- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- 1-1693-1254/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martyna Verbiejė
- Kaltinamasis
- A. Š.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės
1. A. Š. 2025 m. liepos 15 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį – važiuodamas atbuline eiga kliudė kieme stovėjusį automobilį „Opel“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), jį apgadino, to nefiksuodamas pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, draudžiantį su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti alkoholinius gėrimus, vaistus, narkotines ar kitas svaigiąsias medžiagas, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti, kai 2025 m. liepos 15 d. 21.02 val. jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „ALCOTEST 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 1,91 promilių neblaivumas.
II. Byloje surinkti įrodymai
2. Kaltinamasis A. Š. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog dienos metu užmigo, atsikėlęs sumaišė rytą su vakaru ir vakare išvažiavo į darbą, nors į darbą reikėjo tik kitos dienos ryte. Išvažiuodamas iš kiemo kliudė automobilį, tuo metu galvojo, kad kliudė bortelį. Juto, kad kažkur atsitrenkė, pažiūrėjo, kad automobiliui nieko neatsitiko, ir nuvažiavo. Pripažįsta kliudęs kitą automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nepripažino vairavęs išgėręs, su tyrėja nesusikalbėjo. Kaltę pripažįsta visiškai, kad tik bausmė būtų švelnesnė. Nuvažiavus į darbą kolega pasakė, jog ne jo darbo laikas, tuomet palikęs automobilį darbe pėstute grįžo namo. Namie gaminosi vakarienę ir vartojo alkoholį. Tuomet paskambino pareigūnai. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Pažada, jog daugiau tai nepasikartos. Po įvykio skambino kito automobilio savininkui, norėjo atlyginti žalą, tačiau šis nurodė, jog viską atlygino draudimas. Automobilis, kurį vairavo, priklauso kaltinamajam, tiesiog nebuvo spėjęs jo priregistruoti. Dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dabar neteks darbo. Administracine tvarka baustas už nusižengimus, kuriuos padarydavo (duomenys neskelbtini) (nes ne vietoje pastatydavo automobilį). Paskyrus baudą, bandytų ją sumokėti, kadangi dirbo už minimalų atlyginimą, galėtų baudą sumokėti dalimis. Sutiktų atlikti viešuosius darbus, gydytis. Yra (duomenys neskelbtini).
3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
4. Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 15 d., apie 19.55 val. vaikštinėjo parke kartu su šunimi, kai jam parašė žinutę kaimynas ir pranešė, kad galimai jo žmonos G. A. vardu registruota transporto priemonė yra apgadinta. Kaimynas eismo įvykio nematė, bet apie eismo įvykį sužinojo iš kito kaimyno, kuris matė eismo įvykį. Grįžęs į savo kiemą, kur gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir priėjęs prie transporto priemonės „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jo vairuojama transporto priemonė yra apgadinta. Apgadintas buvo dešinės pusės galinis bamperis ir įlenktas dešinės pusės sparnas. Asmuo, kuris vairuodamas transporto priemonę, apgadino jo vairuojamą „Opel“, iš įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešė. Bendruoju pagalbos telefonu 112 paskambino ir apie įvykį pranešė namo pirmininkas. Jis pats eismo įvykio nematė, todėl reikšmingos informacijos negali nurodyti. Apie įvykusį eismo įvykį informavo savo draudimo kompaniją. Eismo įvykis yra fiksuotas vaizdo įraše, kurį pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Vaizdo įraše matosi, kaip asmuo atsitrenkė į E. A. žmonai priklausančią transporto priemonę ir iš eismo įvykio pasišalino (1 t., b. l. 44–47).
5. Liudytojas E. A. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie eismo įvykį su žmona G. A. informavo draudimo kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, tačiau informacijos apie užregistruotą eismo įvykį negavo. 2025 m. birželio 30 d. į jį kreipėsi eismo įvykio kaltininkas ir norėjo atlyginti žalą, tačiau jis pastarajam nurodė, kad apie eismo įvykį jau informavo draudimo kompaniją (1 t., b. l. 50–53).
6. Liudytoja G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 15 d., apie 19.50 val. kartu su vyru E. A. vaikštinėjo parke. Jiems vaikštant ir vedžiojant šunį, vyrui parašė žinutę kaimynas ir pranešė, kad galimai yra apgadinta jai priklausanti transporto priemonė „Opel“. Jos žiniomis A. P. matė eismo įvykį per savo buto langą, kiek žino, jis apie eismo įvykį informavo namo pirmininką. Kartu su vyru grįžus prie namų ir priėjus prie automobilio, jie pamatė, kad jis apgadintas, apgadinta dešinės pusės galinis šonas. Jos žiniomis į bendrąjį pagalbos centrą paskambino namo pirmininkas. Ji pati eismo įvykio nematė, jos vyras taip pat eismo įvykio nematė. Laukdami atvykstančių policijos pareigūnų, kartu su vyru peržiūrėjo vaizdo įrašus, prie kurių jos vyras turi galimybę prisijungti. Vaizdo kameros yra ant daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir prie vaizdo kamerų prieigą turi tik keli daugiabučio namo gyventojai. Vaizdo įraše matė praeinančią moterį, tačiau tos moters ji nepažįsta. Vaizdo įraše matosi, kaip asmuo vairuodamas transporto priemonę atsitrenkė į jai priklausančią transporto priemonę ir iš eismo įvykio pasišalino. Kas vairavo transporto priemonę, kuri apgadino jai priklausančią transporto priemonę, ji nežino, to asmens nepažįsta. Tik po kurio laiko nurodytos transporto priemonės vairuotojas kreipėsi į jos vyrą dėl žalos atlyginimo, tačiau vyras dėl žalos atlyginimo nesutiko, kadangi jis jau buvo informavęs draudimo kompaniją Žala jai yra padaryta, tačiau žalą atlygins draudimo kompanija, su kuria ji sudariusi sutartį. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai yra išaiškinta, civilinio ieškinio neteiks (1 t., b. l. 64–67).
7. Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš budėtojų gavo pranešimą apie eismo įvykį ir, kad asmuo apgadinęs kitą transporto priemonę, iš eismo įvykio pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko nukentėjęs asmuo. Nukentėjusysis nurodė, kad yra apgadintas jo automobilis ir asmuo, kuris kliudė nukentėjusiojo transporto priemonę iš įvykio vietos pasišalino. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad įvykio vieta yra filmuojama, kad turi prieigą prie vaizdo kamerų, kurios yra ant daugiabučio namo ir bendraujant su nukentėjusiuoju, šis parodė vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti, kad transporto priemonė, važiuodama atbuline eiga, apgadino kitą transporto priemonę ir iš eismo įvykio pasišalino. Pamena, kad aiškinantis įvykio aplinkybes buvo susisiekta su transporto priemonės vairuotoju, kurio buvo paprašyta išeiti į daugiabučio namo kiemą. Bendraujant su asmeniu matėsi, kad asmuo neblaivus, vengė sakyti, kur yra jo transporto priemonė. Vyras aiškino, kad jis pastaruoju metu su automobiliu niekur nevažiavo. Siekiant išsiaiškinti, kur yra paliktas jo automobilis, pastarasis to neatskleidė, apie įvykio detales šnekėti nenorėjo, visą laiką kartojo, kad jis nevairavo. Teigė, žinantis kur yra jo automobilis, tačiau policijos pareigūnams tos informacijos neatskleidė ir paaiškino, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini), saugioje vietoje. Pamena, kad asmuo po kurio laiko įrodinėjo, kad transporto priemonę vairavo būdamas blaivus ir, grįžęs į namus, išgėrė, o transporto priemonė buvo saugiai pastatyta, tačiau, kur tiksliai ji buvo pastatyta, asmuo nenurodė. Jiems bendraujant su asmeniu, šis buvo pasimetęs, jaudinosi, savo mintis dėstė nesklandžiai, taip pat įvykio aplinkybes keitė. Vaizdo įraše, kurį jiems parodė nukentėjusysis, buvo matyti, kad asmuo įvykio metu vilkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ palaidinę, todėl buvo nuspręsta apvažiuoti netoliese esančias „(duomenys neskelbtini)“ parduotuves ir patikrinti, ar ten nėra palikto automobilio. Patikrinus parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), jos vidiniame kieme, prie sunkiasvorių transporto priemonių prekių iškrovimo rampų buvo rastas stovintis automobilis, kuris buvo užrakintas. Apžiūrėjus automobilį, buvo pastebėta, kad ant automobilio kairės pusės bamperio ir sparno yra akivaizdūs apgadinimai (1 t., b. l. 58–61).
8. Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti 2025 m. liepos 15 d., apie 19.50 val., kai jam būnant virtuvėje pro virtuvės langą pastebėjo keistai manevruojantį automobilį. Pamena, kad transporto priemonė buvo „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos. Žiūrint toliau pro virtuvės langą pastebėjo, kad transporto priemonė atbuline eiga važiuoja labai keistai, labai manevravo ir privažiavus atbuline eiga prie kitos transporto priemonės, kuri stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, ją kliudė. Po kitos transporto priemonės apgadinimo, nurodytos transporto priemonės „VW Passat“ vairuotojas pristabdė ir, susukęs vairą, toliau atbuline eiga pradėjo važiuoti. Vairuotojas, kliudęs kitą transporto priemonę, iš savo transporto priemonės neišlipo ir apie įvykį iš kaimynų niekam nepranešė, raštelio dėl apgadinimo už transporto priemonės valytuvų nepaliko, ir po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino. Nurodytos transporto priemonės vairuotojas, kliudydamas kitą transporto priemonę, tikrai turėjo justi, kaip kliudė ir apgadino kitą transporto priemonę, kadangi kliudyta ir apgadinta transporto priemonė sujudėjo, pajudėjo iš vietos pakankamai stipriai. Matydamas esamą situaciją, jis paskambino namo pirmininkui ir informavo apie eismo įvykį bei pasišalinimą iš eismo įvykio. Jo žiniomis, pirmininkas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 (1 t., b. l. 70–73).
9. Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad papildomai dirba daugiabučio namo pirmininku, adresu (duomenys neskelbtini). Tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti 2025 m. liepos 15 d., apie 19.52 val., kai jam būnant savo namuose, paskambino nurodyto namo gyventojas A. P. ir pranešė, kad pro savo buto langą matė, kaip transporto priemonė, važiuojanti atbuline eiga, kliudė kitą transporto priemonę, kuri stovėjo daugiabučio namo kieme. A. P. paprašė jo peržiūrėti vaizdo įrašus, kurie yra daugiabučio namo kieme. Jis turi prieigą prie vaizdo kamerų, kurios yra daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), todėl nedelsiant nuotoliu prisijungė prie vaizdo kamerų ir peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame pamatė, kaip tamsiai apsirengęs asmuo, vyras, įsėda į transporto priemonę ir atbuline eiga pradeda važiuoti, važiuodamas atbuline eiga kliudo kitą transporto priemonę. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos nepastebėjo. Asmens, kuris įsėdo į automobilį nepažįsta, ankščiau nėra matęs. Kitų asmenų, kurie įvykio metu vaikščiojo daugiabučio namo kieme, vaizdo įraše nepastebėjo. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, iškart paskambo bendruoju pagalbos telefonu 112 ir informavo apie eismo įvykį (1 t., b. l. 82–85).
10. Liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Š. yra jo bendradarbis, kartu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). A. Š. yra draugiškas, sutaria gerai. Tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti 2025 m. liepos 15 d., kai jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jam būnant darbe, apie 20 val. į (duomenys neskelbtini) atėjo bendradarbis A. Š.. Pamatęs jį pasimetė, kadangi jis turėjo ateiti dirbti kitą dieną nuo ryto. Bendraujant su A. Š. paaiškėjo, kad jis sumaišė rytą su vakaru, todėl ir atėjo į darbą ne per savo pamainą. Tuo metu pasimetė, pasirodė keista, bet dėl įtempto darbo grafiko galimai žmogus ir susimaišė. A. Š. buvo blaivus, kad būtų vartojęs alkoholinių gėrimų nepastebėjo, mintis dėstė aiškiai. Keisto elgesio nepastebėjo, išskyrus tai, kad sumaišė rytą nuo vakaro. Išsiaiškinęs, kad sumaišė darbo laikus, maždaug po 7 minučių, A. Š. pėsčiomis išėjo namo. Apie tai, kad jis nevažiavo savo transporto priemone, su kuria atvyko į darbą, sužinojo tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai. Tą vakarą A. Š. daugiau nematė, telefonu su juo nebendravo. Apie įvykusį įvykį sužinojo tik kitą dieną, kuomet. A. Š. papasakojo apie įvykusį įvykį, kad apgadino kitą transporto priemonę. A. Š. teigė, kad nejuto, kaip kliudė kitą transporto priemonę (1 t., b. l. 88–91).
11. 2025 m. liepos 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra. Daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje stovi transporto priemonė „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio apžiūros metu matoma subraižytas galinis dešinės pusės buferis bei subraižytas galinis dešinysis sparnas. Įvykio vieta stebima vaizdo kameromis, įrengtomis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17–24).
12. 2025 m. liepos 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), apžiūra. Parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vidinėje aikštelėje stovi transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant transporto priemonės matomi subraižymai ant kairės pusės priekinio bamperio ir kairės pusės priekinio sparno, taip pat ant transporto priemonės matomi akivaizdūs korozijos požymiai. Įvykio vieta stebima vaizdo kameromis, įrengtomis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta transporto priemonė „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25–33).
13. 2025 m. liepos 15 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. Š. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinta bendra asmens būklė - eiti tiesia linija (pėda po pėdos) gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Prieš kiek laiko vartojo alkoholį asmuo nenurodė, atliktas tikrinimas alkotesterio prietaisu „Alcotest 7510 ARTB-0175“, Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu 21.01 val., nustatytas 2,04 prom., neblaivumas, antru pūtimu 21.18 val. nustatytas 1,91 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b. l. 15).
14. 2025 m. liepos 15 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš adreso (duomenys neskelbtini), nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16).
15. VĮ „Regitra“ policijos informacinėje sistemoje ir registruose POLIS II nurodyta, kad „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. P. (1 t., b. l. 34, 36).
16. 2025 m. liepos 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. Š. pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį (1 t., b. l. 37–41).
17. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje, kuri pasirašyta (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pardavėjas V. P., pirkėjas A. Š., pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka pardavėjui nuosavybė teise priklausančią transporto priemonę VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41).
18. 2025 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyta vaizdo įrašo pavadinimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gautas elektroniniu paštu iš A. J., apžiūra. Vaizdo įraše matyti, kad iš daugiabučio namo laiptinės išeina vyras, kuris yra (duomenys neskelbtini) plaukų, vilki tamsios spalvos uniformą, ant uniformos yra baltos spalvos užrašas, tačiau vaizdo įraše tikslaus užrašo pavadinimo nesimato. Vaizdo įraše matoma, kaip šis vyras eina link (duomenys neskelbtini) spalvos transporto priemonės, kuri pastatyta ant žolinėlio tarp medžių. Asmuo, priėjęs prie transporto priemonės, prasidaro vairuotojo pusėje esančias dureles ir, įsėdęs į automobilį, jas uždaro. Vaizdo įraše matoma, kaip nurodyta transporto priemonė pavažiuoja atbuline eiga, o po to pavažiuoja į priekį ir, sustojęs priekiu šalia kitos transporto priemonės, pradeda važiuoti atbuline eiga, važiuodamas atbuline eiga laviruoja, važiuoja netolygiai. Važiuodamas laviruoja, laviruodamas sustoja ir pavažiuoja į priekį, po to vėl pradeda važiuoti atbuline eiga, važiuodamas atbuline eiga taip pat laviruoja, važiuoja netolygiai. Daugiau reikšmingos informacijos nestebima. (T. 1, b. l. 103-105).
19. 2025 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyta vaizdo įrašo, kurį elektroniniu paštu pateikė E. A., apžiūra. Vaizdo kamera filmuoja daugiabučio namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Įraše matyti, kad daugiabučio namo kieme stovi transporto priemonės ir viena transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga važiuoja. Transporto priemonė „VW Passat“ važiuoja atbuline eiga netolygiai ir vaizdo įrašo 00:28 s atbulomis pasisuka link kitos transporto priemonės „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama kliudo kairės pusės priekiu transporto priemonę „Opel“, jos dešinės pusės galą. Vaizdo įraše, kuomet buvo apgadinta transporto priemonė, fiksuojamas laikas 00:44 s. „Opel“ po smūgio sujuda, o kita transporto priemonė „VW Passat“, kuri važiavo atbuline eiga ir kliudė nurodytą automobilį, po smūgio sustoja. Vaizdo įraše matosi, kaip transporto priemonės vairuotojas, kliudęs kitą transporto priemonę „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po smūgio sustojęs, susuka vairą ir po keleto sekundžių toliau bando atbuline eiga išvažiuoti bei išvažiuoja. „VW Passat“ vairuotojas po eismo įvykio iš savo transporto priemonės neišlipa (1 t., b. l. 99–101).
20. 2025 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyta vaizdo įrašų, gautų iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės darbuotojo A. P., apžiūra. Įrašuose matoma, kaip į parduotuvės vidinį kiemą įvažiuoja (duomenys neskelbtini) spalvos transporto priemonė; iš transporto priemonės išlipa vyras, kuris dėvi juodos spalvos drabužius (1 t., b. l. 95–97).
21. 2025 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyta pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūra, įraše matyti, kaip A. Š. nurodo nevairavęs automobilio ir nekliudęs kitos transporto priemonės. Toliau matyti, kaip asmeniui du kartus tikrinimas neblaivumas alkotesteriu, kitos aplinkybės, pareigūnams atvykus į įvykio vietą (1 t., b. l. 107–111).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
22. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį be kita ko atsako tas, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
23. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog A. Š., pirmoje pastraipoje nurodytu laiku ir vietoje, išvažinėjo iš gyvenamojo namo kiemo ir išvažiuodamas kliudė kitą transporto priemonę – automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė jutęs smūgį į kitą automobilį, apklausiamas teisme šią aplinkybę pripažino. Jog smūgis buvo pakankamai stiprus, dėl ko turėjo būti ir buvo juntamas vairuotojui, patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybes (įrašas darytas namo, iš kurio išvažinėjo A. Š., kieme esančia kamera) – visų pirma, automobilis, į kurį atsitrenkė vairuodamas A. Š., aiškiai sujudėjo, šią aplinkybę turėjo matyti ir, akivaizdu, matė ir pats kaltinamasis, antra, smūgis į kitą automobilį buvo A. Š. vairuotos transporto priemonės „VW Passat“ priekinės dalies kaire puse, tai yra, prie pat vietos, kur sėdėjo vairuotojas, tai yra, A. Š.. Kaimynas, kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P., eismo įvykį matęs pro savo buto langą, taip pat patvirtino, jog smūgis buvo pakankamai stiprus, dėl ko vairuotojas tikrai turėjo jį justi. Jog juto į kažką atsitrenkęs pripažino ir pats kaltinamasis. Buvus pakankamai stiprų smūgį patvirtina ir ant automobilių po eismo įvykio likę apgadinimai, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokoluose. Taigi A. Š., atsitrenkęs į kieme stovėjusi automobilį savo vairuojamu automobiliu, apie šį eismo įvykį niekam nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vėliau, kaip nurodė posėdžio metu, kaltinamasis iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, praėjus kiek daugiau nei valandai po eismo įvykio A. Š. nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. Šią aplinkybę patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys.
24. Kaltinamojo veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 1 pastraipoje, tai yra, alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nustačius jam daugiau nei 1,51 promilių neblaivumą (nustatytas 1,91 promilių neblaivumas), kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis, teismo vertinimu, suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi jam inkriminuojamus veiksmus, teismo vertinimu, atliko veikdamas tiesiogine tyčia.
IV. Bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, kiti klausimai
25. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
26. A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
27. A. Š. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurį baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Šiuo metu kaltinamasis laikomas neteistu, tačiau praeityje, 2021 m., jis buvo pripažintas kaltu dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo – dėl vairavimo esant neblaiviam (1 t., b. l. 147–161). Administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus asmuo taip pat baustas – jog vairavo neįregistruotą ir neapdraustą transporto priemonę, jog tinkamai nesegėjo diržo, taip pat ne kartą baustas už tai, kad paliko transporto priemonę draudžiamoje vietoje (1 t., b. l. 169–177). Šioje byloje jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu A. Š. dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nurodė posėdžio metu, abiejų šių darbų neteks. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam, tai yra, 51 MGL. Byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, todėl jam skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Įvertinus sunkią kaltinamojo finansinę padėtį, aplinkybę, jog dėl šios bylos jis praras abu darbus, nustatytinas 1 metų baudos sumokėjimo terminas.
28. Kaltinamajam šiuo atveju skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones. Nors vairavo būdamas neblaivus ne pirmą kartą, teistumas kaltinamajam buvo sutrumpintas iki 2024 m. gruodžio 13 d., taigi inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas neteistas. Papildomai įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris šiuo atveju neviršija 2 promilių, A. Š. baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas 2 metams, jo pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2025 m. liepos 17 d., 1 t., b. l. 137–140).
29. Kadangi nusikalstama veika padaryta panaudojant transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ši kaltinamajam priklausanti transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnio 3 dalis).
30. Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.
31. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
31.1. kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais – paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla;
31.2. automobilio registracijos liudijimas, saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio – perduotinas institucijai, vykdančiai turto konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, tai yra, 2 550 Eur (dviejų dūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 34 MGL, tai yra, 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nustatyti 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 17 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti iš A. Š. jam priklausančią nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje (duomenys neskelbtini).
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) Automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;
2) Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti A. Š., kad jam paskirtą baudą privaloma sumokėti per 1 (vienerius) metu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš administruojamų valstybės biudžeto surenkamųjų sąskaitų:
UAB „Urbo“ bankas, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, kvitą reikia pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
Išaiškinti A. Š., jog už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą - numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.