Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-06-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-13918-475/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
2YT-13918-475/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07876-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė „Aksa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-13918-475/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07876-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.4.11
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“ skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0085/19/00174, Nr. 0085/19/00173, suinteresuotas asmuo –akcinė bendrovė „Aksa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0085/19/00173 ir Nr. 0085/19/00174 prašo panaikinti 2020 m. balandžio 24 d. patvarkymą Nr. S-222 bei tenkinti skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vespila“ 2020 m. balandžio 8 d. prieštaravimus, kuriais buvo prašoma panaikinti 2020 m. balandžio 2 d. patvarkymo Nr. S-193 2 ir 3 punktus bei skirti pakartotinę 2019 m. sausio 31 d. turto arešto akte Nr. 0085/19/00173, 0085/19/00174 nurodyto turto ekspertizę.

Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. balandžio 2 d. patvarkymu turtas buvo įkainotas netinkamai, o esminės abejonės ir esminiai neaiškumai dėl tikrosios turto rinkos vertės nebuvo pašalinti. 2020 m. balandžio 2 d. patvarkyme nustatyta turto vertė, net ir po pakartotinės ekspertizės atlikimo, yra daug mažesnė už realią tokio turto kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą. Turto vertė nustatyta ne kaip pilnai veikiančio daikto, o kaip ženkliai nudėvėto daikto. Vertintojas turto vertę nuvertino net 72 procentais, kas yra akivaizdžiai nepagrįsta, kai turtas yra pilnai veikiantis ir tebenaudojamas pilnu pajėgumu AB „Aksa“ veikloje.

Be to, šis konkretus turtas (maišyklės) turėjo būti vertinamas kartu su tiesiogiai su juo (maišyklėmis) susijusia kita dalimi įrangos (dozatoriai, siurbliai ir pan.), be kurios akivaizdu, kad turtas (maišyklės) negali veikti ir būti naudojamos pagal savo paskirtį, t.y. maišyklės, atskirtos nuo kitų betono gamybos linijos dalių, pačios nesukuria tokios vertės, kokia sukuria kartu su kitomis dalimis, į tai vertintoja visiškai neatsižvelgė.

Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad ekspertizės akte yra nustatyta, kad vertinamo turto, t.y. maišyklių, būklė yra gera, ir jokių sąlygų ar aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos vertinamo turto būklei, nėra nustatyta. Nagrinėjamu atveju ekspertizės akte maišyklėms buvo priskirtas būklės rodiklis „Tinkamas naudoti“. Būklės rodiklis „Tinkamas naudoti“ taikomas tokiam turtui, kuris yra „Naudotas; reikia pakeisti svarbius mazgus ar detales (pvz., variklį)“. Ekspertizės akte niekur nėra nustatyta, kad maišyklėms reikia pakeisti svarbius mazgus ar kokias nors detales. Ekspertizės akte nustatyta, kad jokių sąlygų ar aplinkybių, kurios turėtų įtakos maišyklių būklei, nenustatyta. Todėl tokiu atveju vertintojas, surašydamas ekspertizės aktą, nepagrįstai maišyklėms pritaikė būklės rodiklį „Tinkamas naudoti“ ir atitinkamai nepagrįstai maišyklėms pritaikė 65-80 proc. nusidėvėjimą. Nesant nustatytų kokių nors sąlygų ar aplinkybių (veiksnių, turinčių įtakos vertei, arba sąlygų, veikiančių vertę), vertinant maišyklių nusidėvėjimą turėjo būti parinktas būklės rodiklis „Geras“, kuriam esant taikomas 20–35 proc. nusidėvėjimas.

Antstolis 2020 m. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį teismui. Antstolis patvarkyme nurodo, kad 2020 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. S-44 (patvarkymas nebuvo skundžiamas, vykdomoji byla Nr.0085/19/00174 I tomas 315–316 lapas) antstolis pavedė teismo ekspertui J. U. įvertinti 2 vnt. planetarines priešpriešinio srauto betono maišykles be jokių priedų, nes maišyklė yra atskiras vienetas, kuris yra gaminamas ir parduodamas ir turi savo vertę. Nors maišyklė ir yra jungiama su kitais mišinių gamybos įrengimais, tačiau visi įrengimai jungiami su statybine dalimi, nes visus įrengimus reikia ant kažko sumontuoti. Taigi toks turtas be jokios abejonės gali būti vertinamas be kitų sudedamųjų dalių, nes potencialus pirkėjas sudedamąsias dalis komplektuoti gali savo nuožiūra. Atlikdamas ekspertizę turto vertei nustatyti, teismo ekspertas atsako į antstolio užduotą klausimą ir laikantis ekspertizės įstatymo Be to, kitas pareiškėjos minimas turtas iki šios dienos antstolio nėra identifikuotas kaip UAB „Vespila“ turtas, nes nėra pateikti konkretų turtą aiškiai identifikuojantys duomenys, apie tai yra surašytas 2020 m. balandžio 3 d. turto apžiūros aktas.

Betono maišyklių vertės ekspertizė atlikta išlaidų (kaštų) vertės tyrimų būdu, kurio esmė - yra prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina. Ekspertas pasirinko šį būdą kaip tinkamiausią, nes lyginamasis vertės tyrimo būdas yra nepritaikomas, atsižvelgiant į tai, jog tokio turto - naudotų pramoninio tipo betono maišyklių, nepakankama vieša pasiūla. Ekspertizės akte Nr.232 (vykdomoji byla Nr.008519/00174 II tomas, 78-114 lapai) aiškiai ir argumentuotai pagrindžiama maišyklių gaunama vertė (ekspertizės akto lapai 9-11). Prieštaravimuose (vykdomoji byla Nr.0085/19/00174 II tomas, 170-172 lapai) nurodoma, jog nustatyta ženkliai maža turto vertė, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą. Teigiama, kad maišyklės įvertintos kaip ženkliai nudėvėtos, net 72 proc.

Ekspertizės akte maišyklės yra nurodytos kaip „tinkamos naudoti“ (ekspertizės akto 2.8.5 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog maišyklių gamybos metai 2007, t.y. jos eksploatacijoje jau 13 metų, todėl maišyklės yra naudotos ir turi nuvertėjimą. Kaip ekspertas nurodo, nuvertėjimo sumai paskaičiuoti taikomas gyvavimo amžiaus „būklės rodiklis“ (ekspertizės akto 2.8.5.punktas), o esant tokiam būklės rodiklio nustatymui nusidėvėjimas yra 65-80 proc. Tokius procentus nurodo teismo ekspertas, kuris vadovaujasi teorinėmis ir praktinėmis žiniomis. Šių procentų taikymo pagrįstumo argumentuotai nepaneigė pareiškėja savo prieštaravimuose ir šiame skunde.

Suinteresuotas asmuo išieškotoja akcinė bendrovė „Aksa“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Bylos šalys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuotos viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas apžiūrai prijungė civilines bylas Nr. 0085/19/00174 ir Nr. 0085/19/00173 antstolio pateiktas civilinėje byloje Nr. 2YT-13917-435/2020.

Iš teismui kartu su prašymu pateiktų dokumentų nustatyta, jog antstolis Regimantas Budreika vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00174 vykdo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-476-280/2017 dėl 51 405,13 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų nuo 51 038,13 Eur sumos nuo 2017 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės UAB „Vespila“ išieškotojos AB „Aksa“ naudai, o vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00173 vykdo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 5 264,70 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės UAB „Vespila“ išieškotojos AB „Aksa“ naudai.

Antstolis 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu paskyrė UAB „Verslavita“ atlikti ekspertizę UAB „Vespila“ priklausančio turto vertei nustatyti. Skolininkė UAB „Vespila“ nesutiko su kilnojamojo turto ekspertizės akte nurodyta betono maišyklių vertę. Kilnojamojo turto ekspertizės akte Nr.PNE-19-083/1 nurodyta, jog vienos planetarinės priešinio srauto betono maišyklės HPGM2250/1500, pagaminimo metai 2007 rinkos vertė 7 400 Eur, tačiau pateikiama galutinė išvada, kurioje nurodyta abiejų betono maišyklių rinkos vertė 3 348 Eur atsižvelgiant į tai, kad vertinamos betono maišyklės yra įmontuotos pastate, kuris priklauso kitam savininkui; kad vertinami daiktai yra pakankamai dideli, kad jie dirbtų ir gamintų produkciją bei užtikrintų pilną užbaigtą technologinį procesą reikalinga nemažai papildomos įrangos, įrengimų; kad vertinamų betono maišyklių išmontavimas, kad jos liktų neapgadintos, iš esamos vietos būtų pakankamai sudėtingas, brangus, sugadintų pastato dalis (nes reiktų ardyti svetimą pastatą); vienos maišyklės svoris 5 580 kg.; dviejų betono maišyklių išmontavimo darbų kaina apie 45000 Eur (Vykdomoji byla Nr.0085/19/00174 I tomas 188 b. l.). Skolininkė nesutiko su kilnojamojo turto ekspertizės akte Nr.PNE-19-083/1 nurodyta planetarinių priešinio srauto betono maišyklių vertę. Antstolis 2019 m. gruodžio 30 d. patvarkymu skolininkės prieštaravimus tenkino iš dalies ir paskyrė pakartotinę ekspertizę planetarinių priešinio srauto betono maišyklių rinkos vertei nustatyti.

2020 m. balandžio 2 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-193, kuriuo nustatė, kad 1) planetarinės priešpriešinio srauto betono maišyklės HPGM2250/1500, Nr. 161108 vertė yra 28 125 Eur, nustatoma pradinė varžytynių kaina - 22 500 Eur; 2) planetarinės priešpriešinio srauto betono maišyklės HPGM2250/1500 Nr.161109 vertė yra 28 125 Eur, nustatoma pradinė varžytynių kaina – 22 500 Eur. Nesutikdama su turto vertės nustatymu pareiškėja teikė antstoliui 2020 m. balandžio 8 d. prieštaravimus dėl 2020 m. balandžio 2 d. patvarkymu Nr. S-193 nustatytos areštuoto turto vertės. Antstolis Regimantas Budreika 2020 m. balandžio 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti UAB „Vespila“ prašymą skirti pakartotinę turto ekspertizę. Nesutikdama su antstolio veiksmais, pareiškėja 2020 m. gegužės 14 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0085/19/00173 ir Nr. 0085/19/00174 su reikalavimu panaikinti 2020 m. balandžio 24 d. patvarkymą Nr. S-222 bei tenkinti skolininkės UAB „Vespila” 2020 m. balandžio 8 d. prieštaravimus.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Kai vykdant teismo sprendimą išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos įkainojamas ir realizuojamas.

Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus. Kasacinio teismo praktika dėl tinkamą varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymą teisės normų taikymo ir aiškinimo iš esmės suformuota ir orientuota į tai, kad tai visų pirma yra antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pastebėtina, kad CPK 682 straipsnio normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su kitomis įstatyminėmis vykdomojo proceso taisyklėmis inter alia CPK 681 straipsnio, kuriame nustatyti ekspertizės skyrimo pagrindai. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju antstoliui paskyrus pirmąją turto vertinimo ekspertizę ir skolininkui nesutinkant su turto įkainojimu, buvo paskirta pakartotinė ekspertizė dėl turto įkainojimo. Taigi skolininkė nesutinka ir su pakartotinės ekspertizės išvadomis, nurodydama, kad ekspertas nepagrįstai maišyklėms pritaikė 65–80 proc. nusidėvėjimą, kadangi jokių defektų nepastebėta (Pakartotinės ekspertizės akto 2.8.5 punktas, Vykdomoji byla Nr.0085/19/00174 II tomas 104 b. l.). Pareiškėjos manymu, vertinant maišyklių nusidėvėjimą turėjo būti parinktas būklės rodiklis „Geras“, kuriam esant taikomas 20–35 proc. nusidėvėjimas. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad vertinamų įrenginių faktinis amžius yra 12 metų, kai panašūs įrenginiai tarnauja nuo 10–15 metų (Vykdomoji byla Nr.0085/19/00174 I tomas 191 b. l.). Teismas įvertinęs įrenginių faktinį amžių, abiejų ekspertizių pateiktas išvadas dėl nusidėvėjimo sprendžia, kad 72 proc. nusidėvėjimas minėtiems įrenginiams pritaikytas pagrįstai, nepaisant to, kad nėra nustatyti įrenginių kokie nors defektai.

Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad maišyklės turėjo būti vertinamos kartu su tiesiogiai su jomis (maišyklėmis) susijusia kita dalimi įrangos (dozatoriai, siurbliai ir pan.), nes pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų aišku, kad maišyklių neįmanoma naudoti be šiuo metu prie jos prijungtų priedų, nusipirkus reikalingus priedus iš kitų tiekėjų.

Pažymėta, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t., dėl to potencialūs pirkėjai tarpusavyje varžydamiesi varžytynių metu nustato optimaliausią šiuo metu esančią nekilnojamojo turto kainą. Įvertinus vykdomosios bylos duomenis matyti, kad antstoliui abejonių dėl turto vertės nekyla. Teismas pažymi, kad turtas įvertintas individualiai. Jokių kitų duomenų leidžiančių abejoti priimtos ekspertizės pagrįstumu nėra pateikti ne tik antstoliui bet ir teismui. Teismo vertinimu skolininkės hipotetinio pobūdžio svarstymai, kad turto vertinimo teismo ekspertas neatsižvelgė į turto naudojimu sukuriamą vertę gaunamas pajamas, kas pareiškėjos teigimu didina vertę, taip pat nevertino ar iš turto nuomos gaunamos pajamos nepadengia to turto nusidėvėjimo (amortizacijos) ir kitų to turto eksploatavimo išlaidų, laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis), todėl nesudaro pagrindo skirti dar vieną, jau trečią ekspertizę.

Pažymėtina, kad skolininkui įstatymas suteikia ne tik teises, bet numato ir pareigas, t. y. skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Skolininkas gali pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įvirtinta teise iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, juos atlikdamas nepažeidė procesinės teisės normų, tinkamai įkainojo turtą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“ skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienios gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė