Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3332-908/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
1-3332-908/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
R. M. K.
Nukentėjusysis
V. Č.
Advokatai
Arnoldas Strumskis, Eglė Beržinskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3332-908/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19807-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamajam R. M. K., jo gynėjai advokatei Eglei Beržinskaitei,nukentėjusiajai V. Č., jos atstovui advokatui Arnoldui Strumskiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. K. 2019 m. gegužės 9 d., apie 23 val., būdamas bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė rankos kumščiu vieną smūgį V. Č. į dešinį skruostą, tuo padarydamas odos nubrozdinimą dešinio antakio srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. M. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino. Paaiškino, kad tą vakarą blaivus užėjo į barą, užsisakė alaus. Bare diskutavo su pažįstamu, diskusijoje dalyvavo ir nukentėjusioji. Visi sėdėjo prie baro, V. Č. sėdėjo iš kairės. Norėdamas atsiriboti ir išeiti, nepavykus diskusijai su V. Č., atsistojo eiti, tačiau V. Č. prišoko, šaukdama ėjo link jo. Jis ją atstūmė, o ji pagriebė bokalą ir pylė į jį. Užsidengė viena ranka, bet vis tiek jį apliejo. Išmušė nukentėjusiajai bokalą iš rankų. Išmušdamas kažkur V. Č. pataikė. Gal į ranką, ar į veidą sudavė. Tada išėjo į lauką, surūkė cigaretę, grįžo į barą, pasiėmė telefoną ir išėjo iš baro (b. l. 143-146).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. M. K. kaltės nepripažino, parodė, kad 2019 m. gegužės 9 d., po koncerto, koncertų salėje „(duomenys neskelbtini)“, apie 23 val. atvyko į barą „(duomenys neskelbtini)“ esantį (duomenys neskelbtini). Prisėdo šalia iš matymo pažįstamo A., kurio pavardės nežino, kuris jam sėdėjo iš dešinės pusės, kalbėjosi. Už baro dirbo barmenas T. Kairėje baro pusėje, per dvi kėdes nuo jo, sėdėjo iš matymo pažįstama moteris, kurią vieną kartą ankščiau buvo matęs šiame bare. Minėta moteris buvo neblaivi. Šalia jos ant baro stovėjo 0,5 l. talpos alaus bokalas. Ji elgėsi iššaukiančiai: garsiai kalbėjo, norėjo diskutuoti emigrantų temomis, garsiai visiems baro lankytojams girdint pareiškė, kad yra Tautininkų partijos įkūrėja ir organizatorė. Moteris sakė, kad ateis juodieji emigrantai, juos įžeidžiančiai vadino, vartojo necenzūrinius žodžius visam barui girdint. Jis jos nuomonei nepritarė, kažką bandė sakyti, bet ji net neklausė. Tuo metu draugas A. pakilo nuo baro ir išėjo. Jis nutarė irgi išeiti, nes prasidėjo isterija iš V. pusės, nesulaukus dėmesio ir pritarimo jos pozicijai emigrantų klausimais. Jam einant į lauką, V. pašoko nuo kėdės ir „išrėžė“ jam į veidą šaukdama: „kad tavo dukrą išprievartautų „babajai!“. Ji buvo labai arti, tad jis automatiškai nestipriai atstūmė ją abiejų rankų delnais nuo savęs, pastaroji iš karto pagriebė ant baro stovėjusį alaus bokalą su alumi ir jį apipylė. Bijodamas, kad bokalu gali būti sužalotas jo veidas ir bandydamas užsidengti, atžagaria dešine ranka, delnu, išmušinėjo bokalą iš V. rankos (kurios neatsimena). Ar palietė V. veidą, nejuto, bet neatmeta galimybės, kad besigindamas galėjo paliesti jos veidą. Šios situacijos metu, nematė, kad V. būtų nukritusi. Iš baro išėjo namo. Barmenė R. yra minėjusi, kad V. jai ne kartą skundėsi dėl senos rankos riešo traumos, kurios rankos nežino. V. kumščiu į veidą nesudavė, tik atstūmė ją nuo savęs besigindamas (b. l. 63-65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Č. parodė, kad 2019 m. gegužės 9 d., apie 21 val., atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį „(duomenys neskelbtini). Bare atsisėdo prie baro. Po pusvalandžio prie baro priėjo vyriškis, kurio vardo ir pavardės nežino, girdėjo, kad baro savininkas ir baro darbuotoja jį vadina R. Kaip vyriškis buvo apsirengęs neįsidėmėjo, buvo šviesių žilstelėjusių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, apie 50-60 m. amžiaus. Su minėtu vyriškiu kalbėjosi, diskutavo įvairiomis politinėmis temomis. Nesutapus jų nuomonėms, vyriškis pradėjo nervintis ir eidamas į lauką ją pastūmė. Ji tuo metu rankose laikė bokalą, tad pastumta netyčia vyriškį apipylė alumi. Šis susinervino ir kumščiu trenkė jai į dešinės pusės skruostą. Nuo smūgio ji nukrito ant kėdžių ir stipriai susitrenkė kairės pusės riešą. Iš karto po sumušimo iškvietė policiją. Vyras, pamatęs, kad kviečiami pareigūnai, spruko pro duris. Baro savininkas T. B. žino vyriškį, nes kreipėsi į jį vardu. Baro darbuotoja R. matė įvykį. Jį stebėjo ir asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino. Bare yra vaizdo stebėjimo kameros. Į medikus nesikreipė, nes buvo šoko būsenos, pasekmes pajuto vėliau, kai jau grįžo namo. Nuo smūgio į dešinį skruostą jai atsirado kraujosruvos, skaudėjo galvą, šiuo metu jai skauda dešinią akį, skruostikaulį, kairės pusės riešą, jaučia galvos svaigimą ir regos pablogėjimą. Prašo dėl sukelto fizinio skausmo ir sutrikdytos sveikatos pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltą asmenį (b. l. 11-12).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja V. Č. parodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. naršydama tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ savo paskyroje „V. Ž.“ norėdama rasti asmenį, kuris ją buvo sužalojęs, 2019 m. gegužės 9 d. „(duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“, paieškoje suvedė vardą R. Paieškoje ties septinta paskyra iš nuotraukos atpažino asmenį, kuris buvo ją sužalojęs. Asmuo buvo pasivadinęs R. K.. Peržiūrėjusi asmens anketą ji pamatė nuotraukas: asmuo yra nusifotografavęs bare „(duomenys neskelbtini)“. Yra girdėjusi, kad R. K. buvęs ledo ritulininkas. Naudodamasi paieškos tinklalapiu „(duomenys neskelbtini)“ ji suvedė paieškoje R. K. ir rado, kad asmuo yra žaidęs ledo ritulį C lygoje, taip pat prie asmens buvo nurodyti gimimo metai, bei asmenvardis: R. M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Išsiaiškino, kad R. M. K. turi įmonę, kuri susijusi su (duomenys neskelbtini) (tel. Nr. „(duomenys neskelbtini)) ir taip pat jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje nurodyta, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. M. K. galėtų atpažinti gyvai ir iš nuotraukos (b. l. 13-14).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, kad jis yra baro „(duomenys neskelbtini)“ esančio adresu „(duomenys neskelbtini), savininkas. Tuo pačiu bare dirba barmenu. 2019 m. gegužės 9 d. nuo 17 val. dirbo bare. Atėjo jam pažįstama moteris V. Č. ir atsisėdo prie baro. Bare buvo daugiau žmonių. Tarp V. Č. ir asmens, vardu R., kilo diskusija dėl politinių pažiūrų. Nesutapus nuomonėms, tarp V. Č. ir R. kilo konfliktas. V. Č. pradėjo įžeidinėti R. Kad išvengtų tolimesnio konflikto R. atsistojo ir pradėjo eiti į lauką. V. Č., matydama, kad R. nereaguoja į pastabas, atsistojo ir pradėjo eiti paskui R. Pasakius V. Č. įžeidžiančius žodžius, R. pastūmė ją. Dėl to V. Č. atsirėmė į barą. V. Č. iš karto paėmė nuo baro alaus bokalą ir besisukdama apipylė R. R., numušdamas bokalą, trenkė V. Č. į veido sritį. V. Č. nuo smūgio nenukrito, patyrusi šoką atsisėdo prie baro. R. išėjo į lauką. Vėliau grįžęs bandė atsiprašinėti, bet moteris nesiklausė, buvo pasimetusi ir suirzusi. R. nepavykus susikalbėti su moterimi, jis išėjo iš baro. V. Č. iškvietė policiją. R. pas T. į barą užsuka ne pirmą kartą. Po įvykio buvo atėjęs kelis kartus. R. galėtų atpažinti. Bare dar buvo R. A., kuri gyvena „(duomenys neskelbtini). Daugiau žmonių, mačiusių įvykį, nebuvo. Bare yra vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jos neįrašinėja (b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. A. parodė, kad 2019 m. gegužės 9 d., apie 22.30 val., nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Sėdėjo prie baro. Ten buvo V., kuri sėdėjo arčiau įėjimo. Bare buvo ir daugiau žmonių, kurie vėliau išėjo. Liko ji, V., A., R. ir baro savininkas, stovėjęs už baro. Tarp V. ir R. vyko diskusija, vėliau peraugusi į konfliktą. Jį išprovokavo V., kuri rėkavo, neleido kitiems įsiterpti, provokavo R. Šis išgėrė vieną bokalą alaus, tačiau kad yra išgėręs, nesimatė. R. suvokęs, kad beprasmiška diskutuoti ir konfliktuoti su V. ėjo į lauką parūkyti. Apie 23.30 val. R. einant į lauką pro barą, kur sėdėjo V., pastaroji pradėjo jį provokuoti, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. To neiškentęs, R. ranka stumtelėjo V. Ji atsirėmė į barą, staiga paėmė bokalą su alumi ir apipylė R. veidą. R. bandant ranka prisidengti ar išmušti bokalą, šis netyčia pataikė V. į veido sritį. Kuria ranka pataikė į veidą, neprisimena. V. nukritusi nebuvo, iš karto paėmė telefoną ir skambino policijai. R. iš karto į lauką išėjo parūkyti, bet vėliau grįžo į barą ir bandė atsiprašinėti V. ir gražiai susitarti, bet V. kategoriškai atsisakė. Nepavykus susitarti, R. išėjo iš baro ir daugiau nebegrįžo. Kad V. būtų padaryti sužalojimai, nepastebėjo. Įvykį matė A. ir T. B.. Atvykus policijai V. išsivežė. R. ir kitus asmenis, buvusius bare, galėtų atpažinti. R. buvo apsirengęs tamsiais rūbais, apie 175 cm. ūgio, apie 50 metų amžiaus, šviesių trumpai kirptų plaukų, nestambaus kūno sudėjimo (b. l. 24-26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad 2019 m. gegužės 9 d., apie 22 val., atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Prisėdo prie baro šalia pažįstamos V., kuri jau buvo bare ir gėrė alų. Su V. bendravo draugiškai. Apie 23 val. į barą atėjo iš matymo pažįstamas R. ir atsisėdo prie baro už kampo. Kalbėjosi trise, vartojo alkoholį. Tarp V. ir R. kilo diskusija dėl emigrantų, abu mėgino išsakyti savo nuomones. Po kažkiek laiko A. pakilo eiti rūkyti, pasikvietė V. Ji ieškojo rankinėje cigarečių, vyriškis išėjo į lauką. Būdamas lauke išgirdo triukšmą sklindantį iš baro. Atpažino V. balsą, atsidarė durys ir pro jas laukan išėjo R., apipiltas alumi. Jis pasakė: „V. mane apipylė alumi“, surūkė cigaretę ir išėjo namo. Jam išėjus, A. užėjo į barą, ten V. kvietė policiją, sakė, kad jai R. sudavė į veidą. Ji buvo susijaudinusi, verkė, prausėsi veidą, sakė, kad skauda skruostą. Jis įvykio nematė, nes buvo lauke (b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Č. parodė, kad 2019 m. gegužės 10 d. buvo namie su vaikais. Naktį, valandos tiksliai neatsimena, greičiausiai po 24 val., namo grįžo žmona V. Pastebėjo, kad pas ją sutinęs, atrodo, kairysis žandas, kuris buvo raudonas. V. buvo pasimetusi. Vėliau papasakojo, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ ją primušė kažkoks nepažįstamas veikėjas, su kuriuo susiginčijo. Jam paklausus, pasakė, kad tas vyras kumščiu trenkė jai per veidą. Paskui buvo daug nesklandumų, ji turėjo bendrauti su žmonėmis, klientais, gėdijosi, kuklinosi eiti į gatvę, buvo sunku psichologiškai. Turėjo eiti į vaikų susirinkimus, bet teko eiti jam. Trečią dieną atsirado mėlynė. Nepatogumai tęsėsi apie 3 savaites. Jų šeima patyrė moralinę žalą (b. l. 19-20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1565/2019 (01) nustatyta, kad V. Č. padarytas odos nubrozdinimas dešinio antakio srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Nustatyti sužalojimai yra padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio epizodo metu, vienu daiktu ar įrankiu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie sužalojusio daikto ar (įrankio) formą, dydį, neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Patiriant sužalojimus, yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, daro išvadą, kad R. M. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, pripažino naudojęs smurtą prieš V. Č.. Jo padarytą nusikalstamą veiką taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios V. Č. bei liudytų T. B., R. A., A. D., R. Č. parodymai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. M. K., įvykusio žodinio konflikto metu, tyčia sudavė rankos kumščiu vieną smūgį V. Č. į dešinį skruostą, padarydamas odos nubrozdinimą dešinio antakio srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1565/2019 (01) nustatyti sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė padarymo aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pareiškė civilinė ieškinį (b. l. 35-36), tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad visa žala yra jai atlyginta. Kaltininko ir nukentėjusiosios susitaikymo akte nurodyta, kad kaltininkas ir nukentėjusioji susitaikė ir susitarė dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio, kaltininkas savo noru pilnai atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą (700 Eur) ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (400 Eur). Nukentėjusioji nurodė, kad neturi ir ateityje jokių pretenzijų dėl šioje baudžiamojoje byloje pareikštų bei su ja susijusių reikalavimų (b. l. 141). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, jis anksčiau neteistas (b. l. 68), administracine tvarka baustas už nusižengimą susijusį su transportu ir kelių ūkiu (b. l. 74), dirbantis (b. l. 71, 73). Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, jis atlygino žalą, tą patvirtino ir pati nukentėjusioji, V. Č. už padarytą veiką atsiprašė ir pastaroji jam atleido. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 66-67).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, CD laikmena su garso įrašu, laikoma baudžiamojoje byloje, paliktina kartu su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiąja V. Č., baudžiamąją bylą R. M. K. nutraukti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su garso įrašu, laikomą baudžiamojoje byloje, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. M. K., kad:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė