- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- TS-46-891/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- A. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 59-84 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir nuteistojo asmens bylos medžiagą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. L. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų, bausmę pirmus 5 metus atliekant kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendis pakeistas: A. L. nusikalstama veika iš BK 187 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio, 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir A. L. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkiolikai metų palikta nepakeista. Bausmės vykdymo pradžia – 2007-11-30, bausmės vykdymo pabaiga – 2022-11-30. 2/3 paskirtos bausmės dalį atliks 2017-11-30. Neatliktos bausmės dalis 2017-05-04 buvo 5 metai 6 mėnesiai 26 dienos.
Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2017-05-04 Vilniaus pataisos namuose, 2017-05-04 protokolu Nr. 58-18 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 59-84 nutarė netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija Skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 57 balus, žemą smurto riziką, vieną kartą taikytą įstatymą dėl amnestijos, vieną kartą taikytą lygtinį paleidimą, ankstesnio patyrimo įvertinimo stoką ir tų pačių klaidų kartojimą, nusikaltimams būdingą modelį, į gyvenimo stilių laisvėje – draugų, turinčių kriminalinę patirtį, įtaką, norą lengvai ir greitai gauti materialinės naudos, į mąstymą ir elgesį – nuteistojo nusikalstama veika sietina su smurtu, siekiu agresyviai kitus kontroliuoti, nuteistasis stokoja problemų sprendimo įgūdžių, linkęs sumenkinti, pateisinti savo nusikalstamą elgseną, atsakomybę perkelti kitiems, susiklosčiusioms aplinkybėms, į elgesį bausmės atlikimo metu – 5 kartus pažeistus režimo reikalavimus, nors nuobaudos šiuo metu ir negalioja, į nuostatas – minimizuoja, pateisina savo nusikalstamą elgesį, atsakomybę perkelia aplinkybėms, atsitiktinumui, neturi specialybės, darbo laisvėje, nedengia teismo nuosprendžiu priteisto ieškinio, bei į Skundžiamame nutarime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. L. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis A. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistasis savo skundą grindžia tuo, kad Komisija remiasi vien psichologų išvadomis, bet ne aplinkybėmis, susiklosčiusiomis jo gyvenime. Per dešimt metų jis turėjo galimybę apsvarstyti ankstesnį gyvenimą ir padaryti išvadas, anksčiau jam buvo reikalinga draugų nuomonė, o dabar rūpi tik jam brangių žmonių nuomonė. Taip pat savo skundą grindžia tuo, kad bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, galiojančių nuobaudų neturi, sutinka, kad jam būtų pritaikyta intensyvi priežiūra, tai yra sutinka su griežčiausiomis sąlygomis, nes nori kuo greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą, dirbti ir rūpintis savo šeima bei vaiko ateitimi, dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi. Komisijos narių nuomone, jis nenori dirbti, tačiau jis nori dirbti, su malonumu dirbtų ir paremtų savo sugyventinę ir vaiką, savo artimuosius, bet valstybė negali jam suteikti darbo, pataisos namuose nėra darbo vietų. Be to, savo skundą motyvuoja tuo, kad Europos Sąjungos valstybės narės, tai yra ir Lietuva, privalo laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos, tai yra negali taikyti jokių apribojimų absoliučiai teisei į gyvybę ir absoliučiai teisei nepatirti nežmoniško elgesio.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo į nuteistojo A. L. skundą nepateikė.
Nuteistojo A. L. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 59-84 atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo, bet neviršija 15 metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus 9 mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad A. L. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 punkte, 3 dalyje. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos 2016-04-20 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-610 matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 57 balai (iš jų 25 balai - statiniai ir 32 nestatiniai (gali keistis)). Kaip jau minėta aukščiau, tokiu atveju, kuomet nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė nei žema, teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo A. L. asmens byla, nuteistojo Socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad Komisijai nuteistasis buvo pristatomas pirmą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. A. L. sąžiningai analizuoja savo nusikalstamą gyvenimo būdą, įvardina priežastį – draugų, turinčių kriminalinės patirties, įtaka bei noras lengvai ir greitai gauti materialinės naudos. Duomenų apie narkotinių medžiagų vartojimą ar piktnaudžiavimą alkoholiu nėra. Bausmės atlikimo laikotarpiu narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo faktų nenustatyta. Laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nestebėti nuteistojo savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, smurtinis elgesys, smurto rizika yra žema. Išsako pasikeitusį savo nusikalstamos veikos priežasčių suvokimą (kriminalinės aplinkos bendrai ir jų vengimas), savo gyvenimo vertinimą, norą daugiau nebenusikalsti, turi realių, įgyvendinamų tikslų ir planų, tikėtina padėsiančių išvengti tolesnės pakartotino nusikalstamumo rizikos. Negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminacinių nuostatų nereiškia. Apskritai pažiūros į įstatymus ir tvarką pastaruoju metu yra teigiamos ir A. L. supranta, kad dauguma žmonių laikosi įstatymų. Turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu. Stengiasi prisitaikyti prie keliamų drausmės reikalavimų, sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji gali būti jam naudinga. A. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sportuoja, skaito knygas. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuo 2012-12-12 bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, pozityvaus užimtumo programose. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Vilniaus pataisos namuose, suaugusiųjų konsultavimo centre, įgijo vidurinį išsilavinimą. 2015-12-15 dalyvavo VŠĮ „Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuro“ verslumo ir lyderystės užsiėmimuose. Šiuo metu dalyvauja asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Socialiniai ryšiai išlikę, nuolat lankomas sugyventinės, su kuria turi bendrą vaiką, lygtinio paleidimo atveju gyventų pas motiną. Sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog A. L. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Iš Socialinio tyrimo išvados bei nuteistojo asmens bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad A. L. anksčiau teistas du kartus: 1999-06-23 už chuliganizmą, 1999-12-23 už nužudymą, amžius pirmojo teistumo metu – 17 metų, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, tačiau ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam jokio teigiamo poveikio nepadarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, jis vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už trijų tyčinių apysunkių bei vieno tyčinio labai sunkaus, kurio pasekmės negrįžtamos ir labai sunkios (dėl savanaudiškų paskatų kaltinamieji nužudė žmogų), nusikaltimų padarymą. Taip pat akcentuotina, jog ankstesnių teistumų metu A. L. vieną kartą buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos, taip pat vieną kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, ir nors lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, kadangi praėjus labai nedideliam laiko tarpui po lygtinio paleidimo termino pasibaigimo padarė kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių ir labai sunkų nusikaltimą, susijusį su gyvybės atėmimu kitam žmogui. Taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, skiriant bausmę A. L. buvo konstatuota jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikaltimus, tačiau, kaip matyti iš minėto nuosprendžio, A. L. kaltu prisipažino tik iš dalies. Nuteistojo nusikalstama veika sietina su smurtu, siekiu agresyviai kitus kontroliuoti, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis stokoja problemų sprendimo įgūdžių, linkęs sumenkinti, pateisinti savo nusikalstamą elgseną, atsakomybę perkelti kitiems, susiklosčiusioms aplinkybėms. Šios aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas ir gyvenimo stilius bei draugai nurodomi kaip kaltinamajam A. L. būdingi kriminogeniniai veiksniai. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad A. L. nedaro teisingų išvadų, negerbia galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Iš asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad A. L. bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė penkis kartus, skatintas nebuvo. Nors šiuo metu A. L. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taip pat pažymėtina, kad tiek Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. L. motyvacija darbui yra tik vidutinė, pataisos namuose nedirba, profesijos neįgijęs, duomenų, ar turės socialiai draustą darbą paleidus lygtinai nėra, pataisos namai vykdomųjų raštų neturi, tačiau nuteistajam nuosprendžiu solidariai yra priteisti dideli civiliniai ieškiniai nukentėjusiesiems, priteistos žalos A. L. savarankiškai neatlygina. Visa tai rodo, kad A. L. išėjus į laisvę gali kilti sunkumų sprendžiant finansines problemas, o tai gali jį vėl įtakoti nusikalsti, nes kaip matyti iš jo kriminalinės praeities, paskutiniai iš jo padarytų nusikaltimų buvo padaryti iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti finansinės naudos. Be to, nuteistasis A. L. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 5 metų ir 6 mėnesių. Nuteistasis norėtų būti paleistas lygtinai nesuėjus 2/3 bausmės termino, taikant jam intensyvią priežiūrą, tačiau pažymėtina, kad nepertraukiamos intensyvios priežiūros privalomasis laikotarpis (3 mėn.) yra labai trumpas lyginant su neatlikta bausmės dalimi. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Skundžiamas nutarimas netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistajam taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų vykdymo rezultatus, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį A. L. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, šiuo metu jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. A. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo A. L. skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo A. L. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 59-84, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.