Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. I. Š., jos atstovui advokatui K. B., administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovui Vigantui Piragiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. I. Š. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-04-16 priimto nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. balandžio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ATP) E. I. Š. už Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų istoriniame nacionaliniame parke, savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka paruošto ir suderinto projekto ir leidimo statyti, pastatė medinę stoginę prie ūkinio pastato 511b, keturis pagalbinius pastatus, rekonstravo ūkio pastatus 2I1p, 3I1p, 4I1p. Nurodyta, kad atsakomybė už tai nustatyta LR ATPK 159² straipsnio 1 dalyje (b. l. 9, 63)

E. I. Š. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą panaikinti. Skundo reikalavimai panaikinti 2010-04-06 savavališkos statybos aktą ir 2010-04-14 reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo išskirti į atskirą bylą, teismo 2010-04-28 nutartimi šiuos reikalavimus atsisakyta priimti nagrinėti (b. l. 52-54), skundo reikalavimą panaikinti 2010-04-07 administracinio teisės pažeidimo protokolą atsisakyta priimti nagrinėti teismo 2010-06-04 nutartimi (b. l. 75-76). Skunde E. I. Š. paaiškino, kad savavališkos statybos nevykdė ir norminių reikalavimų nepažeidė. Jos šeimai dar 1987-10-29 tuometinio Trakų r. vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 66 (duomenys neskelbtini) kaime buvo išskirtas žemės sklypas gyvenamojo ir ūkinių pastatų statybai. Leidimas išduotas ta pačia data. Statybos darbai pradėti 1988 m. Visiškai suprantama, kad pradedant statyti pastatus, būtina pastatyti nors ir laikinus statinius statybinėms medžiagoms, įrankiams ir kitoms priemonėms, susijusioms su statyba, sandėliuoti. Todėl 1988 m. buvo pastatytos iš karkaso ir lentų, be pamatų tik ant cementinių blokelių 13,50 kv. m. patalpos cementui ir kitoms statybinėms medžiagoms sandėliuoti, kurių poreikis buvo didelis ir tam tikslui buvo išskirti fondai. Lauke atviroje vietoje cemento negalima laikyti. Statybos paskirties įrankiams, taip pat skiedinio maišymo maišyklei laikyti buvo būtina atskira patalpa, todėl iš karkaso ir lentų be pamatų, taip pat ant cementinių blokelių buvo pastatyta 7,12 kv. m. rakinama patalpa. Po statybinių medžiagų ir įrankių vagystės, pastatė dar vieną karkaso ir lentų namelį be pamatų, kuris Institucijos įvardintas 23,94 kv. m. ploto. Šiame namelyje nakvojo vyras bei dažnai ir darbininkai. Tais pačiai metais 1988 m. dar nepradėjus statybos, pastatė iš menkaverčių rąstų (apie 15-20 diametro) tualetą, 4,95 kv. m., kas buvo būtina, kaip visiems suprantama. Pastačius gyvenamąjį namą ir įrengus virtuvę bei vieną kambarį 1989 ar 1990 metais apsigyveno name su šeima. Namą šildė malkomis, todėl reikėjo pastatyti malkinę, kurią Institucija įvardino kaip savavališkai pastatytą stoginę – 49,70 kv. m. Tuo metu pagal galiojančius įstatymus, tokiems statiniams nereikėjo projekto bei leidimo, nes tai laikini ir nesudėtingi pastatai. Visi minėti statiniai pastatyti prieš įkuriant Trakų istorinį nacionalinį parką. Šis parkas buvo įkurtas 1991-04-23. Laikini statiniai jau buvo pastatyti ir jų įregistruoti kadastro ir registro įstaigose nereikėjo. Gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus naudojo ūkininkavimo reikmėm, nes yra įregistravusi ūkininko ūkį. Pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-30 įsakymą Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“, jos namų valda patenka į IV kategoriją – ūkinė ir gyvenamoji zona. (duomenys neskelbtini) k. nėra jokių etnografinių elementų, urbanistinės struktūros, istorinio paveldo. Kai planavo pradėti verslą – kaimo turizmą, kaimo turizmo asociacijos darbuotojai apžiūrėjo visus pastatus ir rekomendavo minėtus laikinus pastatus ne nugriauti, o panaudoti kaimo turizmo reikmėm. Tie laikini pastatai buvo tik perdažyti, pritaikant spalvą prie esančių pastatų. Šiuo metu tie statiniai naudojami žmonių poilsiui. Statant ūkinį pastatą (institucijos įvardintas kaip 2I1p., 3I1p, 4I1p), taip pat prieš parko įkūrimą, 1989 m. buvo būtina sumontuoti laiptus. Jie buvo reikalingi ūkinio pastato statybos metu, o vėliau nešti pašarus į ūkinio pastato pastogę ir tarnavo kaip gaisriniai laiptai. Pritaikius ūkinį pastatą 511p kaimo turizmo reikmėms, buvo būtina įrengti fekalinio dujų nuleidėją (alsuoklį) pastate 4,95 kv. m. ploto, kuris buvo pastatytas 1988 m. kaip laikinas tualetas. Nutarus praplėsti turizmui reikalingas patalpas, 2008-07-03 kreipėsi į Trakų savivaldybės administracijos architektūros skyrių, dėl pagalbinio pastato rekonstravimo, pritaikant kaimo turizmui. Paraišką dėl projekto rengimo rekonstruojant pagalbinį pastatą, pritaikant kaimo turizmui pateikė 2008-07-03. Nežiūrint į daugkartinius prašymus architektūros skyriui ir parko direkcijai, projektavimo sąlygų sąvadas buvo gautas tik po keturių mėnesių 2008-11-04. Artėjo ruduo, šio ūkinio pastato stogas buvo uždengtas senu menkaverčiu nuodingu šiferiu, bėgo vanduo ir gadino pastatą. Todėl nesulaukusi iš architektūros skyriaus jokio atsakymo, 2008 spalio mėnesio pabaigoje pakeitė šiferinę stogo dangą į metalinę, įrengė keturis stoglangius be įsikišimo į išorę, to nedraudė Trakų istorinio nacionalinio parko direktorijos spec. projektavimo sąlygos. Pagal STR1.05.07.-2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvado“ 13 p. savivaldybės administracijos architektūros skyrius privalėjo per 5 dienas suderinęs su atitinkamomis institucijomis projektavimo sąlygas ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jos prašymo gavimo dienos išduoti projektavimo sąlygų sąvadą arba per 15 darbo dienų raštu pranešti jai motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygos jai neišduodamos. Tačiau to padaryta nebuvo. Dėl vilkinimo ir biurokratizmo ji negalėjo įforminti reikalingų dokumentų paramai kaimo turizmo plėtrai gauti. Taip pat nurodė, kad jos atstovui buvo atimta galimybė susipažinti su bylos medžiaga ir apribotos kitos teisės: teikti paaiškinimus, įrodymus, pareikšti prašymus ir kt.

Teismo posėdyje E. I. Š. ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad medinė stoginė prie ūkinio pastato baigta statyti 1990 metais, 4 pagalbiniai pastatai pastatyti 1988-1989 metais, tualetas pastatytas 1988 metais. Šie statiniai įteisinti nebuvo, nes pagal įstatymą menkaverčių pastatų įteisinti nereikėjo. 2008 metų spalio pabaigoje pabaigti rekonstrukcijos darbai – pakeistas stogas ir įrengti stoglangiai. Leidimo rekonstrukcijai laukė 4 mėnesius, vis negavo atsakymo. Stogas buvo kiauras, bėgo vanduo, todėl nedelsiant reikėjo imtis veiksmų.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu su pareiškėjos skundu nesutiko. Paaiškino, kad 2010-03-18 gavo direkcijos raštą apie savavališkas statybas. Patikrino vietoje, statiniai neįregistruoti, nebuvo jų ir kadastriniuose matavimuose. Nei projekto, nei statybos leidimo E. I. Š. nepateikė. Buvo nuspręsta, kad statiniai atsirado po 2006-05-04, kai buvo atlikti paskutiniai kadastriniai matavimai. Kadangi statyta nacionalinio parko teritorijoje, būtinas projektas, nors statiniai ir menkaverčiai. Dėl to, kad rekonstrukcija baigta 2008 metais, negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

E. I. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta už savavališką statybą. Institucijos įgaliotas pareigūnas 2010-04-06 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad E. I. Š. (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų istoriniame nacionaliniame parke, neturėdama nustatyta tvarka paruošto ir suderinto projekto ir leidimo statyti, pastatė medinę stoginę prie ūkinio pastato 511b (14,20 m x 3,50 m, t. y. 49,70 kv. m. užstatyto ploto), keturis pagalbinius pastatus (trys lentų karkaso 4,10 m x 3,30 m, t. y. 13,50 kv. m. užstatyto ploto, 3,85 m x 1,85 m. t. y. 7,12 kv. m. užstatyto ploto, 6,30 m x 3,80 m. t. y. 23,94 kv. m. užstatyto ploto, rąstų 3,00 m x 1,65 m. t. y. 4,95 kv. m. užstatyto ploto), rekonstravo ūkio pastatus 2I1p, 3I1p, 4I1p (pakeista buvusi šiferio danga (apdaila) į metalinės skardos dangą, įrengti keturi sutapdinti stoglangiai, prie pastato 4I1p pristatyti metalų konstrukcijų laiptai, jungiantys žemę su pastogės patalpomis) (b. l. 5-7, 65-66). E. I. Š. buvo įpareigota tuojau pat sustabdyti bet kokius medinės stoginės prie ūkinio pastato 5I1b, keturių pagalbinių pastatų ir rekonstruojamų ūkio pastatų 2I1p, 3I1p, 4I1p statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti (b. l. 64). E. I. Š. 2010-04-07 surašytas ATP protokolas dėl Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų nesilaikymo ir LR ATPK 159² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir 2010-04-16 nutarimu Nr. ATN-00-100416-00002 paskirta administracinė nuobauda 5000 Lt bauda.

LR ATPK 159² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Iš ATPK 159² str. 1 d. nuostatų matyti, kad jame įtvirtinta blanketinė norma, todėl tinkamai kvalifikuojant šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą, būtina tiksliai nurodyti, kokių statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos yra pažeistos konkrečiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais ar neveikimu. Nagrinėjamoje byloje turi būti surinkti įrodymai dėl to, kad vykdoma nesudėtingo statinio statyba saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas.

Tiek ATP protokole, tiek nutarime nurodyta, kad E. I. Š. pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Statybos įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės. Straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva. Iš tokios teisinės formuluotės matyti, kad statinio projektas ne visuomet yra reikalingas. Kokiais teisės aktais vadovaujantis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju E. I. Š., vykdydama statinių statybą ir rekonstravimą, privalėjo turėti projektą, nenurodyta, tai reiškia, kad ATP protokole nedetalizuota, kokias konkrečiai statinio statybą ir rekonstravimą reglamentuojančias normas pažeidė E. I. Š. Tai vertintina E. I. Š. gynybos teisių pažeidimu. Toks ATP protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, turi esminių trūkumų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta (pvz., 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3026/10), kad ATP protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama ATP byla. Protokolas taip pat yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Protokolas įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATP protokolu apibrėžiamos ATP bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas ATP protokole. ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini ATP protokolo turinio elementai: protokole būtina nurodyti pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad ATP protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš ATP protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 str. 1 d. reikalauja ATP protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad surašant protokolą būta pažeidimų – nenurodyti ATP sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai ATP protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. N16-1673/2007). Kaip jau minėta, ATP byla nagrinėjama tik ATP protokole suformuotų kaltinimų (tiek pažeidimo sudėties elementų, tiek įvardijamos pažeistosios teisės normos konstatavimo prasme) apimtyje. Konkretus kaltinimas nagrinėjamu atveju suformuluotas nebuvo, nes nenurodyti teisės aktai, kuriuose yra nustatyta, kad nagrinėjamu atveju E. I. Š. privalėjo turėti nustatyta tvarka paruoštą ir suderintą projektą ATP protokole nurodytų statinių statybai (medinei stoginei prie ūkinio pastato 5I1b, keturiems pagalbiniams pastatams). Dėl to E. I. Š. yra įsitikinusi, kad šiems statiniams, kuriuos ji įvardija kaip menkaverčius, projektas apskritai nereikalingas. E. I. Š. sutinka, kad rekonstravimo darbams ūkio pastatuose 2I1p, 3I1p, 4I1p reikalingas projektas, nors ATP protokole ir nenurodytas tai nustatantis teisės aktas. Nė viename procesiniame dokumente neidentifikuota statinių rūšis, pažymėta, kad tai yra nesudėtingi statiniai, tačiau nenurodyti teisės aktai, kuriais remiantis padarytos tokios išvados. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas ATP protokole, tiksliai nenurodant, kokio teisės akto punkto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Pareikštas kaltinimas nekonkretus, tai neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek LR ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai, kaip LR ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

ATP protokole kaltinimas pareikštas buvo dėl to, kad E. I. Š. neturėjo nustatyta tvarka paruošto ir suderinto projekto ir leidimo statyti statinius (medinę stoginę, keturis pagalbinius pastatus), rekonstruoti ūkio pastatus. Administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad neturėjo projekto. Jos veika kvalifikuota tik pagal LR ATPK 159² straipsnio 1 dalį, tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn ji patraukta tik už tai, kad vykdė nesudėtingo statinio statybą. Nors buvo pareikštas ir kaltinimas dėl ūkio pastatų 2I1p, 3I1p, 4I1p rekonstravimo, tačiau administracinėn atsakomybėn už šią veiką ji nepatraukta ir administracinė nuobauda už tai nepaskirta – LR ATPK 159² straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėtis neapima šios veikos, atsakomybė už tokią veiką (nesudėtingo statinio rekonstravimą mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas) yra nustatyta LR ATPK 159² straipsnio 3 dalyje.

Dėl tokių esminių ATP protokolo trūkumų, byla turėtų būti grąžinta institucijai nagrinėti iš naujo, nes nesant aiškaus kaltinimo ir nežinant tikrosios pažeidimo esmės, teismas neturi galimybių vertinti, ar yra asmens veikoje būtini pažeidimo sudėties elementai. Tačiau byloje nustatytos kitos aplinkybės, dėl kurių administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra negalima ir turi būti nutraukiama, nes bylos teisena buvo pradėta pasibaigus LR ATPK 35 str. numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams. Pagal LR ATPK 35 str. 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. E. I. Š. inkriminuojama veika yra trunkamojo pobūdžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas LR ATPK 35 str. taikymo praktiką, ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma neribotą laikotarpį ir priklausytų tik nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. Tai prieštarautų teisės principams, nes administracinė atsakomybė pagal senaties termino trukmę negali būti reikšmingesnė už baudžiamąją. Todėl trunkamojo teisės pažeidimo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada tas pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos, tačiau jei nustatomas jau baigtas daryti trunkamasis teisės pažeidimas, - šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-317/09, Nr. N575-760/09). Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad veikos, kurių padarymu kaltinama E. I. Š. (statyba ir rekonstravimas) baigtos daugiau kaip prieš šešis mėnesius iki jos buvo nustatytos, o tai reiškia, kad surašant protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytas terminas nuobaudai skirti buvo jau pasibaigęs. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ATP protokole nurodyti statiniai (medinė stoginė prie ūkinio pastato 511b, keturi pagalbiniai pastatai) pastatyti dar 1988-1990 metais, t. y. iki 2006 metų vykdytų kadastrinių matavimų, o ūkio pastatuose 2I1p, 3I1p, 4I1p rekonstravimo darbai (pakeista buvusi šiferio stogo danga (apdaila) į metalinės skardos dangą, įrengti keturi sutapdinti stoglangiai, prie pastato 4I1p pristatyti metalo konstrukcijų laiptai, jungiantys žemę su pastogės patalpomis) baigti 2008 metų spalio mėnesį. Apie tai, kad medinė stoginė ir keturi pagalbiniai pastatai pastatyti dar 1988-1990 metais teisme parodė liudytojai V. M., V. M., Z. B., N. T. Liudytojai negalėjo tiksliai atsiminti visų E. I. Š. sklype 1988-1990 metais buvusių statinių, nes praėjo daug laiko. Liudytojai patvirtino, kad sklype buvo malkinė, tualetas, iš lentų sukaltos patalpos cementui laikyti, instrumentams laikyti, persirengti, laikinas pastatas, kuriame gyveno šeimininkai. Liudytojų parodymai dėl statinių 1988-1990 metais iš esmės sutampa tarpusavyje ir atitinka E. I. Š. paaiškinimus. Apie ATP protokole nurodytus atliktus rekonstrukcijos darbus liudytojai nežinojo. Teismas nenustatė, kad dėl kokių nors priežasčių šie liudytojai būtų suinteresuoti padėti E. I. Š. išvengti atsakomybės, todėl teismui nėra pagrindo abejoti jų parodymais. Tai, kad statiniai ir atlikti rekonstrukcijos darbai ūkio pastatuose 2I1p, 3I1p, 4I1p neužfiksuoti kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastriniai matavimai atlikti 2006-05-04, b. l. 85-92), kad apie statinių statybą ir atliktus rekonstrukcijos darbus nėra duomenų Nekilnojamojo turto registracijos pažymėjime įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 2006-08-29 (b. l. 93-95), neįrodo, kad aptariamų statinių statyba ir rekonstrukcija atlikta po 2006 metų. Tai, kad kadastriniais matavimais negalima grįsti išvados apie aptariamų statinių pastatymą po 2006 metų, patvirtina ir į bylą pateiktas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ 2005 metais nubraižytas sklypo su jame esančiais statiniais planas (b. l. 105). Pagal šį planą esamos požeminės komunikacijos su atsakingomis institucijomis sutikslintos 2005 metų balandžio mėnesį. Šiame plane pavaizduoti būtent tie mediniai statiniai (Institucijos atstovas teisme tai patvirtino), kurių pastatymu neturint projekto ir kaltinama E. I. Š. Plane nėra pavaizduoto tik vieno iš lentų pastatyto statinio, kurio matmenys 6,30 m x 3,80 m. Aptariamus statinius E. I. Š. laiko menkaverčiais ir vadovaudamasi jų statybos metu galiojusiais teisės aktais šių statinių neregistravo. Todėl akivaizdu, kad šie statiniai nei atliekant kadastrinius matavimus, nei registruojant kitus statinius, neužfiksuoti. Pats institucijos atstovas taip pat neneigė, kad aptariami statiniai galėjo būti pastatyti tada, kada nurodė E. I. Š. ir teisme apklausti liudytojai. E. I. Š. paaiškino, kad rekonstrukcijos darbai ATP protokole nurodytuose ūkio pastatuose, pabaigti 2008 metų spalio mėnesį. Institucijos atstovas teisme negalėjo to nei patvirtinti nei paneigti, neteigė, kad rekonstrukcijos darbai vykdomi iki šiol. Nesant objektyvių įrodymų, kad buvo priešingai nei aiškina E. I. Š., nėra pagrindo abejoti tokiais jos paaiškinimais. Atsižvelgtina ir į tai, kad pačiame ATP protokole ir nutarime kalbama apie jau baigtus statybos ir rekonstrukcijos darbus.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 7 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128 str.,

nutarė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-04-16 nutarimą Nr. ATN-00-100416-00002, kuriuo E. I. Š. už LR ATPK 159² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 5000 Lt bauda, panaikinti ir bylą E. I. Š. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.