- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-11-19
- Bylos Nr.
- 1-197-948/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00351-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 2.10.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyvenanti Laibgalių k., Rokiškio r. sav., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji A. A. 2011 m. gruodžio mėn. 8 d., Rokiškyje, Respublikos g. 55-28, Rokiškio rajono 3-iajame notarų biure, sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl 2,93 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) k., pardavimo, melagingai nurodydama notarui, kad žemė priklauso jai nuosavybės teise bei kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į šią žemę, žinodama, kad pagal 2009-08-27 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą 2,93 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atiteko R. A., pardavė uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ” už 6000 litų svetimą turtą - 2,93 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 26000 litų, priklausantį R. A., t.y. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydama nukentėjusiajam R. A. 26000 litų turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Ši kaltinamosios padaryta nusikalstama veika atitinka LR BK 182 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamoji kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad taip pasielgė dėl savo neapdairumo. Su ūkininku R. A. santuokoje pragyveno 13 metų. Jis turėjo mokėti SODRAI, bet mokesčių nemokėjo, todėl susidarė nemažas įsiskolinimas. Tada kažkas jam patarė parduoti žemę ir tada ūkininko pažymėjimas anuliuosis. Šeimoje susitarė, kad žemę, 2,93 ha, esančią (duomenys neskelbtini)., parduos jai. Santuokoje dar gyvendami pas notarą įformino žemės pirkimo pardavimo sutartį ir žemė nuo tada priklausė jai. 2009 metais nutarė skirtis ir kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą. 2009-08-27 teismas priėmė sprendimą ir juos išskyrė, tuo pačiu padalino turtą. Jos advokatė pateikė teismui ir R. A. pasiūlymą dėl turto padalinimo. R. A. neturėjo priekaištų dėl turto padalijimo. Teismo sprendime yra įrašyta, kad 2,93 ha žemės sklypas atitenka R. A.. Skaitė teismo sprendimą, matė, kad jame parašyta, kad minėta žemė atitenka R. A.. Tačiau tada nesuvokė, kad nuo to momento žemė grįžta jam. Taip pat, nesuprato, kad sprendimą galima skųsti. Paprasčiausiai buvo užmiršusi, kad R. A. jai yra pardavęs tą žemę. Po kurio laiko prisiminė, kad ta žemė registruota jos vardu. Po skyrybų kurį laiką gyveno pas mamą, gyveno Kupiškyje, tačiau iš Kupiškio antstolių nėra gavusi jokių raštų apie žemės areštus. Jai tada buvo sunkus metas, todėl nutarė parduoti 2,93 ha žemės sklypą, kuris buvo registruotas jos vardu. Rokiškio notarui nepasakė, kad Biržų teismo sprendime nurodyta, kad ši žemė atitenka R. A.. Kažkaip nesuprato, kad reikia pasakyti. Galvojo, kad jei jau pardavė jai tą žemę, tai ji yra jos ir gali su ja daryti ką nori. Todėl žemę už 6000 Lt pardavė UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 53).
Be kaltinamosios prisipažinimo iš dalies, jos kaltę pagrindžia 2009-08-27 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimas, 2011-12-08 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ir nukentėjusiojo R. A. parodymai.
2009-08-27 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pažymėta, kad 2,93 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atitenka R. A. (b.l. 2-4, 22-23).
2011-12-08 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje pažymėta, kad A. A. 2,93 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 6000 Lt pardavė UAB (duomenys neskelbtini) Sutarties 7.1 punkte pažymėta, kad A. A. pareiškė, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į šią žemę (b.l. 25-30).
N. R. A. parodė, kad 2009-08-27 teismo sprendimu buvo nutraukta jo santuoka su sutuoktine A. A.. Tuo pačiu teismo sprendimu jie oficialiai pasidalino turtą. 1998-06-24 Panevėžio apskrities viršininkas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam buvo atkurta nuosavybės teisė nekilnojamąjį turtą - 2,93 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . Pasiėmė ūkininko pažymėjimą. 2000 metais šią žemę oficialiai pardavė žmonai A. A.. Pirkimo - pardavimo sutartį įformino pas notarą. Taigi, kada nutraukė santuoką, A. A. gera valia sutiko jam atiduoti tą žemę, t.y. žmoniškai sugražino jo senelių žemę. Šiame teismo sprendime aiškiai buvo nurodyta, kad žemės sklypas 2,93 ha., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atitenka jam, t.y. R. A.. Tačiau žemės dokumentai (žemės nuosavybės dokumentai, žemės planas) liko pas buvusią žmoną A. A.. Tuo metu nesuprato, kad reikėjo iš jos pareikalauti grąžinti žemės dokumentus. 2012 m. pavasarį atvažiavo į žemėtvarkos skyrių, nes norėjo sužinoti kas dirba jo žemę. Norėjo tą žemę išnuomoti ar dirbti pats. Bet pamatė, kad jo žemė dirbama, pasėtas rapsas. Biržų žemėtvarkos tarnyboje sužinojo, kad jo žemė yra parduota. Po skyrybų jis nebuvo nuvykęs į Registrų centrą ir nepateikė teismo sprendimo. Jam advokatas išaiškino, kad nėra jokio termino per kurį turėtų kreiptis į registrų centrą, kad įregistruotų žemę savo vardu. 2013 m. balandžio mėnesį iš Registrų centro gavo pažymą, kurioje nurodyta, kad A. A. jam priklausantį žemės sklypą pardavė 2011-12-08 UAB „(duomenys neskelbtini). Vėliau sužinojo, kad pirkimo pardavimo sutartis buvo įforminta Rokiškyje. 2012-01-23 UAB (duomenys neskelbtini) šį sklypą pardavė UAB (duomenys neskelbtini) A. A. jam nesakė, kad parduos, kad parduoda jam priklausantį žemės sklypą. Bendrų vaikų su A. A. neturi. Pirkimo pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad A. A. jo žemę pardavė už 6000 litų. Kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą civilinio proceso tvarka. A. A. teisme aiškino, kad žemės sklypas priklausė jai, todėl ji ir pardavė žemę. Civilinėje byloje sprendimas nepriimtas. Dėl A. A. įsiskolinimo 2010-06-15 Antstolis Neringa Budriūnienė, (kontoros adresas L.Stuokos – Gucevičiaus a.7, Kupiškis) 2,93 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., buvo uždėjusi areštą. Turto arešto akte buvo nurodyta, kad žemės sklypo savininkas A. A.. Tačiau kai jis pateikė antstolei 2009-08-27 teismo sprendimą, pagal kurį ši žemė atiteko jam, antstolė areštą žemei panaikino. Kadangi A. A. pardavė jam priklausančią žemę, tuo ji padarė 26000 Lt turtinę žalą, tačiau civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 31).
Nors kaltinamoji prisipažino iš dalies, šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia jos kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti tinkamai.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
K. P. pirminės asmens sveikatos priežiūros centre neregistruota, administracine tvarka metų laikotarpyje bausta dėl pažeidimo pagal LR ATPK 166 str (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.
Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už įvykdytą nusikaltimą kaltinamajai gali būti skiriama straipsnio dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Kaltinamoji neteista, nedirba, išsituokusi. Skiriant jai bausmę atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, apimtį, jos kaltės formą ir rūšį, kad buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 str.). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, paskirta bauda sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 55) panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas
nusprendžia:
A. A. pripažinti kalta pagal LR BK 182 str. 1 d. ir skirti 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą.
LR BK 64¹ str. 1 d. pagrindu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki 8 MGL (1040 Lt), ją sumokant per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Išaiškinti A. A., kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1040 Lt bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir būtina pateikti teismo raštinei pinigų įnešimo kvitą (-us). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
Nuteistoji per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Biržų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.