- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-03
- Bylos Nr.
- eI2-2013-816/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03002-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- Lietuvių literatūros
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (toliau – Institutas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. SD-(70-1.9 Mr.)-505 „Dėl gauto skundo dėl Valstybės kontrolės veiksmų“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę iš naujo išnagrinėti Instituto 2024 m. gegužės 3 d., 2024 m. gegužės 14 d. skundus su 2024 m. gegužės 15 d. rašte Nr. R5-121 nurodytais papildymais.
Nurodo, kad Institutas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – VKĮ) 31 straipsnio 3 dalimi, du kartus kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę su 2024 m. gegužės 3 d. ir 2024 m. gegužės 14 d. skundais.
Teigia, kad atsakovės 2024 m. balandžio 15 d. raštas Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)338 „Dėl audito rezultatų“ ir 2024 m. gegužės 9 d. raštas Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)-453 „Dėl valstybinio audito rezultatų“ buvo pateikti ne tik Institutui, bet ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Taigi audito išvados ir jų vertinimas buvo paskelbti ne tik vertinamam subjektui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 5 dalies prasme, bet ir tretiesiems asmenims, taip pažeidžiant VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas. Pažymi, kad VKĮ įtvirtintas draudimas neskelbti atlikto audito ar vertinimo duomenų ir jų viešai nevertinti tol, kol nepasirašyta audito ar vertinimo ataskaita ar išvada, kyla iš to, jog Valstybės kontrolės atliekamo audito turimi duomenys ir vertinimai iki pasirašymo gali kisti. Audito išvados buvo patvirtintos tik 2024 m. gegužės 15 d. Taigi, tokiais Valstybės kontrolės ir jos darbuotojų veiksmais, kada tretiesiems asmenims (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai) buvo paviešinti nepatvirtinti ir nepasirašyti audito duomenys, neabejotinai pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas.
Pareiškėjo vertinimu, atsakovė skundžiamame sprendime nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, kurios leistų atsakovei „tarpinius audito rezultatus (pastebėjimus ir vertinimus)“ pateikti kokiems nors subjektams. VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto nuostatos, draudžiančios viešinti nepatvirtintus audito duomenis ir jų vertinimą, yra aukštesnės galios teisės aktas nei atsakovės nurodomos 240-ojo tarptautinių audito standartų (TAS) nuostatos. Atsakovės veiksmai atliekant auditą bei vertinant duomenis yra prieštaringi: viena vertus, Instituto yra prašoma pateikti paaiškinimus ir pastabas dėl nustatytų dalykų, kita vertus, be jokių paaiškinimų yra daromos išvados dėl apgaulės.
Šalies argumentai
Nurodo, kad Institutas, gavęs atsakovės 2024 m. balandžio 15 d. raštą Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)338 „Dėl audito rezultatų“, atsakovei 2024 m. gegužės 3 d. pateikė skundą, kuriuo prašė įvertinti Valstybės kontrolės darbuotojų veiksmus dėl galimo VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimo, taip pat pateikė abejones dėl Valstybės kontrolės darbuotojų D. K. ir V. A. nešališkumo. Institutas 2024 m. gegužės 14 d. skundu, kurį papildė 2024 m. gegužės 15 d., dar kartą kreipėsi į Valstybės kontrolę su prašymu įvertinti Valstybės kontrolės darbuotojų veiksmus, sustabdyti audito išvadų Instituto atžvilgiu tvirtinimą ir nušalinti Valstybės kontrolės darbuotojas D. K. ir V. A. nuo Instituto atžvilgiu atliekamo audito atlikimo, tačiau Instituto prašymas nušalinti Valstybės kontrolės darbuotojas D. K. ir V. A. nuo Instituto atžvilgiu atliekamo audito atlikimo nebuvo išnagrinėtas.
Pažymi, kad Valstybės kontrolės darbuotojos V. A. ir D. K. nagrinėjo pareiškėjos skundus, nors dėl jų šališkumo buvo pateiktas skundas. Pareiškėjo vertinimu, nurodytos darbuotojos buvo šališkos, nes paskelbė nepatvirtintas audito išvadas, joms galimai trūksta kompetencijos, specialių žinių, o galbūt jos buvo veikiamos iš šalies (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kanclerio J. L., kuris nuo 2011 m. iki 2020 m. užėmė įvairias pareigas Valstybės kontrolėje). Raštuose pateikti duomenys neatitinka objektyvios tikrovės, pvz., Valstybės kontrolės pirmajame rašte dėl audito rezultatų buvo teigiama, jog apdailos darbai šilumos mazge (sienų tinkavimas, dažymas, remonto darbai) neatlikti, nors Instituto užsakymu atlikta ekspertizė patvirtina, jog apdailos darbai šilumos mazge buvo atlikti. Taigi susiklostė tokia situacija, kada Instituto paaiškinimus ir pastabas dėl tarpinių audito rezultatų vertino tos pačios Valstybės kontrolės darbuotojos, dėl kurių objektyvumo ir nešališkumo, taip pat ir dėl galimo veiksmų neteisėtumo Institutas buvo pateikęs skundą.
Atsiliepimas
Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Valstybės kontrolė pateikdama atsiliepimą į skundą iš esmės pripažino faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą teigti, jog ginčo atveju buvo pažeistas VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas.
Teigia, kad Valstybės kontrolė teismui pateiktame atsiliepime į skundą nenurodo ir nepateikia jokių teisės aktų nuostatų, kurios suteiktų teisę Valstybės kontrolei ar, juo labiau, įpareigotų atsakovę paskelbti nebaigto audito duomenis ir jų vertinimą tretiesiems asmenims. Atsakovė remiasi 240-ojo TAS nuostatomis, tačiau tarptautiniai audito standartai nėra teisės aktas, kuris suteikia kokias nors teises ar pareigas Valstybės kontrolei.
Teigia, kad nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nei Finansų ministerija negali būti laikomos tinkamo lygio vadovybe, kadangi Institutas nėra pavaldus nei vienai iš institucijų, kurioms informacija buvo paskelbta. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime nurodo argumentus, susijusius su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetencijomis, tačiau niekaip nepatvirtina atsakovės nurodomą menamą poreikį atskleisti nepatvirtinto audito duomenis ir jų vertinimą nurodytiems tretiesiems asmenims.
Šalies argumentai
Pareiškėjo vertinimu, atsakovė nepaneigė skunde nurodytų argumentų, jog Instituto paaiškinimus nagrinėjo tos pačios darbuotojos (auditorės), dėl kurių neteisėtų veiksmų (duomenų ir jų vertinimo paviešinimo pažeidžiant įstatymą) Institutas buvo pateikęs skundą ir kad pastarosios vertinant Instituto paaiškinimus buvo supažindintos ir su Instituto skundu dėl darbuotojų (auditorių) veiksmų. Tai tik patvirtinta Instituto skundo argumentus apie tai, jog Valstybės kontrolė ir jos darbuotojai atlikdami auditą buvo neobjektyvūs ir šališki.
Atsiliepimas
Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad Valstybės kontrolė pateikdama atsiliepimą į skundą iš esmės pripažino faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą teigti, jog ginčo atveju buvo pažeistas VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas, o atsakovė, išnagrinėjusi Instituto skundą šias aplinkybes neigė ir dėl to nesiėmė jokių veiksmų. Atsakovė savo neteisėtus veiksmus bando pateisinti neva nustatytu galimo apgaulės buvimu ir tarptautiniais audito standartais (TAS) ir tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais (TAAIS). Pareiškėjo vertinimu, jokios apgaulės niekada nebuvo ir nėra. Tarptautiniai audito standartai nėra teisės aktas, kuris suteikia kokias nors teises ar pareigas Valstybės kontrolei.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad atsakovė nepažeidė VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų. Valstybės kontrolė atliko valstybės 2023 m. ataskaitų rinkinio finansinį auditą, kurio tikslas – įvertinti ataskaitų duomenis ir pareikšti nepriklausomas nuomones dėl valstybės metinių finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių. Auditas pradėtas 2023 m. gegužės 30 d. ir baigtas – 2024 m. gegužės 15 d. Valstybinio audito rezultatai pateikti valstybinio audito ataskaitoje, nuomonės dėl šių ataskaitų rinkinių – audito išvadoje (2024 m. gegužės 15 d. Nr. FAE-2). Tą pačią dieną rezultatai paskelbti Valstybės kontrolės interneto svetainėje www.valstybeskontrole.lt ir socialinio tinklo paskyroje https://www.facebook.com/valstybeskontrole). Valstybinio audito ataskaita ir išvada, pasirašytos valstybės kontrolieriaus, lydraščiais pateiktos Lietuvos Respublikos Seimui, Finansų ministerijai, Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Prezidentui, vėliau auditoriaus nuomonę ir audito rezultatus, kaip nustatyta teisės aktuose, valstybės kontrolierius viešai pristatė Seimo plenariniame posėdyje 2024 m. gegužės 21 d.
Pažymi, kad į aukščiau minėtą valstybės finansinių ataskaitų rinkinį, be kita ko, konsoliduoti ir Instituto duomenys, Valstybės kontrolė šio audito metu audito procedūras pasirinktose srityse (sutartinių įsipareigojimų vykdymo, piniginių lėšų valdymo ir turto apskaitos, finansinės apskaitos tvarkymo) suplanavo atlikti ir Institute ir, vadovaudamasi 260-ojo TAS („Už valdymą atsakingų asmenų informavimas“) 15 d., apie tai informavo Institutą raštais (2023 m. birželio 14 d. Nr. SD- (110-9.1.1-E-6196)-662 ir 2023 m. spalio 19 d. Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)-1016), be kita ko, nurodydama, kad auditą atliks audito grupė, kurią sudaro rašte įvardinti Valstybės kontrolės darbuotojai: audito departamento vadovas, audito grupės vadovas, kiti audito grupės nariai. Baigus audito procedūras Institute, apie tarpinius audito rezultatus Valstybės kontrolė, vadovaudamasi 260-ojo TAS („Už valdymą atsakingų asmenų informavimas“) 16 d., 265-ojo TAS („Už valdymą atsakingų asmenų ir vadovybės informavimas apie vidaus kontrolės trūkumus“) 9 d. ir 240-ojo TAS („Auditoriaus atsakomybė dėl apgaulės, atliekant finansinių ataskaitų auditą“) 40, 41 ir 42 d., siekiant kaip galima anksčiau pašalinti nustatytas vidaus kontrolės spragas ir kitus trūkumus, taip sumažinant galimą jų neigiamą poveikį, informavo Institutą ir kitus, turinčius įgaliojimus priimti sprendimus audituojamoje srityje, asmenis – Švietimo, mokslo ir sporto bei Finansų ministerijas raštu (2024 m. balandžio 15 d. Nr. SD-(110-9.1.1-E6196)-338 „Dėl audito rezultatų“).
Nurodo, kad audito metu Institute buvo nustatyti teisės aktų nesilaikymo faktai ir vidaus kontrolės trūkumai, kurie dėl aplinkybių visumos (nustatyti dalykai audito metu ir detaliai išdėstyti rašte (2024 m. balandžio 15 d. Nr. SD-(110-9.1.1-E6196)-338 „Dėl audito rezultatų“) rodė galimą apgaulės buvimą, vadovaujantis TAS apie tai buvo informuotas ne tik Institutas, bet ir Švietimo, mokslo ir sporto bei Finansų ministerijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai informacija pateikta kaip atliekančiai instituto steigėjo funkcijas (Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1799 3.1 papunktis) ir, atsižvelgiant į tai, kad ministerija formuoja valstybės politiką mokslinių tyrimų srityje ir eksperimentinės plėtros srityje mokslo ir studijų institucijose, ir kaip organizuojančiai, koordinuojančiai bei kontroliuojančiai šių politikos sričių įgyvendinimą (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuostatų 9.2 papunktis). Finansų ministerijai informacija pateikta kaip rengiančiai valstybės metinių ataskaitų rinkinį (Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 14 straipsnis ir Finansų ministerijos nuostatų 8.1.10 papunktis) bei atliekančiai metodinio vadovavimo funkcijas vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse, rengiančiai rekomendacijas, teikiančiai konsultacijas vidaus kontrolės ir vidaus audito įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje klausimais (Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3 straipsnio 2 punktas ir ministerijos nuostatų 8.12.2 papunktis). Todėl tai negali būti laikoma audito duomenų paviešinimu, kaip tą įvardija pareiškėjas. Tuo tarpu pats pareiškėjas skundus dėl Valstybės kontrolės veiksmų neva paviešinus nebaigto atlikti audito rezultatus ir jos darbuotojų galimo šališkumo, neobjektyvumo ir nekompetencijos, nurodant konkrečius audite nustatytus dalykus, išsiuntė ir kitoms su auditu tiesiogiai nesusijusioms institucijoms: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo pirmininkei ir Ministrei Pirmininkei ir tokiais veiksmais pats paviešino nebaigto atlikti audito duomenis ir juos vertino iki tol, kol nepasirašyta audito ataskaita ar išvada.
Teigia, kad apskųstos Valstybės kontrolės darbuotojos yra deklaravusios privačius interesus pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus (pateikta privačių interesų registre https://pinreg.vtek.lt), taip pat pateiktose nešališkumo ir nepriklausomumo deklaracijose dėl atliekamo 2023 m. valstybės ataskaitų rinkinio audito patvirtino savo nešališkumą ir objektyvumą, nesant galinčių tai neigiamai paveikti aplinkybių, dėl kurių galėjo būti pažeistas nešališkumas ir objektyvumas šio valstybinio audito metu.
Pažymi, kad pareiškėjo įvardintas ministerijos vadovybės atstovas J. L. Valstybės kontrolėje nedirba nuo 2020 m., todėl įstatyme nustatytas „atšalimo“ laikotarpis jau pasibaigęs. Iki raštų apie tarpinius minėto audito rezultatus Institute išsiuntimo ministerijai, kaip Instituto steigėjai, audito atlikimo metu nei audito klausimai, nei tarpiniai audito rezultatai su šiuo ministerijos atstovu nebuvo aptariami nei valstybinių auditorių, nei minėto ministerijos atstovo iniciatyva. Pažymi, kad 2023 m. valstybės ataskaitų rinkinio finansiniame audite visos minėtuose teisės aktuose ir metodiniuose dokumentuose nustatytos audito kokybės užtikrinimo procedūros – vidinės peržiūros buvo atliktos ir auditorių nepriklausomumui ir nešališkumui įtaką darančių aplinkybių fiksuota nebuvo. Valstybės kontrolės darbuotojų objektyvumas, nepriklausomumas ir nešališkumas šio audito metu buvo užtikrintas, kad būtų galima pasitikėti valstybinio audito išvadų pagrįstumu ir objektyvumu.
Nurodo, kad darbuotojos nebuvo nušalintos, nes nebuvo VKĮ 26 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų. Valstybės kontrolė gautus Instituto skundus dėl Valstybės kontrolės darbuotojų veiksmų ir kartu pateiktą informaciją išanalizavo ir išnagrinėjo, vadovaudamasi VKĮ 26 straipsnio 3 dalimi, 31 straipsnio 3 dalimi ir Aprašo nuostatomis, nustatytu terminu.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti, rėmėsi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad audito išvada buvo paviešinta, nevertinant būtinumo tokio pobūdžio informaciją viešinti. Atsakovė iki 2024 m. gegužės 27 d. neišsprendė pareiškėjo prašymo nušalinti nuo audito atsakovės darbuotojas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovės prašė skundą atmesti, paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ne atsakovė, o pareiškėjas išviešino audito išvadas. Abi ministerijos, kurioms buvo siųstos audito išvados, yra kontroliuojančios ir tikrinančios ataskaitų rinkinius. Dėl nešališkumo pažymėjo, kad žodžiu informavo atsakovės darbuotojos tęsti auditą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl Valstybės kontrolės sprendimo, kuriuo buvo išnagrinėti pareiškėjo 24 m. gegužės 3 d. skundas ir 2024 m. gegužės 14 d. skundas, kuris buvo 2024 m. gegužės 15 d. papildytas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, vykdydama Valstybės kontrolės 2024 m. veiklos planą, 2023 m. atliko valstybės 2023 m. ataskaitų rinkinio finansinį auditą, kurio tikslas – įvertinti ataskaitų duomenis ir pareikšti nepriklausomas nuomones dėl valstybės metinių finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių. Auditas pradėtas 2023 m. gegužės 30 d. ir baigtas Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo priede nustatytu terminu – 2024 m. gegužės 15 d. Valstybinio audito rezultatai pateikti valstybinio audito ataskaitoje, nuomonės dėl šių ataskaitų rinkinių – audito išvadoje (2024 m. gegužės 15 d. Nr. FAE-2) tą pačią dieną paskelbti Valstybės kontrolės interneto svetainėje www.valstybeskontrole.lt ir socialinio tinklo paskyroje https://www.facebook.com/valstybeskontrole. Valstybinio audito ataskaita ir išvada, pasirašytos valstybės kontrolieriaus, lydraščiais pateiktos Lietuvos Respublikos Seimui, Finansų ministerijai, Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Prezidentui, vėliau auditoriaus nuomonę ir audito rezultatus, kaip nustatyta teisės aktuose, valstybės kontrolierius viešai pristatė Seimo plenariniame posėdyje 2024 m. gegužės 21 d.
Valstybės kontrolė 2023 m. birželio 14 d. raštu Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196 )-662 „Dėl pradedamo valstybinio audito“ informavo institucijas ir įstaigas pagal sąrašą (149 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), Valstybės kontrolės Finansinio audito 1-ojo departamento auditoriai, vadovaudamiesi Valstybės kontrolės ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymais bei Valstybės kontrolės 2023 metų veiklos planu, atlieka valstybės 2023 metų metinių ataskaitų rinkinio finansinį auditą. Auditas atliekamas pagal tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus (TAAIS), kurie apima tarptautinius audito standartus (TAS). Juose auditoriams nurodyta laikytis etikos reikalavimų. Viso atliekamo audito metu priims profesinius sprendimus ir laikysis profesinio skepticizmo principo. Šiuo raštu pranešta, kad pradeda audito planavimo etapą: susipažinsimą su atsirinktų viešojo sektoriaus subjektų, sudarančių valstybės grupę, vykdoma veikla, vidaus kontrolės aplinka, apskaitos sistema ir apskaitos sritimis, įvykusiais pokyčiais (kiek tai susiję su atliekamu audito objektu). Atskiru raštu informuos apie planuojamą audito apimtį – audito sritis ir atsirinktus viešojo sektoriaus subjektus, kuriose atliks pagrindines (detalias) audito procedūras. Audito rezultatai bus pateikti valstybinio audito ataskaitoje, o nuomonės dėl valstybės metinių finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenų – valstybinio audito išvadoje. Nurodyta Audito grupė: departamento vadovė D. K., vyriausiosios valstybinės auditorės-audito grupės vadovės V. A. (valstybės metinių ataskaitų rinkinio finansinio audito grupės vadovė), L. M. ir L. G., vyriausiosios valstybinės auditorės D. L., A. M. ir I. L., vyresnieji valstybiniai auditoriai R. S., R. P., V. L., A. A. ir D. B., valstybiniai auditoriai D. N., J. G., K. P. ir E. M. B.
Valstybės kontrolė 2023 m. spalio 19 d. raštu Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196 )-1016 „Dėl 2023 m. valstybės metinių ataskaitų rinkinio finansinio audito apimties ir atlikimo laiko“ informavo įstaigas pagal sąrašą (149 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), kad 2023 m. birželio 14 d. ir 2023 m. birželio 15 d. raštais (Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)-660, Nr. SD-(110-9.1.1-E- 6196)-662, Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)-664, Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)-668, Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)-671) informavo apie pradėtą 2023 metų valstybės metinių ataskaitų rinkinio finansinį auditą, jo atlikimo terminus, tikslus ir auditą atliekančius bei jame dalyvaujančius asmenis. Pranešė, kad baigė audito planavimo etapą: susipažino su atsirinktų viešojo sektoriaus subjektų, sudarančių valstybės grupę, vykdoma veikla, vidaus kontrolės aplinka, apskaitos sistema ir apskaitos sritimis, bei įvykusiais pokyčiais (kiek tai susiję su atliekamu audito objektu). Informacija apie sritis, kuriose audito planavimo etape nustatė reikšmingo iškraipymo riziką (pateiktos geltoname fone), ir apie planuojamą audito apimtį – kiekybiškai reikšmingas audito sritis ir viešojo sektoriaus subjektus, kuriose atliks pagrindines (detalias) audito procedūras, pateikta priede. Kitose srityse kaip ir kituose viešojo sektoriaus subjektuose, sudarančiuose valstybės grupę, atliks analitines ir detaliąsias audito procedūras tuose, kuriuose ankstesnių auditų metu nustatė klaidų. Be to, atliks ir metinių ataskaitų rinkinio įvertinimo audito procedūras, būtinas surinkti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų šio rinkinio, kaip visumos, įvertinimui. Pagal 2022 m. kovo 3 d. su Apskaitos ir kontrolės uždarąja akcine bendrove „AUDITAS“ pasirašytą paslaugų pirkimo sutartį Nr. SU-14, šios bendrovės darbuotojus pasitelks atlikti pagrindines (detalias) audito procedūras: 1.Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje; 2.Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje; 3.Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje; 4.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje; 5.Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos; 6.Socialinių paslaugų priežiūros departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 7.Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos.
Valstybės kontrolė 2024 m. balandžio 15 d. raštu Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196 )-338 „Dėl audito rezultatų“ informavo Institutą, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, pateikė kopiją Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, kad pagal valstybės metinių finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius buvo konsoliduoti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto duomenys. Apie šį auditą ir pradedamas audito procedūras informavo raštais (2023 m. birželio 14 d. Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)-662 ir 2023 m. spalio 19 d. Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196)-1016). Šiuo raštu informuoja apie audito rezultatus, baigus analitines 2023 m. finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių sudarymo, išankstinių ir kitų sandorių pagrindines audito procedūras. Informaciją teikia ir asignavimų valdytojai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, ir Finansų ministerijai, kaip rengiančiai valstybės metinių ataskaitų rinkinį. Paprašė iki 2024 m. balandžio 19 d. pateikti pastebėjimus dėl rašte išdėstytų dalykų, jei tokių turės. Pažymėjo, kad iki ataskaitos pasirašymo auditas yra nebaigtas, prašo šiuo raštu pateikiamos informacijos neviešinti.
Valstybės kontrolė 2024 m. balandžio 24 d. gavo Instituto paaiškinimus (2024 m. balandžio 23 d. raštas Nr. R5-93) dėl Valstybės kontrolės rašte išdėstytų teiginių ir papildomai pateiktą informaciją ir dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Institutas 2024 m. gegužės 3 d. skundu kreipėsi į Valstybės kontrolę, prašydamas: pateikti pastebėjimus dėl Valstybės kontrolės rašte išdėstytų dalykų, t. y. dėl tarpinių audito rezultatų. Raštas, kuriame buvo nurodyti tarpiniai audito rezultatai ir kuriame buvo vertinami audito rezultatai, taip pat buvo išsiųstas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Tokiais Valstybės kontrolės veiksmais galimai buvo pažeistos VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto nuostatos, kurios imperatyviai nustato, jog valstybiniai auditoriai ir Valstybės kontrolės darbuotojai, atliekantys kitus vertinimus, privalo gerbti subjekto teises ir teisėtus interesus bei neskelbti atlikto audito ar vertinimo duomenų ir viešai jų nevertinti tol, kol nepasirašyta audito ar vertinimo ataskaita ar išvada; abejojo tuo, ar Valstybės kontrolės veiksmai ir sprendimai nėra įtakojami iš šalies, o būtent dėl to, kad netrukus po aukščiau nurodytų nepatvirtintų audito išvadų paviešinimo Instituto direktorė A. M. -L. iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, atstovaujamos kanclerio J. L., kuris pagal viešai pateikiamus duomenis nuo 2011 metų iki 2020 metų užėmė vienokias ar kitokias pareigas Valstybės kontrolėje, gavo prašymą pasiaiškinti dėl nepatvirtintų audito išvadų; taip pat rašte kėlė Valstybės kontrolės darbuotojų D. K. ir V. A. nešališkumo ir objektyvumo klausimą.
Valstybės kontrolė 2024 m. gegužės 9 d. rašte Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196 )-453 „Dėl valstybinio audito rezultatų“ informavo Institutą apie patikslintus tarpinius audito rezultatus, įvertinus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto paaiškinimus dėl Valstybės kontrolės rašte išdėstytų teiginių (pastebėjimų ir vertinimų) (2024 m. balandžio 23 d. raštas Nr. R5-93). Informaciją teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kaip atliekančiai instituto steigėjo funkcijas, Finansų ministerijai, kaip rengiančiai valstybės metinių ataskaitų rinkinį bei atliekančiai metodinio vadovavimo funkcijas vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse (Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Taip pat raštą tekia instituto Mokslo tarybai, kaip Instituto valdymo organui. Pažymėjo, kad iki valstybinio audito ataskaitos pasirašymo auditas yra nebaigtas, ir prašo šiuo raštu pateikiamos informacijos neviešinti.
Institutas 2024 m. gegužės 14 d. pateikė skundą Valstybės kontrolei Nr. R5-119, kurį papildė 2024 m. gegužės 15 d. raštu Nr. R5-121, prašydamas: 1) įvertinti Valstybės kontrolės ir jos darbuotojų veiksmus; 2) sustabdyti nepagrįstų audito išvadų Instituto atžvilgiu tvirtinimą; 3) nušalinti nuo audito atlikimo bei Instituto paaiškinimų vertinimo skundžiamas Valstybės kontrolės darbuotojas V. A. ir D. K..
Valstybės kontrolė skundžiamu 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. SD-(70-1.9 Mr)-505 „Atsakymas į skundą dėl VK veiksmų“ pažymėjo, kad vadovaujantis minėtais TAS ir Finansinio audito vadovo (patvirtintu valstybės kontrolieriaus 2022 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. APDE-5) 75 punktu raštai audituojamiems subjektams dėl audito metu nustatytų dalykų siunčiami iki valstybinio ataskaitos pasirašymo, todėl, kaip pareiškėja ir nurodė, prašė raštu pateikiamos informacijos neviešinti iki ataskaitos pasirašymo, nes auditas yra nebaigtas. Valstybės kontrolė raštuose informaciją apie tarpinius audito rezultatus (pastebėjimus ir vertinimus) pateikė tik tiems subjektams (atsižvelgiant į jų kompetencijas ir suinteresuotumą dėl audito metu nustatytų dalykų) ir ta apimtimi, kiek tai buvo būtina audito tikslams pasiekti, pareiškėjos nurodyti argumentai, kad audito duomenys buvo viešai paskelbti ir netgi viešai vertinami, taip pažeidžiant VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą, ir dėl to pažeidžiant Instituto bei jo darbuotojų teises ir teisėtus interesus, yra nepagrįsti. Nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, kad valstybinių auditorių pateikti pastebėjimai ir vertinimai dėl Institute nustatytų dalykų, atliekant valstybinį auditą, minėtuose Valstybės kontrolės raštuose, o vėliau ir audito rezultatus įforminant valstybinio audito ataskaitoje, buvo veikiami iš šalies. Nėra pagrindo abejoti, kad atliekant audito procedūras Institute ir teikiant Institutui pastebėjimus ir vertinimus dėl audito metu nustatytų dalykų, Valstybės kontrolės darbuotojai buvo objektyvūs ir nešališki instituto atžvilgiu. Kadangi 2023 m. valstybės metinių ataskaitų rinkinio finansinis auditas baigtas 2024 m. gegužės 15 d., o prašymas nušalinti nuo šio audito atlikimo Valstybės kontrolės darbuotojas gautas tą pačią dieną (2024 m. gegužės 15 d.), jis nenagrinėjamas.
VKĮ 9 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad valstybės kontrolierius nustato asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo Valstybės kontrolėje tvarką. Asmenų skundai dėl Valstybės kontrolės veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos, netaikant Viešojo administravimo įstatyme administracinei procedūrai nustatytų reikalavimų (VKĮ 31 straipsnio 3 dalis). Šią tvarką Valstybės kontrolėje reglamentuoja valstybės kontrolieriaus 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. VE-123 patvirtintas Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybės kontrolėje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
Apraše numatyta, kad, jeigu asmuo nesutinka su Valstybės kontrolės atsakymu į jo prašymą ar skundą arba jeigu per nustatytą jo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui nebuvo išsiųstas, jis turi teisę paduoti skundą Valstybės kontrolei Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka, administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatyme nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Asmuo gali pateikti skundą dėl Valstybės kontrolės darbuotojo veiksmų arba neveikimo – tokie skundai perduodami valstybės kontrolieriui. Dėl Valstybės kontrolės darbuotojų galimo piktnaudžiavimo, biurokratizmo arba kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje asmuo turi teisę pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta tvarka (61 punktas).
Dėl audito duomenų pateikimo subjektams
Pareiškėjas skunde nesutinka su atsakymais į jo prašymus ir teigia, kad audito išvados ir jų vertinimas buvo paskelbti ne tik vertinam subjektui (Institutui) VKĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme, bet ir tretiesiems asmenims, taip pažeidžiant VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas. Šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
VKĮ nustato Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, statusą, veiklos teisinius pagrindus ir principus, kompetenciją, darbuotojų darbo sąlygas (VKĮ 1 straipsnis). VKĮ 3 straipsnio „Valstybės kontrolės teisinis statusas“ 1 dalyje nustatyta: „Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija.“ VKĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti Valstybės kontrolės veiklos principai: „Valstybės kontrolės veikla grindžiama nepriklausomumo, skaidrumo, teisėtumo ir profesionalumo principais.“ Pagal VKĮ 8 straipsnio „Valstybės kontrolės kompetencija“ 1 dalį valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus uždavinius.
Taigi pagal VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija, atliekanti valstybinį auditą ir biudžeto politikos kontrolę, kurios veikla yra grindžiama nepriklausomumo, skaidrumo, teisėtumo ir profesionalumo principais.
Pagal VKĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, kiekvienais metais atlieka šioje dalyje nurodytų metinių ataskaitų rinkinių auditus ir teikia Seimui ir šiuos ataskaitų rinkinius parengusiems viešojo sektoriaus subjektams valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas, t. y. dėl valstybės metinių ataskaitų rinkinio.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal VKĮ 2 straipsnio 10 punktą Valstybinis auditas – nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose. VKĮ 2 straipsnio 5 dalis subjektas – viešojo sektoriaus subjektas arba kitas juridinis asmuo, kuriam suteiktas ar perduotas valstybės turtas ir (ar) kuriam viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį, kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą, įgyvendindama šiame įstatyme nustatytus uždavinius. Valstybės kontrolė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais (VKĮ 4 str. 1 d.).
VKĮ 14 straipsnio 1 dalį subjektas turi teisę susipažinti su valstybinio audito ar kito vertinimo dokumento projektu ir per Valstybės kontrolės nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateikti dėl jo pastabas. Dėl Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytų valstybinio audito dokumentų Valstybės kontrolė gali nustatyti trumpesnį susipažinimo ir pastabų pateikimo Valstybės kontrolei terminą.
Šiame kontekste pažymėtina, kad aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 2, 4, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 23, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 42 straipsnio pripažinimo netekusio galios įstatymo projekto nurodyta, kad Įstatymo projekte teikiama patikslinta Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio Valstybės kontrolės finansavimo tvarką ir auditą, redakcija. Valstybės kontrolė yra INTOSAI ir jos padalinio EUROSAI narė. Finansinio audito vadovas, patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2022 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. APDE-5, paaiškina Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos išleistus tarptautinius audito standartus ir tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, patvirtintus Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI), padeda juos taikyti praktikoje ir geriau suprasti finansinio audito procesą. 2019 m. įsigaliojus INTOSAI profesinių nutarimų sistemai, pagal oficialų INTOSAI susitarimą su Tarptautine buhalterių federacija, tarptautiniai audito standartai įtraukti į šią sistemą. INTOSAI profesinių nutarimų sistemoje finansinio audito standartams suteikta TAAIS numeracija, prie TAS numerio pridedant „2“ (pvz., 230-asis TAS yra kartu ir 2230 TAAIS), t. y. aukščiausiosios audito institucijos TAS taiko tiesiogiai. Šiame vadove kiekvieno skyriaus pradžioje nurodyta, pagal kuriuos TAAIS/TAS konkretus skyrius yra parengtas, o tekste pateiktos nuorodos tiesiogiai į atitinkamas tarptautinių audito standartų dalis. Vadovo 75 punkte nustatyta, kad 6 skyriuje „Bendravimas ir bendradarbiavimas su audituojamu subjektu“ 75 punkte nurodyta, kad atlikęs grupės komponento audito darbus, auditorius raštu informuoja įstaigos vadovą apie nustatytus iškraipymus ir pažeidimus arba apie tai, kad pagal atlikto audito darbo rezultatus iškraipymų ir pažeidimų nerasta. Raštą grupės komponento vadovui reikia išsiųsti prieš rengiant audito ataskaitos projektą tokiu laiku, kad, jeigu reikia, iki audito ataskaitos projekto parengimo būtų gautas atsakymas ir būtų įvertinti komponento veiksmai šalinant iškraipymus ir pažeidimus, šių veiksmų įtaka auditoriaus nuomonei ar pastebėjimams, teikiamiems ataskaitos projekte. Taip pat parengiamas raštas (arba nusiunčiama komponentui išsiųsto rašto kopija) grupės vadovybei: informuojama apie jo komponente (-uose) nustatytus dalykus, nustatyti dalykai gali apimti ir komponentuose nustatytus vidaus kontrolės trūkumus. Šis raštas išsiunčiamas ne vėliau kaip audito ataskaitos projekto išsiuntimo metu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybės kontrolė 2024 m. balandžio 15 d. raštu Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196 )-338 „Dėl audito rezultatų“ informavo Institutą, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, pateikė kopiją Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, kad valstybės metinių finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius buvo konsoliduoti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto duomenys. Rašte nurodoma, kad Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija – vadovaudamasi Valstybės kontrolės ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymais bei Valstybės kontrolės 2024 m. veiklos planu, atlieka valstybės 2023 m. ataskaitų rinkinio finansinį auditą. Jo tikslas – įvertinti ataskaitų duomenis ir pareikšti nepriklausomas nuomones dėl valstybės metinių finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių. Auditas pradėtas 2023 m. gegužės 30 d. ir baigiamas 2024 m. gegužės 15 d., jo rezultatai bus pateikti audito ataskaitoje, o nuomonės dėl valstybės metinių ataskaitų rinkinių – audito išvadoje. Rašte nurodyta, kad Institute vidaus kontrolės sistema ar tam tikros jos priemonės tinkamai neveikia, nes Institutas galimai pažeidė Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 63 punktą, taip pat pirko paslaugas netaikydamas viešųjų pirkimų procedūrų arba jas pažeisdamas. Institute galimai buvo netinkamai atliekamos pareigos ar piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi ir galimai klastojami dokumentai, todėl gali būti padaryta žala valstybei ar jos biudžetui neteisėtai naudojant Institutui programoms vykdyti skirtus asignavimus. Prašė Instituto iki 2024 m. balandžio 19 d. pateikti Valstybės kontrolei pastebėjimus dėl rašte išdėstytų dalykų, jei tokių turės. Pageidaujant rašte išdėstyti dalykai bus aptarti žodžiu iš anksto suderinus laiką. Institutas 2024 m. balandžio 24 d. pateikė Valstybės kontrolei pastebėjimus dėl rašte išdėstytų dalykų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi VKĮ nuostatas, Valstybės kontrolės 2024 m. balandžio 15 d. rašto Nr. SD-(110-9.1.1-E-6196 )-338 turinį, prieina prie išvados, kad 2024 m. balandžio 15 d. raštas yra valstybinio audito vertinimo dokumento projektas, kuris negalėjo būti viešinamas tretiesiems asmenims, išskyrus Institutą, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir Lietuvos Respublikos finansų ministeriją. Pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra tretieji asmenys, neturintys teisės susipažinti su valstybinio audito vertinimo dokumento projektu. Pažymėtina, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1799 „Dėl Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto įstatų patvirtinimo“ pavesta vykdyti Instituto steigėjos funkcijas, tuo tarpu, Finansų ministerija yra viena iš rengiančių metinių ataskaitų rinkinį subjektų.
VKĮ 11 straipsnyje nustatyta, kad valstybiniai auditoriai ir Valstybės kontrolės darbuotojai, atliekantys kitus vertinimus, privalo: 1) gerbti subjekto teises ir teisėtus interesus; 2) neskelbti atlikto audito ar vertinimo duomenų ir viešai jų nevertinti tol, kol nepasirašyta audito ar vertinimo ataskaita ar išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad valstybinio audito vertinimo dokumento projektas buvo paskelbtas viešai, nes jis buvo pateiktas tiksliniams adresatams, taip pat nenustatyta, kad Valstybės kontrolė atliko valstybinio audito vertinimo dokumento projekto viešą vertinimą iki buvo pasirašyta audito ar vertinimo ataskaita ar išvada. 2023 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai 2024 m. gegužės 15 d. buvo paskelbti valstybinio audito ataskaitoje, nuomonės dėl ataskaitų rinkinių – audito išvadoje. Iš viešai skelbiamos valstybinio audito ataskaitos nustatyta, kad Keturių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdymo srities viešojo sektoriaus subjektų duomenys nepatikimi. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vidaus kontrolės sistema ar tam tikros jos priemonės turinčios užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių viešojo juridinio asmens veiklą, reikalavimų; saugomas turtas nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ar kitų neteisėtų veikų; veikla vykdoma laikantis patikimo finansų valdymo principo, grindžiamo ekonomiškumu, efektyvumu ir rezultatyvumu tinkamai neveikia. Institutas mokėjo 100 proc. avansu už statybinių medžiagų, remonto darbų, baldų įsigijimus, spausdinimo paslaugas ir taip nesilaikė Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių, draudžiančių tokius mokėjimus avansu, pirko paslaugas iš instituto darbuotojų, netaikydami Viešųjų pirkimų procedūrų. Pirkdami paslaugas ir remonto darbus neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytų konkurencijos ir skaidrumo principo laikymosi. Dėl šių priežasčių atsisakyta patvirtinti ataskaitų duomenų tikrumą ir teisingumą (turtas iš viso – 2,93 mln. Eur, pagrindinės veiklos pajamos – 4,02 mln. Eur, pagrindinės veiklos sąnaudos – 4,01 mln. Eur ir kt.) (Paskelbtos Valstybinio audito ataskaitos 17 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėju, kad Valstybės kontrolė pažeidė VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybės kontrolė vadovavosi VKĮ 8 ir 14 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis.
Dėl Valstybės kontrolės darbuotojų, atliekančių valstybinį auditą, nušalinimo
Pareiškėjas skunde nesutinka su atsakymu į jos prašymus ir teigia, kad Valstybės kontrolė neišnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. gegužės 3 d., 2024 m. gegužės 14 d. bei 2024 m. gegužės 15 d. prašymo nušalinti nuo audito atlikimo Valstybės kontrolės darbuotojas V. A. ir D. K.. Šie pareiškėjo teiginiai stokoja pagrįstumo.
VKĮ 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybiniai auditoriai, prieš pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikai. Valstybinio auditoriaus priesaiką priima valstybės kontrolierius ar jį pavaduojantis valstybės kontrolieriaus pavaduotojas. Asmenys, priimami į Valstybės kontrolės darbuotojų, išskyrus atliekančius ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas, pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaravę privačius interesus (VKĮ 22 straipsnio 3 dalis). Pagal VKĮ 26 straipsnio 3 dalį valstybės kontrolės darbuotojas nuo darbo gali būti nušalintas, kai iš pareigūno, turinčio įgaliojimus pagal Baudžiamojo proceso kodeksą pareikšti įtarimus ar kaltinimus, gauna informacijos, kad darbuotojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju, įvertinus darbuotojo einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų vykdymas būtų nesuderinamas su pareikštais įtarimais ar kaltinimais, darbuotojas gali būti nušalinamas iki 6 mėnesių laikotarpiui. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių. Pratesimų skaičius neribojamas, bet visais atvejais nušalinimas negali trukti ilgiau kaip iki baudžiamojo proceso pabaigos. Tokių pagrindų auditorių nušalinimui nebuvo nurodyta ir nenustatyta. Iš teismo posėdyje pateiktų auditorių paaiškinimų ir pateikto rašytinio vidaus dokumento (užduoties) nagrinėjimo eigos matyti, kad auditorių vadovas apie keliamą nešališkumo klausimą buvo informuotas, tačiau auditorės nebuvo nušalintos numatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad jos negalėjo tęsti priskirtų funkcijų aukščiausioje audito institucijoje ir užbaigti valstybės finansinių ataskaitų rinkinio audito, teikiant jį tvirtinti valstybės kontrolieriui.
Vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybės kontrolėje tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 10 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d.) 29 punktu, skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo Valstybės kontrolėje dienos. Jeigu prašymo ar skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas jį patikslina (papildo) arba suformuluoja iš esmės naujus reikalavimus, nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto (papildyto) prašymo ar skundo gavimo dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo 2024 m. gegužės 3 d., 2024 m. gegužės 14 d. bei 2024 m. gegužės 15 d. prašymai nušalinti nuo audito atlikimo Valstybės kontrolės darbuotojas V. A. ir D. K. buvo nagrinėjami vadovaujantis Aprašo nuostatomis. Šis pareiškėjo prašymai buvo išnagrinėti 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu, kurį pasirašė Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja L. B.. Dėl to pareiškėjo teiginys, kad ginčijamą sprendimą parengė tos pačios Valstybės kontrolės darbuotojos, dėl kurių nešališkumo pareiškėjas kėlė klausimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Sprendimo rengėjas nurodyta A. R.. Šių skundo argumentų nepatvirtina ir teismo posėdžio metu apžiūrėto dokumentų valdymo sistemos duomenys.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, Valstybės kontrolė, laikydamasi Apraše nuostatos tvarkos ir terminų, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą nušalinti nuo audito atlikimo Valstybės kontrolės darbuotojas V. A. ir D. K. Šiuo atveju, Instituto teiginiai, kad jo prašymai turėjo būti išnagrinėti iki valstybinio audito pabaigos nėra pagrįsti teisiniais argumentais, be to, Valstybės kontrolė pagrįstai teigia, kad Instituto prašymas nušalinti Valstybės kontrolės darbuotojas nuo valstybinio audito atlikimo buvo tikslinamas du kartus, o tai taip pat lėmė pailgėjusį prašymo nagrinėjimo terminą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas Valstybės kontrolės darbuotojų nešališkumą grindžia aplinkybėmis, kad jos paskelbė nepatvirtintas audito išvadas, be to, jos, pasak pareiškėjo, 2024 m. balandžio 15 d. rašte (valstybinio audito vertinimo dokumento projekte) pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašymų nušalinti nuo valstybinio audito atlikimo valstybės kontrolės darbuotojas turinys ir jo pateikimo bei tikslinimo datos, įvertinus tai, kad Valstybės kontrolės darbuotojos analizavo pareiškėjo 2024 m. balandžio 23 d. pastebėjimus dėl valstybinio audito vertinimo dokumento projekto, gali būti laikomos spaudimu valstybiniams auditoriams, siekiant pažeisti jų nepriklausomumą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su valstybinį auditą atliekančių valstybės kontrolės darbuotojų parengto pareiškėjo atžvilgiu audito vertinimo dokumento turiniu, savaime nesudaro teisinio pagrindo abejoti Valstybės kontrolės darbuotojų nešališkumu ir objektyvumu, juolab, kad atsižvelgiant į paskelbtos ir patvirtintos audito ataskaitos ir išvados turinį matyti, kad preliminarus audito vertinimas pareiškėjo atžvilgiu po jo pastabų nepakito. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Valstybės kontrolės darbuotojai atliko valstybinį didelės apimties finansinį auditą, o ne konkrečiai tik pareiškėjo auditą. Valstybinio audito ataskaita ir išvada apima daug subjektų. Valstybinio audito rezultatus Valstybės kontrolierius viešai pristatė Seimo plenariniame posėdyje 2024 m. gegužės 21 d.
Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas Valstybės kontrolės sprendimas (raštas) iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje jam keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, procedūra atlikta iš esmės laikantis VKĮ, Aprašo nuostatų ir viešojo administravimo principų. Dėl išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo Valstybės kontrolės sprendimo ir įpareigoti Valstybės kontrolę atlikti veiksmus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.