Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1387-601/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-29Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-12
Bylos Nr.
2A-1387-601/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00346-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas
S. K.
Ieškovas
E. K.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1387-601/2013Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00346-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.18; 121.21 (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Veronika ŠiaulienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Gudynienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui S. K., išvadą teikianti institucija Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 10 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo vaikų K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė nurodė, kad nuo 2003 metų vaikų poreikiai ir interesai pasikeitė iš esmės. Teismo priteistas po 125 Lt išlaikymas nebepatenkina net minimalių vaikų poreikių. Ieškovės gaunamų 800 Lt pajamų neužtenka vaikams išlaikyti.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, padidinant išlaikymo dydį abiem vaikams iki 200 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (b. l. 41-42).

- Pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-913-11/2003 priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš S. K. vaikų K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo ieškinio teismui pateikimo dienos 2013-02-06 iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

- E. K. paskyrė nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

- Iš S. K. priteisė 126 Lt žyminį mokestį ir 15,38 Lt įteikimo išlaidų, viso 141,38 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad vaikų poreikiai išaugo, jų minimaliems poreikiams pagal ieškovės pateiktą paskaičiavimą reikia apie 800 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis nebloga, jis gyvena su savo tėvais ūkininkais, vaikų išlaikymui moka tik po 125 Lt kas mėnesį, papildomai vaikams jokios paramos neteikia, su jais nebendrauja. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra jaunas ir sveikas vyras, todėl gali susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą. Teismas konstatavo, kad ieškovės materialinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, ji gauna minimalią mėnesinę algą, iš kurios turi išgyventi su nepilnamečiais vaikais, ieškovė pastoviai jais rūpinasi. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams tenkinti ir į tai, kad dėl amžiaus išaugo vaikų poreikiai, priteisė išlaikymą vaikams, padidindamas jį iki 300 Lt kiekvienam vaikui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b. l. 45-47).

Motyvuose nurodė:

1. Teismas, priteisdamas išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį neteisingai įvertino bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Teismas nepilnai vadovavosi atsakovo pateiktais įrodymais, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę. Atsakovas iš gaunamų socialinių išmokų negalės teikti priteisto po 300 Lt dydžio išlaikymo vaikams.

2. Teismo motyvas, kad atsakovas yra jaunas, sveikas vyras ir gali susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Nors atsakovas palyginti yra jauno amžiaus, tačiau jo sveikatos būklė šiuo metu yra labai bloga, atsakovas jaučia bendrą silpnumą, be kitų žmonių pagalbos negali atlikti savęs apsirūpinimo ir paprasčiausių buitinių darbų.

3. Teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis nebloga ir kad jis gyvena kartu su savo tėvais ūkininkais. Atsakovo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus raj., savo sodyboje ir yra smulkūs ūkininkai. Atsakovas gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute – (duomenys neskelbtini) Alytaus raj. Nuomos mokesčio tėvams nemoka, tačiau savo lėšomis privalo apmokėti komunalines paslaugas, kitas su buto išlaikymu susijusias išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą civilinėje byloje (b. l. 54-56).

Motyvuose nurodė, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti bei užtikrinti jų apsaugą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Atsakovui priteistas išlaikymo dydis ir taip yra mažesnis negu nustatytas minimalus orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas šioje byloje yra teisėtas, motyvuotas, teisingas, nešališkas ir protingas. Atsakovas sugeba pirkti nekompensuojamus vaistus, pilnai išlaikyti savo butą, todėl natūralu, kad jo vaikų gerovė ir interesai turėtų būti prioritetų sąraše.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos esmė – ar pagrįstai 2003 m. balandžio 10 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis (po 125 Lt) nepilnamečiams vaikams padidintas iki 300 Lt.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2003 m. balandžio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą po 125 Lt kiekvienam vaikui (L. ir K.) per mėnesį iki jų pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu vaikų poreikiai pasikeitė, jų išlaikymui reikalinga po 800 Lt per mėnesį. Šalys nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto neturi, jų darbo užmokesčiai minimalūs (1 000 Lt). Atsakovas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismas sprendimu – padidinti priteistą išlaikymą iki 300 Lt, nes tiek neišgalės mokėti, kadangi jis yra sergantis, jam reikalingi vaistai, kurie ne visi kompensuojami, gyvena tėvų bute, už kurį reikia mokėti komunalinius mokesčius.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip matyti ieškovės ir apelianto turtinė padėtis yra vienoda, todėl abu tėvai turėtų vienodai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau iš apelianto yra priteista mažesnė išlaikymo dalis (300 Lt) negu iš ieškovės (500 Lt), nors ir taip ieškovei, su kuria gyvena vaikai, tenka didesnis, neišvengiamas aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Be to, apeliantas yra dar pakankamai jauno, darbingo amžiaus (45 metai), iš esmės sveikas (apelianto pateikti dokumentai apie jo ligas nepaneigia jo darbingumo bei nepatvirtina neįgalumo), darbingas, gyvena vienas (nors galėtų gyventi su tėvais), kitų išlaikytinių neturi. Taigi, visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis dėl savo sveikatos būklės negali mokėti vaikams po 300 Lt išlaikymo.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1 000 Lt, taigi iš apelianto galėtų būti prašoma 500 Lt išlaikymo vaikui, tačiau išlaikymas yra padidintas tik iki 300 Lt kiekvienam vaikui, kas, teisėjų kolegijos manymu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaikų poreikius.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasVirginija Gudynienė