. atsakovui adresuotas pranešimas patvirtina, kad atsakovas apie reikalavimo teisių pagal 2007 m. vasario 22 d. mokėjimo kortelės sutartį, perleidimą ieškovei UAB ,,Gelvora“ buvo informuotas, todėl laikytina, kad ieškovė tinkamai perėmė reikalavimo teises į atsakovą iš pradinės kreditorės AB ,,Nordea“ ir turi reikalavimo teisę šioje byloje.
7. Tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 1 592,93 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 592,93 Eur negrąžinto kredito.
9. Atsakovui negrąžinus kredito sutartyje nustatytu terminu, šalys buvo susitariusios, kad atsakovas mokės kreditorei mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (pelno palūkanas) iki realaus (faktinio) kredito grąžinimo (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Atsakovas iki šios dienos nėra grąžinęs jam suteikto kredito. Taigi atsakovas toliau neteisėtai naudojasi jam nepriklausančiomis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 1 505,32 Eur dydžio mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, apskaičiuotos už laiku negrąžintas sumas pagal sutartį (2019 m. liepos 29 d. palūkanų apskaičiavimo aktas; CK 6.874 straipsnis).
10. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Ieškovė prašo priteisti 18 procentų dydžio sutartines palūkanas už pagrindinę skolos sumą (1 592,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 18 procentų sutartinės palūkanos už pagrindinę skolos sumą (1 592,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
12. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 098,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
13. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 70 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
14. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 76 Eur dydžio žyminį mokestį, nors už pareikštą reikalavimą mokėtinas 70 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 6 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (7,16 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 592,93 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 93 ct) skolą, 1 505,32 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkis eurus ir 32 ct) palūkanas, 18 (aštuoniolikos) procentų sutartines palūkanas už pagrindinę skolos sumą (1 592,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 098,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 70 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,16 Eur (septynis eurus ir 16 ct) valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.
Grąžinti ieškovei UAB „Gelvora“ juridinio asmens kodas 125164834 6 Eur (šešių eurų) žyminio mokesčio permoką (mokėjimo užduoties kodas – ZH76437), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.
Išaiškintina, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.