- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-39-361/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Nukentėjusysis
- O. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Linai Andrijaitytei, išnagrinėjęs O. M. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties, kuria atmestas nukentėjusiosios O. M. skundas dėl Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009-12-11 nutarimo atmesti jos skundą dėl Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-11-20 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008-09-25 Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo J. M., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00851-08 dėl galimai R. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. 2009-11-20 Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras R. Kasnauskas nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą R. M. nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 5 d. Šį nutarimą žuvusiojo sutuoktinė O. M. apskundė aukštesniajam prokurorui.
2009-12-11 Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras priėmė nutarimą atmesti O. M. skundą. Nurodė, kad vertinant byloje surinktų duomenų visumą, darytina pagrįsta išvada dėl to, jog sunkvežimio vairuotojas R. M. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo, nes ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių nematė staiga prieš atvažiuojantį sunkvežimį išvažiavusio dviratininko, todėl ikiteisminis tyrimas teisingai nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu. O. M. šį vyriausiojo prokuroro nutarimą apskundė.
2010-01-18 Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja priėmė nutartį, kuria O. M. skundas buvo atmestas. Nutartyje nurodoma, kad bylos medžiaga patvirtina, jog bylą tyręs prokuroras iš esmės išsiaiškino visas bylos aplinkybes, buvo padarytos dvi ekspertizės, kurių viena buvo daryta nukentėjusiosios iniciatyva, jai pačiai suformavus klausimus. Ekspertai nurodė, kad priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimo techniniu požiūriu buvo J. M. veiksmai, t. y. dėl šio įvykio labiau kaltas buvo J. M., išvažiavęs į eismo juostą prieš pat atvažiuojantį sunkvežimį, kurio vairuotojas neturėjo galimybės sunkvežimio sustabdyti. Be to, liudytojas A. B. parodė, kad jam važiuojant priešingai sunkvežimio krypčiai, jokių stovinčių šaligatvyje asmenų nebuvo, o dviratininkas atsirado staiga, todėl tikėtina, kad dviratininkas važiavo ta pačia kryptimi kaip ir sunkvežimio vairuotojas, bei ties pėsčiųjų perėja, nenulipęs nuo dviračio, staiga išvažiavo statmenai sunkvežimio važiavimo krypčiai, dėl ko sunkvežimio vairuotojas objektyviai negalėjo sustabdyti savo transporto priemonės.
Šalies argumentai
Skundu O. M. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-11-20 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009-12-11 nutarimą atmesti jos skundą ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartį, taip pat įpareigoti prokurorą, ikiteisminio tyrimo pareigūnus atlikti R. M. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, priklausomai nuo apklausos rezultatų, įpareigoti atlikti R. M. parodymų patikrinimą vietoje bei eksperimentą. Teigia, kad nurodė konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie nebuvo atlikti ir kuriuos būtina atlikti, norint objektyviai įvertinti įvykį ir priimti objektyvų sprendimą, tačiau atmesdamas skundą, Šilutės rajono apylinkės teismas neatsižvelgė ir visiškai neatkreipė dėmesio į skundo argumentus, jų nepaminėjo, neįvertino ir motyvuotai neatmetė, o tik nurodė, jog priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu techniniu požiūriu buvo J. M. veiksmai, t. y. dėl šio įvykio labiau kaltas buvo J. M., išvažiavęs į eismo juostą prieš pat atvažiuojantį sunkvežimį, kurio vairuotojas neturėjo galimybės sunkvežimio sustabdyti. Toks tvirtinimas yra absoliučiai nelogiškas. Vis dėlto dėl šio įvykio teismas įžvelgia dalį ir automobilio vairuotojo kaltės, tačiau, kodėl J. M. kaltė yra didesnė, taip ir neaišku. Teismas negali tvirtinti, kad automobilio vairuotojas neturėjo techninės galimybės sunkvežimio sustabdyti, jeigu šis visiškai nestabdė, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad išvengtų užvažiavimo ant dviratininko. Įvykio vietos apžiūros metu nebuvo užfiksuota jokių stabdymo žymių, be to ir pats R. M. nenurodo, kad prieš įvykį butų stabdęs ir sustojo už 30 m nuo dviratininko partrenkimo vietos.
O. M. skunde pažymi, kad vyriausiasis prokuroras nurodė, jog matyti, kad reikalavimai susieti su tuo, jog vairuotojas turėjo pastebėti eismo saugumui grėsmę keliantį dviračiu važiuojantį J. M., tačiau tokio fakto nepatvirtina jokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Tačiau tokių faktų ikiteisminio tyrimo metu net ir neieškota. Kodėl vairuotojas R. M. nepastebėjo dviratininko, ikiteisminis tyrimas neatsakė, nors privalėjo. Neabejotina, kad į tokį klausimą galima atsakyti tik atlikus visus būtinus procesinius veiksmus, tačiau vyr. prokurorui užteko R. M. parodymų, kad jis nematė dviratininko ir dėl to yra nekaltas. 2008-09-25 iš karto po autoįvykio kaip liudytojas apklaustas R. M. nurodė, kad prieš įvažiuodamas į Tilžės g. sustojo, praleido atvažiuojantį iš kairės pusės automobilį ir tik po jo įvažiavo į Tilžės g. link centro, priekyje nebuvo jokio dviratininko, nes jei pastarasis būtų priekyje važiavęs, tikrai jį būtų matęs, o, be to, būtų prasilenkę važiuodami ta pačia kryptimi, nes eismo juosta plati ir vietos būtų užtekę abiem. Šie vairuotojo parodymai leidžia manyti, kad vairuotojas buvo neatidus, nepastebėjo dviratininko ir dėl to dviratininkas buvo partrenktas. 2009-08-18 kaip įtariamasis apklaustas R. M. pakeitė savo parodymus ir nurodė, jog jam stovint sankryžoje su šalutine gatve laukiant, kol nebus kliūties, ta pačia kelio puse ir ta pačia važiuojama kelio dalimi (ne šaligatviu) artėjo dviratininkas, bet įvažiavęs į pagrindinę gatvę, dviratininko nebematė, nes pastarasis buvo automobilio nematomoje zonoje, taigi, kokiu būdu dviratininkas staiga pasirodė priešais automobilį, nepastebėjo. Kodėl R. M. pakeitė savo parodymus, pareigūnai jo net nepaklausė, šito klausimo visiškai nesiaiškino.
O. M. skunde taip pat teigia, kad R. M. nurodytos autoįvykio aplinkybės neatitinka tikrovės, nes ekspertas autotechnikas kategoriškai patvirtino (tachografo duomenys), kad prieš išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, prie sankryžos su pagrindiniu keliu, R. M. sustojęs nebuvo. Jo važiavimo greitis prieš autoįvykį, prieš sankryžą, buvo apie 16 km/h, tachografe jokių sustojimų užfiksuota nebuvo. Sunkvežimio vairuotojas neturėjo jokios pirmenybės prieš dviratininką įvažiuojant į sankryžą. Paanalizavus R. M. parodymus, matysime, kad jie neatitinka tikrovės, nes sunkvežimiui aplenkus dviratininką prieš sankryžą ir važiuojant 16 km/h greičiu, dviratininkas J. M., pagyvenęs vyras, nespėtų sunkvežimio pavyti ir jo aplenkti iš dešinės pusės, be to dar susidurti su sunkvežimiu. Visas šias aplinkybes privalėjo išsiaiškinti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir tik po to spręsti klausimą dėl R. M. kaltės buvimo ar nebuvimo. Kadangi R. M. pakeitė savo parodymus, siekiant galutiniai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, būtina apklausti R. M. ikiteisminio tyrimo teisėjo akivaizdoje, tokiu būdu suteikiant galimybę ir nukentėjusiesiems užduoti papildomų klausimų įtariamajam, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai, iš kurių pusės įžvelgtinas kažkoks suinteresuotumas bylos baigtimi, to daryti nenori. BPK 1 str. reikalauja išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo, teisingo įstatymo pritaikymo. Baudžiamasis procesas turi vykti taip, kad ir kiti proceso dalyviai turėtų galimybę aktyviai dalyvauti procese ir prisidėti prie tiesos nustatymo, tačiau šis reikalavimas buvo ne vieną kartą pažeistas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, apygardos teismas konstatuoja, kad negalima laikyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, įvykusio 2008-09-25 apie 14 val. 45 min. Šilutės m., (duomenys neskelbtini), kurio metu žuvo J. M., yra atliktas išsamiai. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartyje atmetant O. M. skundą, vienareikšmiškai konstatuota, jog ekspertai nurodė, kad priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu techniniu požiūriu buvo J. M. veiksmai. Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2009-12-11 nutarime, atmesdamas O. M. skundą, darydamas išvadą, kad R. M. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su dviratininku, be kitų duomenų vadovavosi ir ekspertizės aktu. Tačiau tokie sprendimai ne visai yra pagrįsti. Eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai apie priežastinį ryšį, o ekspertas dėl eismo įvykio pateikia tik tikimybinę išvadą. Šiuo atveju ekspertizės akte Nr. 11K-149(09) prieš atsakant į užduotus klausimu, netgi pažymėta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nebuvo objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti faktines J. M. su dviračiu judėjimo važiuojamojoje dalyje aplinkybes, todėl nebuvo galima spręsti, kurio iš eismo įvykio dalyvių, sunkvežimio vairuotojo R. M., ar dviračiu važiavusio J. M., veiksmai techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu. Kadangi ekspertui atsakyti į užduotus klausimus trūko atitinkamų duomenų, turėjo būti pasinaudojama proceso galimybėmis gauti tuos tyrimui reikšmingus duomenis. Be to, Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2009-12-11 nutarime konstatavo, jog įtariamasis R. M. nurodė nematęs, kur ir kaip prieš jo vairuojamą krovininį automobilį išvažiavo dviratininkas, tačiau, kaip matyti iš apklausos protokolų, pirmojoje apklausoje 2008-08-25 R. M. teigė nepastebėjęs dviratininko, vėlesnėje 2009-08-18 apklausoje įtariamasis jau teigė matęs artėjantį dviratininką. Šiems prieštaravimams pašalinti bei trūkstamiems duomenims gauti reikalinga atlikti parodymų patikrinimą vietoje, o siekiant išsiaiškinti vairuotojo R. M. matomumo lauką prieš eismo įvykį ir taip įvertinti, ar vairuotojas galėjo pamatyti dviratininką, reikalingas eksperimentas. Įvertinus šių proceso veiksmų metu gautus duomenis, spręstinas klausimas dėl eismo saugumo ekspertizės reikalingumo. Neatlikus nurodytų proceso veiksmų nėra pagrindo teigti, jog buvo pasinaudota visomis galimybėmis gauti tyrimui reikšmingus duomenis, o ikiteisminio tyrimo negalima laikyti išsamiu.
Aukštesnės instancijos teismui abejonių kelia ir tam tikros su ekspertizės skyrimu susijusios aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kompleksinė eismo įvykio – teismo medicinos ekspertizė, tačiau išvadą pateikė tik ekspertas autotechnikas, to šiuo atveju nepakanka, nes reikalinga, jog ekspertas medikas įvertintų J. M. sužalojimus ir jau tada dviejų skirtingų sričių ekspertų vertinimas galbūt padėtų nustatyti aplinkybę, kaip iki eismo įvykio judėjo J. M.: važiavo dviračiu ar ėjo dviratį vesdamasis. Šios aplinkybės nustatymas yra labai svarbus ir galėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą, kurio iš eismo dalyvių veiksmai galėjo įtakoti eismo įvykio kilimą. Prokuroras pareiškime skirti kompleksinę eismo įvykio – teismo medicinos ekspertizę prašė ekspertams pateikti klausimą apie tai, ar J. M. partrenkimo momentu važiavo dviračiu ar ėjo jį vesdamasis, tačiau Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-04-03 nutartyje paskirti kompleksinę eismo įvykio – teismo medicinos ekspertizę, šio klausimo ekspertams jau neuždavė ir nenurodė jokių motyvų, kodėl šis klausimas pašalintas. Tiesa, ekspertas autotechnikas ekspertizės akte nurodė, kad tikėtina, jog J. M., keldamas grėsmę eismo saugumui, važiavo dviračiu per važiuojamąją dalį prieš priartėjusį sunkvežimį, tačiau, kaip jau minėta, tokia išvada yra tik tikimybinė, o vien autotechniko vertinimo nepakanka.
O. M. prašo atlikti papildomą R. M. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau baudžiamojo proceso kodeksas nenumato būtinybės įtariamąjį apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teisė spręsti, ar tokia apklausa reikalinga, paliekama ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Tačiau, prieš atliekant parodymų patikrinimą vietoje ar jau paties procesinio veiksmo atlikimo metu, papildoma apklausa vis dėlto rekomenduotina.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, prokurorų nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei skundžiama Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjos nutartis negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjos 2010 m. sausio 18 d. nutartį.
Atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti Šilutės rajono apylinkės prokuratūrą atlikti šios nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus veiksmus.
Nutartis neskundžiama.