- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-766-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Marijonas Greičius, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- A. C.
- Ieškovas
- UAB ,,ŠTC“, PVM
Teisėjas P. Smaliukas Proc. sprendimo kategorijos:110.1;121.14
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. birželio 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nutarties kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovo UAB ,,ŠTC“ ieškinį atsakovui ir atsakovo A. C. priešieškinį dėl rangos sutarties nutraukimo, ieškovo sukeltų padarinių pašalinimo ir delspinigių priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,ŠTC“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo A. C. priteisti 4963 Lt skolos, 1023 Lt delspinigių; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pagal pasirašytą rangos sutartį Nr. 08/09/18 ieškovas įsipareigojo sumontuoti ir perduoti atsakovui 16 900 Lt vertės šilumos siurblį, 4800 Lt vertės katilinės mazgą, už 500 Lt perleisti šilumos siurblį ir už 2500 Lt užpildyti kolektorių, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 23 465 Lt už įrenginius ir darbus sutartyje numatyta tvarka. Atsakovas pagal sutartį atliko dalinius mokėjimus 18 772 Lt sumai, tačiau kitos skolos dalies nesumokėjo, o atsiuntė ieškovui pretenziją dėl atliktų darbų ir medžiagų vertės sumažinimo, argumentuodamas tuo, kad ieškovas šildymo skysčiu neužpildė vieno kolektoriaus kuris buvo pažeistas. 2009 m. sausio 15 d. atsakovas atsiuntė ieškovui pareiškimą, kuriuo atsisakė sumokėti likusią skolą 4963 Lt ir gražino ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą ST-C Nr. 0000027 bei įrenginių techninio aptarnavimo, garantinio ir po garantinio remonto sutartį Nr. 08/10/27-STC9, savo nesutikimą sumokėti pinigus grindė jau paminėta pretenzija. Kadangi atsakovas kėlė reikalvimus, kurių pagrindu buvo trečiųjų asmenų veiksmai, ieškovas kreipėsi į antstolį dėl dokumentų įteikimo atsakovui. Antstolis pranešimą apie atliktus darbus, 2008 m. spalio 27 d. atliktų darbų aktą ir 2008 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą ST-C Nr. 0000027 įteikė atsakovui 2008 m. spalio 26 d. Pastarasis įteiktų dokumentų negražino, todėl ieškovas laiko, jog darbai buvo atlikti tinkamai ir perduoti atsakovui. Atsakovas 2009 m. vasario 19 d. pareikalavo, kad ieškovas gražintų sumokėtą avansą ir išsigabentų sumontuotą katilą, tokio reikalavimo ieškovas tenkinti negalėjo nes katilas buvo sugadintas trečiųjų asmenų. Kadangi atsakovas neįvykdė prievolės ir negražino 4693 Lt skolos prašė teismo ją priteisti. Atsakovas nuo 2009 m. vasario 11d. iki kreipimosi į teismą dienos remiantis sutarties 7 straipsnio 6 punktu turėjo mokėti delspinigius, kurių suma už 109 dienas sudarė 1023 Lt, kuriuos taip pat prašė priteisti.
Atsakovas A. C. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti rangos sutartį Nr. 08/09/18 su ieškovu pagal Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 8 d.; priteisti iš ieškovo 3484 Lt netesybas atsakovo naudai; leisti atsijungti ieškovo sumontuotą geoterminio šildymo katilą (šilumos siurblį) ir susimontuoti kitą katilą, kito rangovo pagalba; priteisti bylinėjimosi išlaidas;
Nurodė, kad sumontavus geoterminę šildymo sistemą (toliau-sistema) paaiškėjo, jog ji veikia netinkamai, todėl atsakovas atsisakė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą. Atliekant sistemos stebėseną atsakovas nesulaukė konstruktyvaus ieškovo bendradarbiavimo šalinant sistemos trūkumus, todėl 2008 m. gruodžio 29 d. pateikė ieškovui pretenziją raštu,tačiau ieškovas nereagavo ir nesistengė pašalinti sistemos trūkumų. Atsakovas 2009 m. vasario 19 d. užsakė RST Vilniaus miesto pietinio klientų aptarnavimo skyriaus patikrinimą dėl sistemos gedimo pašalinimo ir įtampos stabilizavimo. Atlikus būtinus matavimus jokie gedimai nerasti, todėl trečiųjų asmenų veiksmai negalėjo įtakoti šildymo sistemos darbo. Be to, ieškovas be pagrindo įteikė reikiamus dokumentus, perdavimo-priėmimo aktą atsakovui per antstolį, tuo pažeisdamas teisingumo sąžiningumo ir protingumo principus, todėl prašė teismo darbų perdavimo-priėmimo akto įteikimo būdą pripažinti neteisėtu. Ieškovas visą laikotarpį nuo sistemos įrengimo dienos iki atsakovui pareiškiant pirmąją pretenziją ir vėliau vengė bendradariauti vykdant sutartį (CK 6.200 str.). Ieškovas 2009 m. sausio 20 d. rašte ,,Dėl atliktų darbų priėmimo“ pripažino, jog atsakovui tinkamai neišaiškino sistemos reguliavimo nes šis neatvyko pasirašyti perdavimo-priėmimo akto, todėl vengdamas prisiimti atsakomybę už pas atsakovą įrengtą sistemą, ieškovas pažeidė Civilinio kodekso 6.677 straipsnio nuostatas Pateikdamas pasirašyti atsakovui darbų priėmimo-perdavimo aktą, ieškovas nepagrįstai pateikė niekur neaptartą ,,Įrenginių techninio aptarnavimo, garantinio ir pogarantinio remonto sutartį Nr. 08/10/27-STC9, tuo pažeistas sutarties laisvės principas. Kadangi tarp ginčo šalių sudaryta rangos sutartis priskiriama vartojimo sutartims, o parduotas daiktas netinkamos kokybės prašė remiantis Civilinio kodekso 6.363 straipsnio nuosatomis sutartį nutraukti ir gražinti atsakovui 18 772 Lt bei vadovaujantis rangos sutarties 7 straipsnio 5 dalimi, Civilinio kodekso 6.71 straipsnio nuostatomis bei 6.73 straipsniu priteisti delspinigius (netesybas), skaičiuojant už 371 uždelstą atsiskaityti dieną, kuri sudarė 3484 Lt (laikotarpiu nuo 208-10-27 iki 2009-11-05).
Atsakovas teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė areštuoti ieškovo nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ieškovui ir esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis.
Nurodė, kad ieškovas jau daugiau kaip metus laiko sąmoningai vengia vykdyti sutartines prievoles kokybiškai įrengti ir perduoti užsakovui (atsakovui) geoterminio šildymo sistemą; abejingas ieškovo požiūris į darbą ir akivaizdus nenoras bendradarbiauti šalinant geoterminio šildymo sistemos trūkumus sukelia abejones dėl rangovo (ieškovo) kompetencijos ir kelia nerimą ateityje tinkamą įsipareigojimų įvykdymą; pakankamai didelė įrengimo kaina bei šalies sudėtinga situacija statybų sektoriuje ir sparčiai gausėjantis statybos darbų veikla užsiimančių bendrovių bankrotų skaičius. Šios nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas manyti, jog ieškovas gali imtis priemonių paslėpti savo turimą turtą, tad tokiu atveju, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali ne tik pasunkėti, bet ir pasidaryti neįmanomą
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartimi atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas.
Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekimas užtikrinti ieškovo (šiuo atveju – atsakovo) turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Be to, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuomet, kai yra reali grėsmė, kad tokių priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad didelė reikalavimo suma yra pakankamas pagrindas šių priemonių taikymui.
Įvertinęs atsakovo reikalvimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimas dėl rangos sutarties nutraukimo, leidimo atsijungti ieškovo sumontuotą geoterminio šildymo katilą (šilumos siurblį) ir susimontuoti kitą katilą, kito rangovo pagalba bei prašymas priteisti 3484 Lt netesybų, todėl teismas sprendė, kad reikalaujama priteisti suma (3484 Lt) nelaikytina didele, kadangi ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis komercine veikla. Atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad tokio dydžio įsiskolinimas atsakovui yra tikrai didelis ir tai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką bei nenurodžius faktų kad ieškovas slepia turtą ar lėšas, perduoda turtą tretiesiems asmenims, teismas padarė išvadą, jog pagrindo tenkinti atsakovo prašymą nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas A. C. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti iš priimti naują nutartį, tenkinti atsakovo prašymą ir ieškovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nurodo, kad teismas netinkami įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo reikalavimas remiasi Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir ieškovas gali būti įpareigotas gražinti atsakovui 18772 Lt sumą ir sumokėti 3484 Lt netesybas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog reiklaujama priteisti 3484 Lt suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas neįvertino, jog faktinė reikalavimo suma 22256 Lt, o tai įvertinus sąstingį statybų sektoriuje bei didėjantį bankrutuojančių statybos bendrovių skaičių bei įvertinus, kad geoterminis šildymo siurblys yra vienas iš brangiausių, pagrindo pripažinti jog 22256 Lt suma yra nedidelė nebuvo pagrindo. Nurodytais argumentais prašo teismo nutartį panaikinti.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskitrojo skundo argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinto jos atskirąjame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kurį yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą.
Šalies argumentai
Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB ,,ŠTC“ su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo A. C. priteisti 4963 Lt skolos, 1023 Lt delspinigių, atsakovas su reikalavimu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti rangos sutartį Nr. 08/09/18 sudarytą su ieškovu, priteisti iš ieškovo 3484 Lt netesybas atsakovo naudai, leisti atsijungti ieškovo sumontuotą geoterminio šildymo katilą (šilumos siurblį) ir susimontuoti kitą katilą, kito rangovo pagalba, pateikė prašymą ieškovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti ieškovo nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ieškovui ir esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis. Pirmos instancijos teismas prašymą atmetė motyvuodamas tuo, juridiniam asmeniui prašome priteisti netesybų suma 3484 Lt nera didelė, todėl teismas pagrindo abejoti tuo, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu neturėjo.
Atskirajame skunde, atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad sutartis prašoma nutraukti Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir ieškovas gali būti įpareigotas gražinti atsakovui 18772 Lt sumą ir sumokėti 3484 Lt netesybas, todėl bendra gražintina suma sudarys ne 3484 Lt, o 22 256 Lt, kurį yra didelė ir reikšminga.
Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Didelė pinigų suma yra vertinamoji kategorija, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, juridiniam asmeniui, klausimą, ypatingai būtina atsižvelgti į atsakovo nuosavybės teise valdomą turtą, juridinio asmens įstatinį kapitalą, jei jis yra žymiai mažesnis už ieškinio sumą, jo gaunamas pajamas. Tuo atveju kai yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal turimo turto vertę, jo gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai yra, kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui grėsmę, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Sprendžiat laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą į bylą pateikti įrodymai vertinami tik ta apimtimi kuri teismui leidžia įsitikinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas (CPK 185 str.), todėl atsakovas įrodinėdamas jų būtinumą turėjo teismui pateikti įrodymus, kurie suformuotų teismo įsitikinimą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Kaip minėta anksčiau, atsakovas priešieškinio reikalavimu reikalavo priteisti 3484 Lt netesybas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, jog juridiniam asmeniui, vykdančiam komercinę veiklą, tokia suma negali būti pripažinta didele. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų nemokus, nepateikti duomenys apie ieškovui taikomus suvaržymus (CPK 178 str. 185 str.), todėl teismas pagrįstai neturėjo pagrindo pripažinti, kad prašoma priteisti 3484 Lt netesybų suma yra didelė ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Kolegija nesutinka ir su tuo, kad bendra iš ieškovo reikalaujama priteisti piniginė suma yra ne 3484 Lt, o 22 256 Lt, nes kaip seka iš priešieškinio reikalavimų atsakovas prašo teismo nutraukti rangos sutartį Nr. 08/09/18 sudarytą su ieškovu bei leisti atsijungti ieškovo sumontuotą geoterminio šildymo katilą (šilumos siurblį) ir susimontuoti kitą katilą, kito rangovo pagalba, tačiau neprašo priteisti už katilą sumokėtų 18772 Lt sumos, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškovo reikalavimo, leisti atsijungti ieškovo sumontuotą geoterminio šildymo katilą (šilumos siurblį) ir susimontuoti kitą katilą, kito rangovo pagalba kaip piniginio, nes atsakovas iš esmės prašo pašalinti ieškovo darbo padarinius, o ne priteisti jam pinigus sumokėtus už sumontuotą katilą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus bei nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikos.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo A. C. valstybės naudai priteistinos 6,95 Lt išlaidos susijusios su procsinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2459-67/2010 palikti nepakeistą, o A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš A. C. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,95 Lt susijusius su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme