Kauno apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini) švietimo centre 10 klasėje, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 11 klasių išsilavinimo, mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini) švietimo centre 12 klasėje, netekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 11 klasėje, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), 2015-06-03 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d. 5 p. – M. V. elgesys apribotas 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį tęsti mokslą ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, 2015-12-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. ir E. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. spalio 23 d. apie 16.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, S. D. priklausantį 469,58 eurų vertės turtą: televizorių „Thomson“ 288,43 eurų vertės, mikrobangų krosnelę „Daewoo“ 61,15 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ 120 eurų vertės.

L. B. ir M. V., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. gruodžio 15 d. apie 20.30 val. būdami UAB „ (duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė, svetimą A. U. priklausantį 625 eurų vertės turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“ 600 eurų vertės su UAB „Tele2“ SIM kortele 5 eurų vertės ir telefono dėklu 20 eurų vertės.

Pažymėtina, jog nepaisant to, kad tarp kaltinamųjų L. B. ir E. K. parodymų yra prieštaravimų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga teismo nustatytos faktinės aplinkybės atitinka BK 178 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius proceso dalyvių paaiškinimus, byloje nustatyta, kad L. B. ir E. K. veikdami bendrai susitarė ir pagrobė svetimą S. D. priklausantį turtą – televizorių, mikrobangų krosnelę ir nešiojamą kompiuterį, atimdami galimybę iš S. D. valdyti, naudoti ir disponuoti turtu, nes minėti daiktai buvo parduoti. Kaltinamasis L. B. neginčijo realizavęs BK 178 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius ir įvykdęs vagystę bendrininkų grupėje su E. K.. Tuo tarpu kaltinamoji E. K. nurodė prisidėjusi prie nusikalstamos veikos padarymo, neprieštaravo, kad L. B. išneštų grobiamus daiktus, nepranešė policijai, kartu su L. B. išleido už pagrobtus daiktus gautus pinigus, melavo S. D. ir jos draugui L. Š. nurodydama, kad daiktus iš buto pavogė svetimi nepažįstami žmonės.

Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti bendrai, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį. Taigi pripažįstant E. K. vagystės bendravykdytoja, nėra būtina nustatyti, kad ji pati būtų paėmusi daiktus iš S. D. namų ir juos pardavusi. Ta aplinkybė, jog E. K. nesipriešino ir leido išnešti iš S. D. namų svetimus jai ir L. B. nepriklausančius daiktus, su L. B. leido už daiktus gautus pinigus, leidžia teismui daryti išvadą, kad E. K. yra vagystės bendravykdytoja. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pinigai už parduotus daiktus buvo gauti tą pačią dieną, kurią L. B. su E. K. važiavo į Kauną pramogauti, t. y. žiūrėjo filmą, pirko spragėsius, gėrimus. Atitinkamai, nors E. K. ir neigia, kad gavo pinigus už parduotus daiktus iš L. B., teismas sprendžia, kad E. K. turėjo suprasti, kad D. I. (asmeniui, kuris padėjo išnešti daiktus iš S. D. buto) juos nuvežus į PC „Akropolis“ jie leidžia už vogtus daiktus gautus pinigus.

Taigi, ištyrus byloje surinktus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, bei įvertinus juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, darytina išvada, jog teisiamojo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji E. K. ir L. B. veikdami bendrininkų grupėje 2016 m. spalio 23 d. apie 16.00 val., bute, adresu Kauno g. 68-65, Jonava, pagrobė svetimą, S. D. priklausantį turtą – televizorių „Thomson“ 288,43 eurų vertės, mikrobangų krosnelę „Daewoo“ 61,15 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ 120 eurų vertės. Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamieji E. K. ir L. B. užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu pagal savo valią. Kaltinamųjų nusikalstama veika pagal BK 178 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi nustatyta, jog jie suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, kad jie darydami nusikalstamą veiką veikia prieš turto savininko valią, kad jų veiksmai yra neteisėti, kad jie užvaldo svetimą, jiems nepriklausantį turtą, tai, kad kiekvieno veiksmai yra reikšmingi galutiniam rezultatui, bendrais veiksmais, neatlygintinai užvaldė svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip jau buvo minėta, L. B. nors pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau klaidino teismą duodamas neteisingus parodymus dėl nusikaltimo organizavimo, nenurodė kam pardavė pagrobtus daiktus, melavo, kad atlygino nukentėjusiajai dalį žalos. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (pasmerkimą) į padarytą nusikalstamą veiką, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tuomet, kai asmuo atlieka savo noru iki nusikalstamos veikos nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Todėl teismas laiko, kad L. B. prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikaltimą nėra nuoširdus.

L. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvina aplinkybės, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi bei tai, kad atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamųjų L. B. ir M. V. kaltė be jų pačių prisipažinimo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. nuostatomis sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Kaltinamieji L. B. ir M. V. veikdami bendrininkų grupėje, suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, kad jie darydami nusikalstamą veiką veikia prieš turto savininkės A. U. valią, kad jų veiksmai yra neteisėti, kad jie užvaldo svetimą, jiems nepriklausantį turtą, tai, kad kiekvieno veiksmai yra reikšmingi galutiniam rezultatui, bendrais veiksmais, neatlygintinai užvaldė A. U. telefoną, todėl darytina išvada, kad kaltinamųjų, kaip bendravykdytojų, veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d. kvalifikuota teisingai

Kaltinamųjų L. B. ir M. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis L. B. yra nepilnametis, padarė dvi nesunkias baigtas nusikalstamas veikas. Veikos padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamojo L. B. veikoje, numatytoje BK 178 str. 1 d. (S. D. turto pagrobimas) yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Veikoje dėl A. U. turto pagrobimo yra po vieną atsakomybę lengvinančią ir po vieną sunkinančią aplinkybę. Dvi nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė bendrininkaujant, būdamas bendravykdytoju. L. B. neteistas (2 t., b. l. 64-65), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 66), nedirbantis (2 t., b. l. 72), mokosi (duomenys neskelbtini) švietimo centre. (duomenys neskelbtini) švietimo centro pateikta informacija L. B. nuo 2016 m. rugsėjo pamokas lanko labai gerai, skolų neturi, jo mokymosi motyvacija vidutinė. L. B. elgiasi ramiai, yra mandagus, nekonfliktiškas (2 t., b. l. 74).(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija nepilnametis L. B. pasižymi delinkventiniu elgesiu, todėl nuo 2014-02-17 yra įtrauktas į policiją dominančių vaikų apskaitą; 2016-03-07 įsakymu šeima, kurioje auga L. B., įrašyta į (duomenys neskelbtini) rajono probleminių šeimų, auginančius vaikus, apskaitą; 2016-03-15 L. B. skirtos vaiko minimalios priežiūros priemonės iki 2016-12-31 (2 t., b. l. 76). VšĮ (duomenys neskelbtini) Pirminės sveikatos priežiūros centro PSC L. B. lankėsi 2008 m. ir 2009 m., diagnozė – kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, daugiau nesilankė ir nesigydė (2 t., b. l. 78). Kaltinamojo branda atitinka amžių. Pasak kaltinamojo įstatyminio atstovo R. B., jo sūnus L. B. yra geras vaikas, supranta savo poelgio pasekmes ir žada dirbti bei atlyginti žalą. Taigi atsižvelgiant į bausmės paskirtį, L. B. asmenybę bei kitas nurodytas aplinkybes, kaltinamajam už nusikaltimų padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį parenkant artimą minimaliam.

Kadangi L. B. kaltu pagal 178 str. 1 d. dėl A. U. turto pagrobimo prisipažino pilnai, byla dalyje dėl A. U. turto pagrobimo buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ str., jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. V. yra nepilnametis, padarė vieną nesunkią baigtą nusikalstamą veiką. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamojo M. V. veikoje yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė bendrininkaujant, būdamas bendravykdytoju. M. V. 2015-06-03 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nuosprendžiu remiantis BK 93 str. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d., paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį tęsti mokslą ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 158-162). Administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 163), VSDFV duomenimis nedirbantis (2 t., b. l. 168), nors teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini)“. Mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, kurios duomenimis M. V. I pusmečio mokslo metų rezultatų vidurkis buvo 7,2, M. V. drausminių nuobaudų neturi, delinkventinio elgesio požymių nepastebėta (2 t., b. l. 170). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus duomenimis M. V. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos ar probleminių šeimų, auginančius vaikus, apskaitą (2 t., b. l. 172). M. V.(duomenys neskelbtini) PSPC PSC dėl psichikos priklausomybių ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 175). Pasak M. V. įstatyminės atstovės R. V., probleminį sūnaus M. V. elgesį įtakoja draugas L. B., o po pritaikytų auklėjamojo poveikio priemonių sūnaus M. V. elgesys pasikeitė į gerąją pusę. Taigi atsižvelgiant į bausmės paskirtį, M. V. asmenybę bei kitas nurodytas aplinkybes, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį parenkant artimą minimaliam.

Kadangi M. V. kaltu pagal 178 str. 1 d. dėl A. U. turto pagrobimo prisipažino pilnai, byla dalyje dėl A. U. turto pagrobimo buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ str., jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl laidavimo

Teisme gautas kaltinamosios E. K. motinos R. K. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant kaltinamosios mamą (3 t., b. l. 53). Nurodė, kad su dukterimi E. K. ji bendrauja betarpiškai, o gyvendama kartu su dukterimi E. K. ji gali daryti jai teigiamą įtaką. Auklėdama dukrą E. K. ji dės visas pastangas ir yra įsitikinusi, kad E. K. daugiau nenusikals.

Pagal BK 40 str. 1 d., asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Liudytoja R. K. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad jos dukra E. K. mokosi (duomenys neskelbtini) švietimo centre ir gyveno Jonavoje su pilnamečiu draugu nuomojamame bute. Vasarą ji nutarė susirasti auklės darbą, o susipykusi su vaikinu apsigyveno pas moterį, kurios vaiką prižiūrėjo. Apie vagystę ji sužinojo iš dukters. Dukra E. K. mokykloje mokėsi neblogai. E. K. yra operuotos kojos, dėl to jai sunku važinėti ir vaikščioti, turi problemų su inkstais, turi didelę alergiją saulei, tačiau nėra neįgali. E. K. grįžo namo ir dabar gyvens su ja. Iki įvykio ji neturėjo jokių problemų su dukra. Žala S. D. atlyginta, dukra E. K. suprato savo poelgį ir labai gailisi.

Vertindamas byloje surinktus duomenis apie prašomą skirti laiduotoją, o būtent R. K., teismas pažymi, kad minėtas asmuo yra kaltinamosios E. K. motina. Kaltinamosios ir jos mamos santykiai artimi. R. K. neteista (3 t., b. l. 67), nebausta administracine tvarka (3 t., b. l. 66), dirba (duomenys neskelbtini)lopšelyje darželyje „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 65). R. K. yra pasiryžusi dėti visas pastangas teigiamai paveikti savo dukrą E. K.. Įvertinęs minėtus byloje surinktus duomenis, asmens, prašomo skirti laiduotoju, taip pat ir pačios kaltinamosios paaiškinimus, teismas sprendžia, kad R. K. yra asmuo, verta teismo pasitikėjimo ir galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, todėl ji gali būti skiriama kaltinamosios E. K. laiduotoja.

E. K. būdama nepilnamete padarė nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamoji praeityje neteista (2 t., b. l. 119), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 120), (duomenys neskelbtini) rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje nebuvo įrašyta (2 t., b. l. 127). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija rašte nurodė, kad seniūnija nusiskundimų E. K. elgesiu nebuvo gavusi (2 t., b. l. 123), o (duomenys neskelbtini) švietimo centro duomenimis, E. K. charakterizuojama kaip rami, nekonfliktiška, mandagiai bendraujanti moksleivė (2 t., b. l. 125). Kaltinamoji E. K. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios S. D., žalą atlygino, todėl nukentėjusioji S. D. neturi pretenzijų E. K.. Prokurorė baigiamojoje kalboje siūlė atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, įvertinęs visumą minėtų aplinkybių, sprendžia esant pagrindui E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 str.). Teismo vertinimu šiuo atveju yra tikslinga skirti vienerių metų laidavimo terminą.

L. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti; M. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintinos.

E. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, kad jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama, į paskirtų kardomųjų priemonių pobūdį ir tikslus, spręstina, kad palikus galioti kardomąsias priemones, kaltinamosios teisės bus apribotos labiau nei reikia kardomųjų priemonių tikslams pasiekti. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, byla išnagrinėta, jai bausmė neskiriama, todėl išnykus kardomųjų priemonių skyrimo pagrindams, kardomosios priemonės naikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD pakuotė su vaizdo įrašu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (S. D. turto pagrobimas) ir 178 str. 1 d. (A. U. turto pagrobimas) ir nuteisti:

-už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (S. D. turto pagrobimas) padarymą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; tęsti mokslą arba dirbti (būti registruotam darbo biržoje); per bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

-už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (A. U. turto pagrobimas) padarymą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, kurią vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti L. B. visą bausmės laiką būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; tęsti mokslą arba dirbti (būti registruotam darbo biržoje); per bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti L. B. 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

1) visą bausmės laiką būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;

2) tęsti mokslą arba dirbti (būti registruotam darbo biržoje);

3) per bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 valandų.

L. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nuosprendį – baigti taikyti.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (A. U. turto pagrobimas) ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, kurią vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant M. V. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

visą bausmės laiką būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;tęsti mokslą arba dirbti (būti registruotam darbo biržoje);per bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 8 valandas.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nuosprendį – baigti taikyti.

Išaiškinti nuteistiesiems, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

E. K., padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

E. K. perduoti laiduotojos R. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų terminą be užstato.

E. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išaiškinti E. K., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.