Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Gretai Čiuladaitei, Daivai Ašmianienei, Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai D. P. ir jos atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, nukentėjusiajai H. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2016 m. vasario 03 d. apie 20.21 val. P.Lukšio g. 32, Vilniuje, vairuodama automobilį TOYOTA TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbula buvo neatsargi, nepasirinko atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius sugadino. Tokiais savo veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to ji, 2016 m. vasario 03 d. apie 20.21 val. P.Lukšio g. 32, Vilniuje, policijos pareigūnų reikalavimu nesileido būti patikrinama ar nėra neblaivi, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Be to ji, 2016 m. vasario 03 d. apie 20.21 val. P.Lukšio g. 32, Vilniuje, vairuodama automobilį TOYOTA TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinančiam pareigūnui pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, tokiais veiksmais pažeidė KET 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. P. teismo posėdžio metu kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažino iš dalies, pripažino, kad važiavo neturėdama galiojančio dokumento. Paaiškino, kad protokole nurodytą dienos vakare apie 20 val. važiavo vakarieniauti į „Pomodoro“ kavinę, prieš tai užsipylė kuro „Neste“ degalinėje ir iš degalinės važiavo pagal „Domus Galerija“ pastatą, tada parkavosi automobiliu. Atvažiavusi nuo „Neste“ degalinės atbuline eiga sukosi parkuotis. Kai sustojo, jai už nugaros buvo salelė su stulpu, antra vieta nuo išvažiavimo į Lukšio gatvę.

Prisiparkavusi nuėjo į kavinę, kur užsisakė vyno, laukė vakarienės. Kai priėjo policijos pareigūnai, ji jau buvo išgėrusi pusę užsisakyto (250 ml) vyno. Priėję policijos pareigūnai pasakė, kad ji galimai atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau ji pasakė, kad tikrai ne. Pareigūnai palaukė kol ji pabaigs gerti visą vyną ir tada pasakė, kad jai reikia eiti į policijos pareigūnų automobilį, o po to automobilyje pareigūnai pasakė, kad ji turi pasitikrinti ar nėra išgėrusi. Pasak pareigūnų, įvykį mačiusi liudininkė sakė, kad ji buvo neblaivi. Ji atsisakė pūsti į alkotesterį, pasakiusi, kad ką tik gėrė vyną. Tada pareigūnai surašė protokolą, nubraižė schemą. Eismo įvykio schemoje ji nepasirašė, nes prašė, kad būtų nubraižyta salelė, nes ji iš esmės keičia situaciją. O eismo įvykio schemoje dabar salelė nubraižyta šone, ne toje vietoje. Pagal šią schemą išeina, kad ji galėjo važiuoti atbuline eiga, o iš tikro salelė yra visai kitoje vietoje. Tuo metu ji nebuvo nubraižyta, policijos pareigūnai ją nubraižyti atsisakė, pasakė, kad šioje schemoje jie pažymi automobilių išsidėstymą. Ant ATP protokolo parašė, kad nesutinka su aplinkybėmis. Ji nežino kodėl neparašė, kad jai netinka schema, tuo metu galimai nesugalvojo, kad galima parašyti pastabą. Vėliau policijos pareigūnai jai įteikė visus dokumentus: protokolus ir dokumentą, kad ji negali vairuoti. Pripažįsta, kad jos vairuotojo teisių galiojimas buvo pasibaigęs 2015 m. rugsėjo mėnesį, ji turėjo jį pasikeisti. Tikslingai automobilio aikštelėje ji neperstatinėjo, automobilį statė į parkavimo ribas, o ne tikslingai jį perstatė. Po to įvykio automobilis nebuvo remontuotas. Tą vakarą tą automobilį, kuri ji neva kliudė, matė, jokio įbrėžimo neįžiūrėjo. Kad fotografuotų policijos pareigūnai automobilius, nematė. Visa tai buvo apie pusę 20.30 val. vakaro. Kavinėje gėrė vyną, o namo grįžti būtų išsikvietusi Taksi, savo automobilį palikusi. Ji planavo palikti savo automobilį, be to gyvenu netoliese nuo tos kavinės. Įvykio metu buvau viena, niekas nespėjo prie jos prisijungti, viskas įvyko 15-20 min. bėgyje. Ji žino, kad reikia palaukti, jei esi neseniai vartojęs alkoholį, kad būtų galima tikrintis alkotesteriu. Policijos pareigūnai ją pasodino į automobilį, liepė pūsti, paklausė ar ji atsisako pūsti į alkotesterį, ir ji atsisakė. Tai, kad ji gali palaukti tam tikrą laiką ir po to pūsti, pareigūnai jai nesakė. Ji žino, kad iškarto negalima pūsti iškart po alkoholio vartojimo, nežinojo, kad reikia palaukti. Kai priparkavo savo automobilį ir nuėjo palikusi savo automobilį į kavinę, jos automobilis stovėjo lygiagrečiai „BMW“ automobilio. Papildomai nurodė, kad dirba UAB „B.“ ir UAB „B.“ vyr. finansininke, automobilis TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „B.“ kurios savininkas yra jos sutuoktinis (b.l. 31-32).

Teismo posėdžio metu D. P. ir jo atstovė prašė teismo nutraukti bylą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas nukentėjusioji H. J. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį matė tik įvykio dieną. Nurodė, kad protokole nurodytą dieną, ji su vyru skirtingais automobiliais atvyko prie „Pomodoro“ kavinės, kur apie 18.00 val. palikusi savo automobilį, išvyko į susitikimą. Grįžusi prie automobilio pamatė pareigūnus bei ant automobilio paliktą pranešimą apie eismo įvykį. jos automobiliui BMW buvo nubrozdintas priekinis bamperis (apie 20 cm), draudimo bendrovės paskaičiavimais draudimo žalos dydis apie 110 eurų. Kaltininkės automobilis stovėjo prieš jos automobilį, šiek tiek šone. Nukentėjusioji nubraižė eismo įvykio schemą su automobilių išsidėstymais., tačiau tiksliai negalėjo nurodyti ar jos automobilis stovėjo antroje vietoje nuo įvažiavimo, o kaltininkės automobilis pirmoje vietoje nuo įvažiavimo (b.l. 62-63,60). Taip pat nurodė, kad kai ji matė D. P. įvykio vakarą, ji blaškėsi, garsiai kalbėjo, kalba buvo nerišli, pakankamai agresyviai juos kalbino, sakydama „kas čia įvyko, parodykite kas yra įvykę“, girtumo požymiai matėsi, tačiau ji jų nesiima vertinti (b.l. 65).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta S. J. parodė, kad proceso dalyvių nepažįsta, žino, kad nagrinėjama byla dėl eismo įvykio. Parodė, kad ji su kolega Andrejumi buvo išėjusi parūkyti, ir matė, kaip važiavo automobilis džipas Mercedes, kuriame buvo labai garsiai įjungta muzika. Minėtas automobilis labai ilgai bandė prisiparkuoti, ir besiparkuodama atsitrenkė į gale stovintį automobilį BMW. Jie išgirdo trakštelėjimą, pradėjo stebėti automobilį. Prisiparkavusi kitoje vietoje vairuotoja išlipo iš automobilio ir nuėjo į restoraną, kuriame liudytojai dirba. Ji su kolega dar pagalvojo, kad vairuotoja matyt neišgirdo, kad atsitrenkė, nes automobilyje labai garsiai grojo muzika. Tačiau kai liudytojai įėjo į restoraną, pamatė, kad vairuotoja galimai neblaivi, todėl nutarė iškviesti pareigūnus. Liudytojos nuomone, kad vairuotoja neblaivi matėsi iš jos išvaizdos, akys labai blizgėjo, be to kiek pamena, jos kolegė sakė, kad ta pati vairuotoja ir ryte buvo jų restorane ir gėrė vyną. Nurodė, kad automobilis Mercedes parkavosi nuo pastato pirmoje eilėje, prisiparkavo 3-4 vietoje nuo stulpo, prieš tai bandė parkuotis į 4-5 vietas. Automobilis BMW, į kurį ji atsitrenkė stovėjo 2-oje eilėje nuo pastato, šiek tiek šone nuo Mercedes. Automobilis BMW stovėjo priekiu antroje eilėje, o Mercedes parkavosi į pirmą eilę ir atsistojo „šachmatais“ arčiau stulpo. Taip pat nurodė, kad minėtas automobilis parkavosi labai ilgai, jam važiuojant atbulam, pasigirdo garsas, tačiau po smūgio vairuotoja iš automobilio neišlipo, jo neužgesino, parkavosi toliau ir pastatė automobilį pirmoje eilėje. Ji prisiparkavo taip, kad stulpo salelė jai gavosi ne už- nugaros, o šone. Liudytoja nebuvo priėjusi artyn prie automobilių, viską stebėjo 20 metrų atstumu. Kai minėto automobilio vairuotoja išlipo iš automobilio ir ėjo pro šalį, ji neatkreipė dėmesio kaip ji atrodė, tačiau restorane moteris atrodė apgirtusi, pavargusi, šiek tiek blaškėsi, šiaip šypsojosi. Taip pat nurodė, kad Mercedes buvo pilkai rudas, o BMW į pilkumą. Policijos apie eismo įvykį pranešė jos kita kolega, kuri tuo metu buvo laisvesnė. Pareigūnams užėjus į kavinę, eismo įvykio kaltininkė sėdėjo prie staliuko ir gėrė vyną. Liudytoja nubraižė schemą, nurodydama, kaip parkavosi automobilis, kur buvo pastatytas (b.l. 63,59).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. G. parodė, kad apie 21.30 val. gavo pranešimą, kad įvyko eismo įvykis ir kaltininkė nuėjo į kavinę, kur geria vyną. Liudytojas nepamena aplinkybių, ar eismo įvykio kaltininkė tikrinosi alkotesteriu, ar ne. Nurodė, kad apžiūrėjus automobilius, jis nubraižė eismo įvykio schemą, pažeidėjai buvo surašytas ATPK protokolas. Neprisimena, ar kaltininkė susipažino su eismo įvykio schemą, tačiau kai jis ją braižė, ji nedalyvavo, konfliktavo, nenorėjo sėsti į pareigūnų automobilį, ir tik atvažiavus jos pažįstamiems, ji, sėdėdama jų automobilyje, rašė pasiaiškinimą. Taip pat nurodė, kad kai jis priėjo prie pažeidėjos kavinėje, matė ją geriant vyną. Iki pasiūlymo pasitikrinti blaivumą nuo paskutinio vartojimo buvo praėję apie 20 minučių laiko, nes ji ilgai atsisakinėjo eiti prie pareigūnų automobilio, ėjo į WC, kur išbuvo apie 15 min., dar norėjo baigti gerti vyną, susimokėti sąskaitą. Liudytojas neprisimenu dėl kokių priežasčių ji atsisakė pūsti alkotesterį. Negalėjo taip būti, kad jai būtų siūloma pūsti alkotesterį iš kart po vyno išgėrimo, nes ji ilgai dar nėjo prie automobilio. Patikslino, kad priėjus prie D. P. kavinėje, jai buvo pasakyta, kad norima pasiaiškinti dėl eismo įvykio aplinkybių. Apžiūrėjus automobilius, matėsi nedideli apibraižymai, tačiau matėsi, kad apgadinimų aukščiai sutampa, kad yra švieži apgadinimai. Liudytojo nuomone, apgadinimai nedideli. Liudytoja negalėjo prisiminti, ar kaltininkė reiškė pastabas, kai jai buvo pateikta susipažinti su eismo įvykio schema. Patvirtino, kad eismo įvykio schemą braižė pagal faktą, pareigūnų tarnybinis automobilis stovėjo šalia BMW. Liudytojui parodžius nuotraukas (b.l. 25,26), nurodė, kad nėra tikras ar teisingai eismo įvykio schemoje nuraižyta salelė, gal ją reikėjo didesnę braižyti. Patvirtino, kad tarnybiniame pranešime (b.l. 5) nurodytos aplinkybės teisingos. Apibūdint pažeidėjos blaivumą pareigūnams atvykus, nurodė, kad ji jos kalba buvo nerišli, jautėsi alkoholio kvapas, matėsi, kad yra išgėrusi daugiau nei 1 taurę vyno (b.l. 64).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. V. parodė, kad gavo iškvietimą apie apgadintą automobilį Lukšio gatvėje prie kavinės „Pomodoro“, kai liudytoja pranešė, kad Toyota AV 4 atsitrenkė į 3-os klasės BMW automobilį. Liudytja pasakė, kad vairuotoja perstatė automobilį ir nuėjo į kavinę, kur toliau vartoja alkoholį. Administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad į kavinę atvažiavo būdama blaivi, sakė, kad į nieką neatsitrenkė, tikrintis blaivumą atsisakė. Liudytojas dar nuėjo pažiūrėti vaizdo įrašų, bet ta vieta filmuojama nebuvo, kamera nukreipta į kitą vietą, todėl grįžo atgal. D. P. buvo siūloma pasitikrinti, tačiau ji atsisakė, pasakydama, kad jokio eismo įvykio nepadarė. Liudytojas patvirtino, kad matė D. P. kavinėje vartojant vyną, tačiau jo nuomone, ji buvo vartojusi ir prieš tai. Nuo to momento kai ji baigė gerti vyną iki pasiūlymo pasitikrinti buvo praėję 15-20 min, bet galėjo būti ir didesnis laiko tarpas, nes jai ne vieną kartą buvo siūloma tikrintis. Atsisakymą tikrintis blaivumą ji motyvavo tuo, kad vartojo alkoholį po atvykimo į kavinę. Iš pažiūros moteris atrodė kaip ir dabar, t.y. tesimo posėdžio metu, tačiau tuo metu ji buvo neblaivi, kalba nerišli, jautėsi alkoholio kvapas, buvo susijaudinusi, prieštaravo, emocijos perdėtos, nedaug trūko, kad jai būtų pareikšti kaltinimai dėl pasipriešinimo pareigūnams. Taip pat nurodė, kad automobiliai Toyota bei BMW vienas kito atžvilgiu stovėjo šonu, automobiliui BMW apgadintas priekinis bamperis, o Toyotai - galinis bamperis. Automobiliai apgadinti nežymiai, tik subraižymai, įskilimų, dūžių nėra (b.l. 64-65).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad dirba restorane „Pomodoro“ ir įvykio vakarą buvo su kolege išėjęs parūkyti į lauką. Berūkant, pastebėjo, kad į aikštelę įvažiavo automobilis, kurį vairavo D. P., ir kuri besiparkuojant atsitrenkė į kitą automobilį. Liudytojas negali nurodyti iš kur, kokios vietos atvažiavo minėtas lengvasis automobilis, kokia markė nepastebėjo, tačiau jis atsitrenkė į „BMW“ markės automobilį. Minėtas automobilis atitrenkė savo automobilio galu į kito automobilio priekį. Susidūrimo garsas buvo, tačiau nestiprus. Į ją liudytojai atkreipė dėmesį, nes ji parkavosi keletą kartų, iš vieno karto jai nepavyko atsistoti į vietą (nubraižytą). Ji pavažiavo į priekį, tada atbuliniu ir atsitrenkė, o kai atsitrenkė, prisiparkavo ir užėjo į restoraną. Po to, kai ji atsitrenkė į kitą automobilį, ji prisiparkavo, išlipo iš savo automobilio, girdėjosi garsi muzika automobilio viduje, užtrenkusi dureles, ji nuėjo į restoraną, kur užsisakė vyno, sėdėjo ir gėrė. Tada jo kolegė kitai kolegei pasakė, kad pastaroji iškviestų pareigūnus, nes norėjo pranešti apie eismo įvykį. atvažiavę pareigūnai apklausė jo kolegę Sandrą, paskui priėjo prie D. P., norėjo ją išsivesti laukan. Nepamena, kiek moteris buvo išgėrusi vyno, jam rodosi, kad ji buvo užsisakiusi ąsotėlį. Nuo to momento, kai jis su kolege rūkė, pareigūnai atvažiavo labai greitai, gal po kokių 15 min. Negali pasakyti kaip pažeidėja atrodė kai ji įėjo į restoraną, ar buvo blaivi, atrodė normaliai. Liudytojo nuomone, ji galėjo nesuprasti kad kliudė kitą automobilį, nes jos automobilyje muzika garsiai grojo, o kitą automobilį ji nestipriai kliudė, todėl mano, kad ji tikrai nesuprato, kad padarė eismo įvykį. liudytojas nupiešia schemą kaip judėjo automobilis, kontaktavo, tačiau negalėjo nurodyti kurioje vietoje moteris paliko savo automobilį prieš įeidama į restoraną, ar ta vieta atitinka eismo įvykio schemą (b.l. 69).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3-ojo būrio patrulio E. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. vasario 03 d., apie 20.31 val., dirbant kartu su patruliu A. V., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Lukšio g. 32, Vilniuje, stovėjimo aikštelėje automobilis Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo nėra. Toyota vairuotoja pastatė automobilį į kitą vietą ir nuėjo į „Pomodoro“ kavinę, kurioje sėdi ir geria vyną. Pareigūnams nuvykus minėtu adresu į juos kreipėsi pranešėja S. J., kuri paaiškino, kad matė, kaip automobilio Toyota vairuotoja, važiuodama atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį BMW ir iškarto perstatė į kitą vietą automobilį, išlipus iš automobilio nuėjo į kavinę. Liudininkė nurodė, kurioje vietoje sėdėjo moteris, kuri vairavo Toyota automobilį. Pareigūnams nuėjus į kavinę prie minėtos moters, t.y. D. P., kuri gėrė vyną, ji paaiškino, jog jokio automobilio ji nekliudė. Paprašius vairuotojos pasitikrinti blaivumą, ji atsisakė tikrintis. D. P. buvo surašytas ATP protokolas, automobilis perduotas tolimesniam vairavimui J. A. (b.l 5).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad tiksli eismo įvykio vieta – Lukšio g. 32, Vilniuje, taip pat nurodytas automobilių TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas aikštelėje, aikštelės žymėjimai, plotas, bei automobiliais padaryti apgadinimai : TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – apgadintas užpakalinis bamperis, sugadinimų aukštis 0,51-0,53 m., BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – apgadintas priekinis bamperis, sugadinimų aukštis 0,52-0,54 m. (b.l. 6,7).

Nukentėjusio automobilio savininkės H. J. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. vasario 03 d. apie 18.40 val. ji atvažiavo automobiliu BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (juodos spalvos), į stovėjimo aikštelę priešais „Domus Galerija“, prieš pat įėjimą į „Pomodoro“ kavinę (adresu Lukšio g. 32). Palikusi automobilį stovėjimo aikštelėje apie 18.40 val., prie jo grįžo apie 21.50 val. rado apgadintą automobilio priekinį buferį, tačiau tamsoje nesimato kiek didelė žala. Yra ryškus įbrėžimas kairėje. Taip pat nurodyta, kad atėjusi rado ir policijos pareigūnų ekipažą (b.l. 10).

Liudytojos S. J. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2016 m. vasario 3 d. apie 20.05 val. Lukšio g. 32, prie „Pomodoro“ kavinės aikštelėje matė, kaip automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parkuodamasis atbuline eiga kliudė stovintį automobilį BMW, valst. NR. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo moteris, kuri kliudžiusi BMW perstatė savo automobilį į kitą vietą ir išlipusi iš automobilio nuėjo į kavinę „Pomodoro“ (b.l. 9).

Pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo D. P. nušalinta nuo vairavimo (b.l. 11).

Byloje pateiktas UAB „B.“ pranešimas, kad ji neturi jokių pretenzijų dėl įmonei priklausančio automobilio (b.l. 44).

Nesutikdama su policijos pareigūnų sudaryta eismo įvykio schema, byloje administracinėn atsakomybėn traukiama D. P. pateikė savo sudarytą eismo įvykio schemą, kurioje nurodė faktines aplinkybes, t.y. kaip buvo priparkuoti automobiliai, nurodydama, kad jos automobilis buvo priparkuotas prie salelės, kuris buvo kliūtis kliudyti automobilį BMW, stovintį kitoje parkavimo vietoje (b.l. 20).

Byloje taip pat pateiktos fotonuotraukos, kuriose fiksuota galima eismo įvykio vieta, t.y. parkavimosi aikštelė, salelė, aikštelės žymėjimai (b.l. 25,26,27).

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad 2016 m. kovo 25 d. buvo atlikta transporto priemonių apžiūra, ir apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai: automobiliui BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – nežymiai nubrozdintas priekinis bamperis kairėje pusėje, apgadinimų aukštis nuo 0,52-0,53 m, TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – nežymiai nubrozdintas galinis bamperis dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis 0,52-0,53 m. transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimo aukštis ir mechanizmas atitinka (b.l. 48 49).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant surinktus įrodymus, darytina išvada, kad D. P. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įrodyta byloje surinkta medžiaga. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama D. P. kaltės dėl sukelto eismo įvykio teismo posėdžio metu nepripažino, nurodydama, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, kad automobilį priparkavo taip, kad už jo buvo salelė, kuri buvo kliūtis atsitrenkti į gale stovintį automobilį, tokius jos parodymus teismas vertina kaip siekį sušvelninti atsakomybę, juos paneigia byloje surinkti ir įvertinti kiti įrodymai, t.y. betarpiškai eismo įvykį mačiusių liudytojų S. J. ir A. L. parodymai, kurie patvirtino, kad matė, kaip automobilis Toyota parkavosi gan ilgai, besiparkuodamas automobilis atbuline eiga kliudė priparkuotą automobilį BMW, kad susidūrimo garsas buvo nestiprus. Liudytojai taip pat patvirtino, kad iš Toyota automobilio girdėjosi garsi muzika, todėl galimai susidūrimo garso eismo įvykio kaltininkė nepajuto. Nukentėjusiojo automobilio BMW sugadinimus patvirtina ne tik nukentėjusiosios H. J. parodymai, tačiau ir byloje esančios fotonuotraukos, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai A. V. ir E. G. patvirtino, kad vietoje apžiūrėjus automobilius (nukentėjusiojo bei kaltininko) ir išmatavus sugadinimus, buvo nustatyta, kad apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka, pareigūnams nekilo jokių abejonių, kad nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas šalia stovėjusio automobilio Toyota. Įvertinus šių nustatytų aplinkybių visumą teismas konstatuoja, kad D. P. pažeidė KET 9 bei 101 punkto reikalavimus, jos kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo pilnai įrodyta ir ji baustina.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už Transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, t.y. įstatymas numato 4 alternatyvias veikas, už kurias minėtame straipsnyje numatyta atsakomybė.

Administracinio pažeidimo protokole D. P. buvo kaltinama tuo, kad eismo įvykio metu ji vairavo automobilį įtariama neblaivi. Atsakomybėn traukiama D. P. neigė, kad automobilį vairavo neblaivi, nurodydama, kad į kavinę atvažiavo būdama blaivi, ir neneigė tos aplinkybės, kad tik jau restorane vartojo alkoholį. Nors liudytojos S. J. nuomone, D. P. automobilį vairavo neblaivi, tačiau duodama paaiškinimus nurodė, kad nematė, kaip atrodė eismo įvykio kaltininkė kai iš automobilio ėjo į restoraną, ir tik jai esant restorane pasirodė, kad D. P. galimai neblaivi, nes jo akys labai blizgėjo, atrodė „apgirtusi, pavargusi, šiek tiek blaškėsi, šiaip šypsojosi“. Kartu su minėta liudytoja buvęs ir eismo įvykį matęs liudytojas A. L. negalėjo nurodyti, ar moteris buvo blaivi ar ne, nurodydamas, kad moteris atrodė „normaliai“. Į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai pažeidėją matė tik jau restorane ją vartojant alkoholį, patvirtino, kad laukė, kol ji baigs vakarieniauti. Kadangi girtumas šiuo nagrinėjamu atveju nustatytas nebuvo, esant abejonėms ir nesant galimybei nustatyti objektyvios tiesos, minėta aplinkybė iš kaltinimo D. P. šalintina.

Nagrinėjamu atveju D. P. kaltinama ir tuo, kad padarė dvi alternatyvias veikas, numatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, t.y. iškart po eismo įvykio vartojo psichiką veikiančią medžiagą – alkoholį bei tuo, kad policijos pareigūnų reikalavimu nesileido būti patikrinama ar nėra neblaivi, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 17, 221 punktų reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 221 punkte reglamentuota, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Pažymėtina, kad už šio reikalavimo pažeidimą asmuo gali atsakyti tik tada, kai jis supranta, jog dalyvavo eismo įvykyje, tačiau tai žinodamas po eismo įvykio iki apsvaigimo patikrinimop vartoja psichiką veikiančias medžiagas. Nagrinėjamu atveju, atsakomybėn traukiama D. P. paaiškinime nurodė, kad ji nejuto jokio kontakto su kitu automobiliu, nesuvokė padariusi eismo įvykį, todėl restorane ir užsisakė bei vartojo alkoholį. D. P. kaltė dėl padaryto eismo įvykio pasitvirtino tik bylą nagrinėjant teisme, surinkus ir įvertinus įrodymus, apklausus liudytojus, atlikus automobilių sugretinimą, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju D. P. nepadarė KET 221 punkto pažeidimo, todėl ši veika (kad iškart po eismo įvykio vartojo psichiką veikiančią medžiagą – alkoholį) iš jai reiškiamo kaltinimo šalintina.

KET 17 punktas numato, kad Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. D. P. pripažįsta faktą, kad atsisakė tikrintis blaivumą, motyvuodama tuo, kad restorane vartojo alkoholį, taip pat patvirtino faktą, kad jai buvo siūloma tikrintis blaivumą 15-20 min. bėgyje kai pareigūnai prisistatė. Taisyklės nenumato, kokioje alkoholio vartojimo stadijoje gali būti reikalaujama vairuotojui tikrintis blaivumą, tai detalizuota techninės priemonės tikrinimo - alkotesterio instrukcijoje, kur rekomenduojama, koks laiko tarpas turi praeiti nuo paskutinio alkoholio vartojimo iki patikrinimo. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad nuo to momento kai D. P. vartojo alkoholį iki jai ne kartą buvo siūloma pasitikrinti blaivumą praėjo tikrai daugiau nei 20 minučių. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad D. P. atsisakė tikrinti alkotesteriu, o ne reikalavo ją tikrinti praėjus atitinkamam laiko tarpui po paskutinio alkoholio pavartojimo, kad eismo įvykio aplinkybių tyrimas truko ilgą laiką ir buvo galimybė pasitikrinti alkotesteriu praėjus po paskutinio alkoholio vartojimo kad ir pusvalandžiui., teismas konstatuoja, kad D. P. nesileido būti pareigūnų patikrinama, ar nėra neblaivi, tuo savo veiksmais pažeidė KET 17 punkto reikalavimą ir padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 260 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; ir t.t. ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Sutinkamai su minėto straipsnio 2 dalimi, Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje D. P. aprašomojoje dalyje inkriminuojama ir tai, kad ji pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, bei nurodyta, kad tuo pažeistas KET 16 punkto reikalavimas, tačiau minėta veika administracinio teisės pažeidimo protokole nėra kvalifikuota, t.y. ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytas pažeidimas nėra inkriminuojamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybėn traukiama D. P. kaltę dėl šio pažeidimo pripažįsta, teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, D. P. veiksmus, kad ji pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą vertina kaip KET 16 punkto pažiedimą ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, kuris įrodytas tiek pačios pažeidėjos D. P. paaiškinimu teisme, tiek policijos pareigūno E. G. tarnybiniu pranešimu, tiek kita byloje surinkta medžiaga.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį: padaryti 3 Kelių eismo taisyklių pažeidimai: eismo įvykio metu nežymiai apgadinti 2 automobiliai, pažeidėja atsisakė tikrinti blaivumą, pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, į pažeidėjos D. P. asmenybę - 43 metų amžiaus, ištekėjusi, vaikai pilnamečiai (b.l. 12), dirbanti, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l.3-4), duomenų apie teistumą nepateikta. D. P. 2 padaryti administraciniai pažeidimai pagal savo pobūdį nėra šiurkštūs. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad D. P. administracine tvarka už KET pažeidimus nebausta, yra dirbanti, dirba 2-uose darbovietėse, nukentėjusieji pretenzijų D. P. neturi, prašo jos griežtai nebausti.

Griežčiausia nuobauda yra numatyta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, tačiau įvertinus šio pažeidimo padarymo aplinkybes darytina išvada, kad pažeidimas yra šiuo atveju daugiau formalus. D. P. atvyko į kavinę, parkuodamasis kliudė kitą automobilį, tačiau akivaizdžiai to nepastebėjo. Kavinėje užsisakė alkoholinio gėrimo – ąsotėli vyno, ir jį vartojo pakankamai ilgą laiko tarpą, taigi, galėjo išgerti reikšmingą alkoholio kiekį. Jeigu būtų sutikusi pasitikrinti alkotesteriu, alkotesteris greičiausiai būtų užfiksavęs girtumą, tačiau ar ši aplinkybė jos veiksmų vertinimui būtų kuo nors reikšminga – nebūtų įmanoma nustatyti, ar ji atvyko vartojusi alkoholį, ar alkotesteris užfiksavo jau kavinėje suvartotą alkoholį. O jeigu atvažiavo jau vartojusi alkoholio, tai galbūt vartojimas buvo toks, kad neviršijo vairuotojui leistinos normos, o jeigu viršijo, tai kiekgi promilių pridėjo prie to jau kavinėje suvartotas alkoholio kiekis? Taigi, jeigu D. P. būtų sutikusi pasitikrinti alkotesteriu, tai neišspęstų problemos, o sukeltų dar daugiau abejonių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors D. P. atsisakydama tikrintis alkotesteriu pažeidė KET reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau bausti ją net ir minimalia sankcijoje numatyta nuobauda yra neteisinga ir neprotinga. Įvertinus šių aplinkybių visumą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis teismas mano, jog šiuo atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti D. P. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje, t. y. paskiriant švelnesnę baudą ir neskiriant administracinės nuobaudos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padaryta pažeidimą skirtina minimali bauda, už 124¹ straipsnio 8 dalyje padaryta pažeidimą – skirtinas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹, 31, 124¹, 126, 127, 313, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴, 313 str. str.,

nutaria:

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 50 € (penkiasdešimt eurų) baudą.

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą - 50 € (penkiasdešimt eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.